„Sodo rišimas tai savotiška meditacija, pailsėjimas nuo visų kitų reikalų. Kiekvienuose namuose, kur vyrauja santarvė, būtinai turi būti šiaudinis sodas. Sodo siūbavimas skleidžia tam tikrą gėrį, teigiamą aurą“, – sakė auksarankė.
Giedrė, kiek pati prisimena, šiaudinius sodus pradėjo rišti būdama 9 –erių metų. „Pradėjau nuo paprastų rišimų. Pradžioje rišau mažus sodelius, pyniau paukštelius, žvaigždes, girliandas ir kitas puošmenas kalėdinei eglutei“, – pasakojo pašnekovė.
Paklausta, kaipgi ji susidomėjo šiaudinių sodų rišimu, moteris pasakoja, kad būdama pradinėse klasėse kartą grįžusi į namus pamatė, kaip mama su broliu varto kažkokią knygą ir dėlioja mažus šiaudelius. „Niekas jiems nepavyko, todėl nustūmė darbus į šoną“, – prisimena Giedrė. Atėjus vakarui, ji, susidomėjusi tais šiaudeliais, juos paėmė į rankas ir ėmė verti ant siūlo – jai pavyko suverti gražų varpelį. Nuo tos dienos ji nesiliovė rišusi.
„Pradėjau nuo mažų darbelių, o dabar mano sodai jau gražūs ir išpuoselėti“, – šypsosi moteris.
Dar būdama maža ji su savo darbais jau dalyvavo parodose, tačiau šiuo metu to nebedaro. „Tiesiog gal trūksta paskatos, motyvacijos“, – sakė moteris.
Auksarankė atskleidė, kaip vyksta sodo rišimo procesas. Pirmiausiai ji iš lukšto išsidarinėja šiaudus, prisikarpo vienodo dydžio reikiamų šiaudelių ir tada juos riša. Sodo formą ir dydį ji sugalvoja pati. Kol suriša didesnį sodą, moteris užtrunka iki 15 valandų. Vidutinio sodo surišimas trunka apie 6 valandas.
Giedrei sodo rišimas – visai nesudėtinga, širdžiai miela veikla. „Man rišti sodą tai labai paprasta ir miela, o žmonės, kuriuos teko mokyti šio amato paslapčių, sakė, kad tai be galo sudėtingas procesas“, – pasakojo ji.
Kiek per savo gyvenimą yra surišusi šiaudinių sodų, moteriai būtų jau sunku ir suskaičiuoti. Kaip pati sakė, tikrai labai daug. Nemažai jų iškeliavo į jos darbą be galo vertinančių giminaičių namus.
Nemažai savo sukurtų darbų Senojoje Varėnoje gyvenanti moteris parduoda. Iškeliauja jie į įvairius Lietuvos miestus. „Džiaugiuosi, kad žmonėms patinka šiaudiniai sodai, kad vertina juos ir džiaugiasi jų teikiama ramybe“, – sakė Giedrė.
Anot pašnekovės, ruginių šiaudų sodas į namus atneša laimę ir ramybę. Taip sakydavo jos močiutė. Ji taip pat mokėjo rišti sodą, pas ją namuose siūbuodavo palubėje sodas. Močiutės namuose šiuo metu ir gyvena Giedrė. Pašnekovė įsitikinusi, kad tradicija rišti šiaudinius sodus atgimsta, o jais dabinti savo namų erdves tampa labai populiaru.
Be šiaudinių sodų rišimo Giedrė turi ir kitų pomėgių. Ji dainuoja Žiūrų kaimo folkloro ansamblyje. Jai net teko ansamblio moterims vesti edukaciją apie šiaudinių sodų rišimą.
