Tokio šakočio tikriausiai dar nesate ragavę: juos Vievyje ruošia pagal seną vienuolių receptą

O šakočius kepti pradėjo visai neplanuotai – tuo metu visi šeimos nariai užsiėmė savo veikla: nuo darbo baldų sektoriuje, vairuotojo ar elektromechaniko specialybės iki mokslų mokykloje.

Kaip pasakojo viena iš kepyklos įkūrėjų Iveta Bliujūtė, viskas užgimė nuo to, kad buvo pasiūlyta pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, pradedant naują verslą. Projektas užpildytas, tačiau liko klausimas: „Ką gi veikti?“.

„Visada buvo mintis, kad kažką reikėtų daryti, dirbti sau“, – pasakojo ji, pridurdama, kad tada dar nežinojo, kuo galėtų užsiimti. Šeima svarstė įvairiausius variantus, pavyzdžiui, automobilių nuoma. Tačiau čia jokių žinių neturėjo, tačiau kepti ar gaminti valgį – puikiai mokėjo.

Iveta prisiminė, kad pirma šovusi mintis, ką kepti – kibinai. Tačiau šią mintį greitai pamiršo – juk iš to verslo nesukursi. „Sėdėjom, valgėm šakotį ir sakau – kepam šakočius. Pas mus šakočių niekas nekepa“, – sugalvotą mintį pasakė šeimai.

Pinigų pradžiai užteko ir iš ES paramos, ir iš savų santaupų, tad taip viskas ir užsisuko. Jau nuo 2020 m. pavasario nusipirko kepimo pečių ir pradėjo mokytis, kaip kepti šakočius, o tuo pačiu metu atnaujino savo kieme esantį pastatą taip, kad jis būtų pritaikytas priimti klientus ir kepti šakočius. Pirmieji klientai į kepyklą „Taiveta“ užsuko jau per Kalėdas.

Tačiau iki šio momento dar reikėjo atrasti savo šakočio skonį. Informacijos ieškota internete, tačiau labiausiai pagelbėjo šakočių kepimo meistrai. „Radau švogeriuką Marijampolėje, kuris kepa. Pasiskambinom, nors sakė, kad nebekepa, prisiprašėm, kad priimtų ir mus pasižiūrėti“, – kalbėjo Iveta.

Jos brolis, Lukas Bliujus, taip pat gerai prisimena šią pradžią. Tas pats marijampolietis tuo metu tik pardavinėjo šakočių krosnis, o kas ją nusipirkdavo – pridėdavo ir šakočių kepimo receptą. Kol rodė kitiems, kaip įvaldyti šį amatą, šalia sėdėjo ir ši šeima.

„Paskui ėjom pas jį į ūkinį pastatą, į pirtelę, o ten sesuo su dar dviem moterimis kepė šakotį – viskas buvo namų sąlygomis. Išmokome patį principą, kaip kepti, o svarbiausia, kad turėjome receptą“, – istoriją su šypsena prisimena jis.

Šis receptas nepaprastas. Tai senjoro marijampoliečio proprosenelių receptas, pagal kurį šakočius kepdavo vienuoliai. „Anksčiau šakotis buvo prabangos prekė, daug kiaušinių, daug sviesto, būdavo brangu. Tuo metu tą sau galėjo leisti tik vienuoliai“, – patikino Lukas.

Įdomu ir tai, kad nuo seniausių laikų šis receptas nė kiek nepasikeitęs.

Kas kepa šakočius, o kas rūpinasi klientais ir budi „apsaugos poste“. Pats mažiausias šeimos narys Taironas, ypač per švenčių įkarštį, padeda kepykloje: pakuoja kepinius, šeimos nariams atneša arbatos ar savaitgaliais padeda mugėse ir turgavietėse.

„Ir dar čia kepykloje biški apsauga užsiėmu“, – patikina berniukas. Jis name turi įsirengęs ir mažą „apsauginio“ postą, ant kurio lango išties puikuojasi ant balto lapo parašytas skelbimas, kad čia sėdi apsauga.

„Jeigu atvažiuoja pirkėjas, aš iškart įspėju kepyklą, kad žinotų, jog yra pirkėjas. Ir pasirašau laiką, kad atvažiavo ir kiek laiko užtruko“, – teigė jis, pasakydamas, kad dar nesižymi, kiek išleidžia klientai.

Dabar dažniausiai prie kepimo krosnies visą dieną stovi mama Nijolė. Tačiau kai tik reikia, šakotį puikiai gali iškepti ir kiti šeimos nariai: nuo anūko iki senelio. Tačiau kai kepa mama, šeimyna padeda mušti kiaušinius. Darbas, atrodytų, paprastas, tačiau užima daug laiko. Taip pat užmaišo tešlą ar supakuoja iškeptus kepinius.

O darbo kepykloje „Taiveta“ tikrai yra, nors į reklamą daug neinvestuoja – per dieną būna apie 4–5 kepimai, kurių metu iškepama po 5 kilogramus tradicinio šakočio. Ketvirtadieniais kepami ir kibinai su vištiena, kiauliena bei varške ir špinatais.

Žinia apie kelerius metus Vievyje kepamus šakočius sklinda iš lūpų į lūpas, daug papildomo dėmesio gauna ir iš dalyvavimo mugėse, turgavietėse. Dažnai pasitaiko ir važiuojančių pro šalį, kurie pamato, kad čia kepami šakočiai, kibinai ir užsuka nusipirkti.

Tačiau darbo dienos neprilygsta Kalėdoms. Štai 2022 m. šventės visai šeimai įsirėžė ilgam. Spontaniškai kilo mintis savo kepyklos feisbuke puslapyje 1.00 val. nakties paklausti sekėjų, ar norėtų šventinių bandelių su grybais ar aguonomis. Susidomėjimas buvo toks, kad 11.00 val. ryto jau teko pašalinti įrašą, nes pamatė, kad jau daugiau užsakymų priimti negalėtų.

„Padarėme eksperimentą ir tuo momentu pasigailėjome, nes liko savaitė iki Kalėdų ir aguonų niekur nėra. Kur aguonos? Mes per visur važiavome. Pievagrybių radome, pilna mašina, bet aguonų tai nėra“, – netikėtu nutikimo pasidalijo Lukas. Kūčių naktį aguonų atsargos baigėsi.

Jis prisimena, kad paskutines naktis prieš šventes visa šeima miegojo po 2–3 valandas ir darbą baigė 8.00 val., kai jau išaugo Kūčių rytas ir po truputį sugūžėjo klientai.

Prisidėjo ir patys jauniausi šeimos nariai. Štai Vakarė taip pat puikiai prisimena, kad pati padėdavo iki nakties, o kitą dieną į mokyklą, namų darbai nedaryti, galvoje tik šakočiai. Tačiau visas šias dienas šeima prisimena su pačiomis geriausiomis emocijomis.