„Šviežiai impregnuota ji kvepia vašku. Tai lietuviams patinka, kelia sentimentus. Sako, kad primena senelius, kurie augino bites“, – gilias kraštiečių tradicijas primenančią vaškinę drobelę pristatė prekinio ženklo „planBee“ įkūrėja Julija.
Bičių aviliai ir darbingos vasaros nesvetimos ir pačiai šakietei. Julijos tėvas – trečios kartos bitininkas. Būtent iš šeimos bei vietinių gyventojų auginamų bičių vaško mergina ir gamina vaškines drobeles – galbūt kai kam dar negirdėtą, tačiau daugelio namuose vietą pamažu atrandančią alternatyvą plastikinėms maisto plėvelėms.
Kaip sako pati zanavykė, jos vystomas prekinis ženklas siunčia žinią apie tai, kad planeta B neegzistuoja, o vaškinės drobelės – planas tvariems sprendimams.
Pati drobelė yra gaminama medvilnę rankiniu būdu impregnuojant bičių vašku. Pasak Julijos, nuo rankų šilumos gaminys tampa lipnesnis, todėl juo galima apvynioti dubenėlį su salotomis, vaisius, daržoves ar kitus maisto produktus.
„Drobelė tarnauja maždaug metus laiko, kol visiškai neištrupa vaškas. Tačiau praėjus šiam laikotarpiui, žmonės ir patys namų sąlygomis gali ją atsinaujinti. Taip sukuriame mažiau taršos, mažiau šiukšlių, nereikia pirkti naujos“, – apie tvarų sprendimą pasakojo Julija.
Aplankė baltas pavydas
Kurti su ekologija susijusį verslą mergina nusprendė neatsitiktinai. Šakietę visada supo gamta, žavėdavo jos natūralumas, tad nuolat lydėdavo ir pamąstymai apie tai, kad reikėtų sukurti sprendimą, kuris aplinkai būtų naudingas.
„Visada galvojau, kad noriu kurti verslą, bet nežinojau kaip ir kur“, – pridūrė mergina.
Sprendimą Julija galiausiai aptiko toldama nuo savo gimtinės, į kurią nemanė kada nors sugrįšianti.
„Niekada negalvojau, kad grįšiu į Šakius. Maniau, jog aš jau tikrai iš čia pabėgsiu. Ir toli bėgau – gyvenau Maltoje, Austrijoje, Kanadoje. Blaškiausi visur, dirbau ir studijavau. O magistrą sugalvojau studijuoti Nyderlanduose – mano specialybė yra mityba ir sveikata“, – pasakojo mergina.
Mokydamasi Vageningeno universitete, tarptautiniu mastu gerai žinomame dėl į aplinkosaugą orientuotų studijų, Julija sutiko žmonių iš viso pasaulio, kurie mąstė panašiai, kaip ir ji pati. Anuomet į merginos rankas ir pateko pirmoji vaškinė drobelė – ją merginai įteikė vienas iš draugų, žinodamas, kad šakietė kilusi iš bitininkų šeimos.
„Mane aplankė baltas pavydas. Kodėl aš to nesugalvojau?“ – įspūdį, kurį jai paliko produkto idėja, prisiminė Julija.
Pirmieji bandymai taip greitai neįtikino
Sužavėta tvaraus sprendimo, mergina ėmėsi eksperimentuoti ir su šeimos auginamų bičių vašku. Tą ji darė po studijų sugrįžusi į Lietuvą.
„Prieš šešerius metus grįžau į Lietuvą. Tuo metu galvojau, kad visiškai trumpam laikui – tikrai nemaniau, kad čia liksiu, ketinau grįžti į Nyderlandus. Tačiau per laisvą laiką pradėjau eksperimentuoti, išvaškavau mamos virtuvę, mama pasiūlė imtis šios veiklos“, – pasakojo šakietė.
Tačiau pirmieji bandymai Julijos taip greitai neįtikino – į naują verslo idėją mergina pasinėrė ne iškart. Susiradusi darbą vienoje iš laboratorijų Vilniuje, vaškines drobeles ji gamindavo tik laisvalaikiu ir siųsdavo draugams į užsienį, kad šie įvertintų.
„Draugams patiko. Galvojau, jei patinka užsieniečiams, tai gaminsiu jas Lietuvoje ir siųsiu į užsienį“, – apie pirmines idėjas kalbėjo mergina.
Vis tik išbandžiusi internetinę prekybą, Julija nusprendė apsilankyti ir sostinės mugėse. Pastarosios merginą nustebino.
„Atsimenu, padariau tokius pardavimus, ko niekad neuždirbdavau iš medaus, kurį kartais reikėdavo pardavinėti Šakiuose. Tada prasidėjo karantinas, viskas užsidarė, šiai veiklai atsirado daugiau laisvo laiko, tad po darbo arba savaitgaliais vaškuodavau. Kartais grįždavau į Šakius, kartais Vilniuje – vis dar blaškiausi“, – COVID-19 pandemijos nulemtais sprendimais dalijosi šakietė.
Žmonėms to reikia čia, o ne užsienyje
Pradėjus švelninti karantino ribojimus, Julija grįžo į muges, o žmonių susidomėjimas nebuvo niekur dingęs.
„Jiems patiko, kad yra kažkas naujo, dažnai pirkdavo ne sau, bet dovanų. Pastebėjau, kad lietuviai mėgsta drobelių raštus, kurie siejasi su gamta – ten kur gėlė, kur bitutė. Užsienyje to nėra“, – apie tai, kas žavi lietuvius, pasakojo mergina.
Vaškinėmis drobelėmis susidomėjusiems praeiviams knietėdavo sužinoti ir tokio produkto idėjos kilmę. Julija jiems atsakydavo atvirai.
„Aš visada pasakodavau, kad tai yra ne mano produktas – tiesiog pasiėmiau gerą idėją ir realizavau ją čia, mūsų šeimos bityne. Lietuvoje taip pat yra ir kitų tokių amatininkų, kaip aš“, – pasakojo šakietė.
Didelis žmonių susidomėjimas kuriamu produktu merginą galiausiai įtikino, jog žmonėms to reikia čia – ne Nyderlanduose ar kitoje pasaulio šalyje. O neilgai trukus merginai teko tvirtai apsispręsti dėl tolimesnio gyvenimo kelio. Vaškinių drobelių gamybą Julija vis dar derino su darbu laboratorijoje, tačiau sulaukus pasiūlymo kilti į aukštesnes pareigas, tai atrodė nebesuderinama.
„Tai buvo ta kryžkelė. Susidėjau kertinius taškus, ką noriu veikti toliau gyvenime. Kaip jaunas žmogus, aš labai pasimečiau. Buvo sunku psichologiškai, tačiau psichoterapeutės pagalba man padėjo išsigryninti, ką aš noriu daryti. Ne paslaptis, kad, kaip ir kiekvienam žmogui, tokie dalykai padeda. Nukrypau į šią veiklą, kurioje esu dabar, ir labai džiaugiuosi“, – apie sprendimą vystyti verslą Šakiuose atviravo Julija.
Skatina regiono ekonomiką
Jau 2 metus vaškinių drobelių gamyba yra pagrindinis Julijos užsiėmimas, o visai neseniai, klientų prašymu, šakietė pradėjo gaminti ir žvakes. Mergina taip pat vysto internetinę parduotuvę planbee.lt.
„Džiaugiuosi, kad ši veikla nebuvo primesta nei tėvų, nei psichoterapeutės. Nejaučiau spaudimo, tam buvau sukaupusi ir pajamų“, – sakė mergina.
Didžiausią veiklos proveržį šakietė pastebėjo po praėjusiais metais vykusios Kaziuko mugės – tąsyk, kaip sako pati Julija, tarsi iš dangaus nukrito geriausio amatininko diplomas. O sėkmingus metus vainikavo praėjusį gruodį vykusios kalėdinės mugės. Prieš didžiąsias metų šventes mergina neturėjo nė vieno laisvadienio, tačiau tai atsispindėjo rezultatuose.
„Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek įdėsiu darbo – ką parodysiu savo auditorijai socialiniuose tinkluose, kiek dalyvausiu mugėse“, – kalbėjo Julija.
Šakietės vystomai veiklai įgavus pagreitį, tai teigiamai atsiliepia ir kitiems regiono bitininkams, mat, Julijos šeimos auginamų bičių vaško produkcijos gamybai dabar jau nebeužtenka. Kaip sako pati mergina, bitininkystės skatinimas yra viena iš jos prekinio ženklo vertybių.
„Mano asmeninis siekis yra skatinti mūsų regiono ekonomiką, kad tas vietinis bitininkas galėtų klestėti. O tai pasitarnauja ir gamtai – juk eksportas irgi paliktų savo pėdsaką“, – savo sprendimą grindė Julija.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
