Susidomėjo dar vaikystėje
D.Ufartas – vienas jaunųjų ūkininkų, prisidėjęs, jog giliomis žemdirbystės tradicijomis garsėjančiame Šakių rajone būtų atgaivinta Šakių rajono ūkininkų sąjunga. „Mano ūkis – augalininkystės. Kidulių krašte auginame įvairias grūdines, ankštines kultūras. Greta – tėvų ūkis, kuriame auginamos kelios karvės, todėl tenka atlikti ir daugiau įvairesnių darbų“, – kalbėjo jaunasis ūkininkas D.Ufartas.
Prisiminęs ūkininkavimo pradžią, pašnekovas pasakojo darbais ūkyje susidomėjęs dar vaikystėje, ypač jam įsiminė traktoriaus vairavimas būnant šešerių.
Vyras savo ūkį Šakių rajone, Kiduliuose, įkūrė 2014-aisiais, tuomet pradėjo ūkininkauti profesionaliai. Nors, kaip prisiminė pašnekovas, pradžioje jo sprendimui nepritarė net tėvai, didelis noras ir pasiryžimas padėjo sukurti tai, kuo šiandien didžiuojasi jis pats ir jo šeima.
„Visuomet atrodė, jog turėjau būti čia, savęs nemačiau kitur. Žinojau, jog noriu būti ūkininku ir juo esu. Man ūkininkavimas reiškia labai daug: jei nedirbčiau ūkyje, nežinau, kaip save realizuočiau. Man ūkininkavimas yra laisvė, ypač tuomet, kai išvažiuoju į beribius laukus, dirbu gamtoje, matau įvairiausius gyvūnus“, – kalbėjo Kidulių krašto ūkininkas.
Nepaisydamas to, jog ūkininkavimui reikia ypač daug laiko, pašnekovas jau daugybę metų savo pagrindinę veiklą derina su garbingu ir visuomenei naudingu ugniagesio gelbėtojo darbu. „Taip nutiko, jog tinkamu laiku mano gyvenime atsirado Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Jau daug metų dirbu ugniagesiu gelbėtoju ir derinu abi profesijas. Ūkininkavimo pradžioje, kai buvo ypač sunku finansiškai, šis darbas buvo tapęs didžiausiu mano varikliu. Buvo metų, kai iš ūkio nelikdavo jokių pajamų, iš gaisrininko atlyginimo tekdavo susimokėti mokesčius, tuo metu tai labai padėdavo“, – pasakojo D.Ufartas.
Reikia panašių savybių
Nors derina iš pažiūros sunkiai suderinamus darbus, pašnekovas išskiria vieną savybę, kurią abiejuose darbuose laiko svarbiausia – kūrybiškumą. Abi profesijos reikalauja staigių, skirtingų sprendimų, kuriuos būtina priimti greitai, ir tai abiem atvejais yra didelis privalumas.
„Greitas reagavimas į situacijas – svarbus tiek ūkyje, tiek Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Ūkininkavimas padeda tarnyboje ir tuo, jog įvairūs dalykai, kuriuos išmanai čia, pavyzdžiui, mechanika, dažnai praverčia atliekant gelbėjimo darbus“, – kalbėjo pašnekovas.
Prakalbus apie sunkumus, pasitaikančius ūkininkaujant, pozityvumo nestokojantis pašnekovas nevengia šmaikščių atsakymų: „Visas ūkininkavimas – didžiulis iššūkis. Kartais juokauju, jog normaliame versle nebūtų priimtinos sąlygos, jog visus metus investuoji ir nežinai, ar kažką gausi. Verslininkai dėliojasi pajamas ir išlaidas, o čia, ypač kalbant apie augalininkystę, investuoji, ir tuomet žiūri, kas liko. Jeigu liko – džiaugiesi, jei ne – lauki kitų metų. Reikia išlaukti, būti kantriam, šis darbas reikalauja daug kantrybės ir pastangų.“
Tiems, kurie žino, jog nori pradėti ūkininkauti, pašnekovas sako viena: „Jūsų niekas nesustabdys.“
