Vyras jau stojasi ant kojų ir Panevėžio miesto bei rajono gyventojai vėl gali užsukti pas raktininką. Už galimybę dirbti garsusis raktininkas dėkoja bičiuliams ir visai nepažįstamiems žmonėms, ištiesusiems pagalbos ranką.
Prarijo ugnis
Raktų gamintojas graudinasi prisimindamas, kaip ugnis per kelias minutes pasiglemžė bene visą gyvenimą kauptą turtą.
„Viską, ką sukaupiau per beveik 35 metus, prarijo ugnis, kaip gi nesigraudinsi. Praradau viską labai greitai. Viską skauda, ne tik dėl to, kad nukentėjau nuo ugnies, bet ir dėl prarastų darbo įrankių. Tai juk visas mano gyvenimas. Ačiū draugams, kurie padėjo tvarkyti dirbtuves. Tuomet susirinko jų beveik penkiolika ir pradėjo tvarkyti sudegusias patalpas“, – pasakojo A. Širka ir sakė, kad įkvėptas žmonių pagalbos, atkūrė verslą.
Laikinai prisiglaudė kitose patalpose
Pasak raktininko, šiuo metu jis glaudžiasi tame pačiame pastate, tik kitose patalpose.
„Kol vyks sudegusių dirbtuvių tvarkymo darbai, laikinai prisiglausiu netoliese, ten, kur anksčiau buvo batsiuvio Juliaus dirbtuvės. Kaip gerai, kad yra gerų žmonių, kurie rūpinasi ir manimi, ir dirbtuvėmis. Net nepagalvojau, kad sulauksiu tokios paramos. Padeda ir seni, ir jauni. Esu gerumo priblokštas“, – kalbėjo raktininkas ir dėkojo visiems už paramą.
Sulaukęs pagalbos – vėl pradėjo gaminti raktus
„Visi buvo labai geranoriški, nors galėjo ir nepadėti. Pradžioje galvojau verslo neatnaujinti, bet, kai sulaukiau tiek pagalbos, būtų neetiška nepradėti vėl raktų gaminti. Juolab, kad žmonės ieško, klausinėja kada pradėsiu veiklą. Drąsiai galiu pripažinti, kad žmonės paskatino vėl sugrįžti prie įprasto verslo, kurį žinau jau beveik 35 metus“, – nuoširdžiai kalbėjo A. Širka.
Kuria verslą iš naujo
A. Širka negalėjo atsakyti į klausimą, ar grįš į senąsias patalpas.
„Dar apie tai negalvoju, nes neseniai pradėjau dirbti šitose patalpose. Dar reikia iki galo įsikurti čia, buvusio batsiuvio patalpose. Dar trūksta staklių, nes reikia atnaujinti stakles, kurios degė patalpose. Juk metalinės dalys išliko, tik reikia jas sutvarkyti. Norėčiau surinkti senų raktų kolekciją, bet nenoriu eiti į tas nelemtas patalpas – nepriverčiu savęs. Be to, ir kitų darbų nemažai laukia. Labai smagu, kad bendromis jėgomis, su draugų ir giminių pagalba, kuriu verslą iš naujo“, – džiaugėsi raktininkas ir kartojo padėkos žodžius už suteiktą pagalbą.
