Kur gimė, ten ir mokėsi
Plungėje augusi Indrė baigusi mokyklą nutarė studijuoti Kaune – įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą studijuoti kineziterapijos. Moteris šypsosi: Kaunas jai – išskirtinis miestas, mat čia ir gimė.
„Mano mama gimdė Kauno klinikose. Gimdymą stebėjo studentai“, – sakė ji.
Todėl kai pati užaugusi tapo viena iš studenčių Kaune, žinojo: viskas bus gerai.
„Kai tėvai nuvežė mane į studijas, mama sako: iš kur pasiėmėme, ten ir paleidome“, – šyptelėjo Indrė.
Vos įstojusi į universitetą, plungiškė iškart puolė ieškoti darbo pagal specialybę. Ir rado: pirmame kurse įsidarbino ką tik įsikūrusioje Sveiko stuburo mokykloje, čia buvo pirmąja trenere.
„Aš mažai studentavau, labiau ieškojau, kur dirbti ir tobulėti. Prisimenu, eidavau 7 val. ryto vesti treniruočių į įmones ir galvojau: kada nors dirbsiu sau“, – prisiminė pašnekovė.
Po studijų Indrė nutarė grįžti į Plungę – čia laukė ne tik mėgstamas gimtasis miestas, bet ir mylimas vyras. Moteris suprato, kad dabar – pats laikas įkurti savo verslą.
„Plungė yra mažas miestas, bet jame vis tiek galiu dalintis savo kompetencija su žmonėms“, – svarstė ji.
Taip po truputį gimė mintis Plungėje įkurti pilateso studiją.
„Vaikystėje sporto labai nemėgau, bet pilatesas sužavėjo. Jis nereikalauja daug pastangų, bet veikia kūną, jis duoda stuburui sveikatos“, – pabrėžė Indrė.
Pirmoji Indrės pilateso studija atsirado prieš trylika metų. Užsiėmimus vedė mažyčiame kabinete. Bėgant metams, Indrė įsigijo didesnę studiją, čia vedė pilateso užsiėmimus ant kilimėlių.
Treniruotės nustebina vyrus
Pernai Indrė vėl pajuto, kad išaušo laikas pokyčiams – nutarė treniruotes vesti ne ant kilimėlių, o su treniruokliais. Taip pilatesą veda nedaugelis, o Plungėje – ji vienintelė.
Įsigijusi treniruoklių, dar vadinamų reformeriais, Indrė įkūrė naują verslą – pilateso studiją „Reforma“, kurios pavadinimas ir kilo nuo naujų treniruoklių.
Šiuo metu studijoje – jau septyni treniruokliai, tačiau salėje vietos dar yra, tad Indrė žada įsigyti jų dar daugiau. Tuo labiau kad yra ne tik laisvos vietos, bet ir poreikio, mat treniruoklius plungiškiai itin pamėgo.
Ir nors daugelis, išgirdęs žodį „pilatesas“, įsivaizduoja besimankštinančias moteris, į Indrės treniruotes būriais traukia ir vyrai.
„Iš pradžių vyrai galvojo, kad pilatesas – moterų mankšta, bet dabar vis daugiau vyrų pamėgsta šį sportą. Turiu tris naujas vyrų grupes. Tačiau apskritai vyrus prisijaukinti buvo nelengva, nors pats pilateso įkūrėjas yra vyras. Daugumą vyrų į mūsų studiją atvedė žmonos. Atėję pasiliko. Dabar mane jau patys vyrai susiranda, išgirdę atsiliepimų“, – pasakojo Indrė.
Moteris juokiasi: atėję vyrai dažniausiai tikisi lengvos mankštelės, tačiau visad nustemba pamatę, kad sportuoti ne taip ir lengva.
„Vyrai sako, kad nesitikėjo, jog bus taip sudėtinga. Atrodo, treniruoklių svoriai juokingi, bet žmonės nepadaro pratimų – visas kūnas dreba, prakaitas laša. Taip yra dėl to, kad dirba kiti raumenys.
Šie treniruokliai skiriasi nuo tų, kurie yra sporto salėje. Sportuojant su jais labiau dirba gilieji raumenys. Yra labai daug judesių stuburui. Tačiau iš karto jaučiasi rezultatas, aplaisvėjęs kūnas – tu ne „užsipumpuoji“, o išilgėji, atsiranda laisvumas“, – tikino plungiškė.
Žemaičiai sąmoningėja
Indrei teko keisti ne tik vyrų, bet ir žemaičių moterų požiūrį į sportą. Esą daugelis jų sportuodamos norėjo numesti svorio, todėl buvo įsitikinusios, kad sportas – ne sportas, jei juo užsiimdama nešokinėji, nebėgioji ir nelieki visa skaudanti, pavargusi ir šlapia.
„Įnešti sąmoningumo nebuvo lengva. Turėjau pradėti aiškinti, kad moterys pirmiausia turi susitvarkyti laikyseną – jei sportuosi netaisyklingai, tau tik skaudės nugarą. Pirmiausia reikia susitvarkyti kūno padėtį. Stuburo problemos – epidemija tarp paties darbingiausio amžiaus žmonių. Tai nebėra vyresnio amžiaus žmonių problema.
Tą pasakoti žmonėms reikėjo labai ilgai. Tačiau žmonės patikėjo, pabandė ir priėmė. Yra tokių, kurie su manimi sportuoja jau trylika metų“, – sakė pašnekovė.
Tarp vyriausios ir jauniausios klientės – 66 metų skirtumas
Pilateso studija „Reforma“ orientuojasi ne tik į sportą, bet ir į bendruomeniškumą.
„Čia nėra kaip sporto salėje, kur garsiai groja muzika. Mes sportuojame su jaukia, ramia muzika. Visada turėjau mintį, kad ši studija nebus tik apie sportą, kad čia gali būti kažkas daugiau. Noriu padaryti jaukius vakarus, surinkti bendruomenę“, – teigė Indrė.
Todėl prasmės užsiėmimuose randa įvairaus amžiaus žmonės. Vyriausiai Indrės klientei – 75 metai, o jauniausiai – devyneri.
„Linkėčiau visiems Lietuvos žmonėms gyventi ir pamėgti judėjimą. Pagrindinis dalykas – judesys. Gyvas organizmas juda“, – pabrėžė plungiškė.
Sutuoktinį prilygino mamutui
Kalbėdama apie savo šeimą, Indrė šypsosi: nors verslui skiria didžiąją dalį laiko, vyras ir du vaikai niekad dėl nepriekaištauja ir labai palaiko.
„Mano vyras – nykstantis mamutas. Jis augina vaikus, su jais būna daugiau nei aš. Jei vaikas serga, man labai sunku atšaukti treniruotes, todėl su vaikais pasilieka vyras.
Tikrai sunkiai dirbu. Mano šeima – vargšė, ji manęs nelabai mato. Norėčiau, kad studijoje būtų kitų darbuotojų, kurie čia dirbtų – tuomet ir studijos darbo valandos galėtų būti ilgesnės“, – atviravo verslininkė.
Beje, ir studiją „Reforma“ savo rankomis Indrė įrengė su vyru Irmantu. Jiedu patys dažė sienas, klojo grindis.
„Buvo pervargimo, bet viską padarėme savo rankomis“, – pridūrė ji.
Visgi sunkios akimirkos plungiškės negąsdina: kai užsiimi tuo, ką mėgsti, niekas nebaisu.
„Tu pirmiausia turi labai mėgti tai, ką darai, labai tuo tikėti“, – tikino Indrė.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
