Skrydžiui atsispiria prie Nemuno – viena piloto savybė pasiryžusiems kilti į padebesius ypač patinka

„Pakilimo laukymėse neretai stebiu, kaip dirba kiti oro balionų pilotai. Jie, pasamdyti įmonių, su klientais elgiasi kitaip, kiek šalčiau. Užtat kartais neištveriu ir prašau savo vyro piloto Lauryno, kad jis nors kiek pažabotų savo humorą, nes žmonės gali jo nesuprasti ir išsigąsti.

Bet regiu ir tai, kad skrydžio laukiantiems žmonėms tai patinka. Juk Laurynas dirba pats sau ir nuolat pokštaudamas gera nuotaika užkrečia kitus“, – taip apie šeimos verslą, prieš trejus metus tapusį mažosios bendrijos „Padangių nuotykiai“ veikla, prakalbo Dovilė Mikalajūnienė.

„Balioną ant žemės visuomet guldau pagal fengšui, kad karštas oras pripūstų geros energijos. O kol tai vyksta, leidžiu žmonėms ir po jo vidų pavaikščioti“, – nė nerausdamas patikino 35 metų L.Mikalajūnas.

Žinoma, kad jis pokštauja, bet net ir tai nujausdami klientai pritupia iš baimės sužinoję, jog po visko bus krikštijami ugnimi.

„Nusileidę ant galvos sukuriame laužą, gesiname šampanu ir paženkliname kaktą žeme, kurios dvi savaites negalima nuplauti“, – patikino pilotas. Ir kai jis taria šiuos žodžius prieš skrydį, nepatikėti jais vargu ar įmanoma.

„Padangių nuotykiams“ pilotas L.Mikalajūnas vadovauja trejus metus, bet jo paties skrydžių patirtis siekia gerokai daugiau.

Prieš trisdešimt metų pirmą kartą balionus į dangų iškėlė jo tėtis Darius, tad augdamas Laurynas nuolat kaupė skrydžių įgūdžius.

Link piloto licencijos jis kilo nuo „pirštinių padavėjo“ pilotui, balionų pakuotojo bei vairuotojo, o dabar vyrai Mikalajūnai apsikeitė vietomis – vyresnysis Mikalajūnas dažniausiai ant žemės seka paskui Lauryno pilotuojamą balioną, kad jam nusileidus į starto vietą parvežtų ir amuniciją, ir keleivius.

Ištekėjusi už L.Mikalajūno iš Kaišiadorių rajono kilusi Dovilė, atrodo, neturėjo kito pasirinkimo – atvykusi 2014-aisiais į Kačerginę Kauno rajone joje ir privalėjo pasilikti. Tuo metu jai atrodė, kad Kačerginė tėra kaimas, kuriame, be „Kačergos“ kavinės, daugiau nieko įdomaus nėra.

„Ir mes čia liksime?“ – anuomet vyro užklausė Dovilė. Jo atsakymas buvo lyg kirtis kirviu: „O kaipgi kitaip?“ Juk tai gimtasis jo miestas, kuriame šeimos namai pačių rankomis pastatyti.

Šiuo metu juodu augina 6 ir 4 metų vaikus, o Kačerginės D.Mikalajūnienė nebekeistų į jokią kitą gyvenamąją vietą.

Pasak jos, miestelis sparčiai ėmė keistis, kai 2017-aisiais jam buvo suteiktas kurorto statusas. Į Kačerginę ėmė plūsti žmonės, atsirado gausybė traukos vietų, o savaitgaliais iš namų kiemo net neįmanoma būdavo kojos iškelti – moteris su mažais vaikais link Nemuno pasivaikščioti traukdavo tik darbo dienomis, kai palei jį besidriekiančiame dviračių take nelikdavo spūsties.

Antro mažylio susilaukusiai šeimai ir kilo sumanymas pasiūlyti žmonėms skrydžių oro balionais pramogą. O nuo ko pradėti?

„Mano tėtis buvo paveldėjęs įmonę iš savo tėvo Mykolo, tačiau kai pradėjau tėtį įkalbinėti kartu imtis verslo, jis netikėjo, kad tai įmanoma.

„Eik jau eik, niekas niekur mūsų nepriims“, – atremdavo mano pasiūlymą.

Vis dėlto pirmiausia dar tėčio įmonės vardu pateikiau skrydžių oro balionais pasiūlymą „Gerai dovanai“ ir kitiems dovanų pardavėjams. Bet paslaugos teikėjas su žodžiu „leidykla“ pavadinime keistai atrodė. Tad įsteigiau savo mažąją bendriją „Padangių nuotykiai“, – taip apie verslo pradžią pasakojo L.Mikalajūnas.

Anot D.Mikalajūnienės, savo verslą šeima pradėjo ne nuo skambios reklamos, o nuo mažų žingsnelių. Žmonės ėmė pirkti ir dovanoti skrydžius, o žinia apie jų patirtus įspūdžius sklido iš lūpų į lūpas.

Galop 2023-iųjų sezonas tapo toks sodrus, kad jai vienai aprėpti administracinį darbą – priimti užsakymus, registruoti, kviesti į skrydžius – tapo sudėtinga.

„Vaikų darželyje dirbu mokytoja. Būna situacijų, kai privalau atsiliepti į klientų telefono skambučius, bet negaliu.

Tad dalį savo administracinės naštos perdaviau Laurynui, užtat dabar jau jam tenka išklausyti visa tai, ko prikalba klientai“, – šypsojosi moteris.

Norinčiųjų pakilti į padanges su charizmatišku pilotu gausu, bet pakilus tenka ir nusileisti ten, kur balioną nuneša vėjas. Todėl paskui skrendančiuosius, palaikydami ryšį, žeme automobilius gena arba D.Mikalajūnas, arba kuris nors iš kitų vairuotojų.

„Padangių nuotykiai“ skrydžiams turi parengę keturis įvairaus dydžio karšto oro balionus. Pasak L.Mikalajūno, populiariausias iš jų yra šešiavietis, o mažesni balionai keliami į dangų esant privačiam skrydžiui ar naudojami per renginius, kai nuo žemės pakylama tik tiek, kiek leidžia laikanti virvė.

„Anksčiau kildavome į padanges Kaune ir skrisdavome link Raudondvario, kur labai gražus maršrutas. Bet šįmet Kauno oro erdvė balionams buvo uždaryta.

Negalima skristi tam tikromis kryptimis, kur numatytos Karmėlavos oro uoste besileidžiančių lėktuvų posūkių vietos.

Taigi derindamas skrydį su oro uostu turiu gauti nurodymą, kada kilti ir į kokį aukštį, kad galėtume išskristi iš Nemuno ir Neries santakos parko, nes mieste negalima likti.

Jeigu vėjas nuo santakos pučia Kačerginės ar Zapyškio kryptimi, tos seniūnijos mano balioną priima noriai.

Kitais atvejais klientams siūlome pakilimą Kačerginėje ir skrendame link Vilkijos, pakeliui sklęsdami virš Zapyškio, Kulautuvos, kur ypač gražūs vaizdai.

Esant palankiai vėjo krypčiai galime pasiūlyti ir skrydį į Birštoną, kuris oro balionams yra atviras“, – kalbėjo L.Mikalajūnas.

Bet yra ir vienas dalykas, kurio neįmanoma numatyti iš anksto. Tai – meteorologinės sąlygos. Registruodami klientus skrydžiui Mikalajūnai visada įspėja, kad viskas priklausys nuo oro.

„Net likus kelioms dienoms iki planuojamo skrydžio neįmanoma garantuoti, kad jis įvyks.

Geriausia orų prognozė – iki jo likus maždaug parai ar pusei paros. Jei ji palanki, kviečiame klientus ir pagal vėjo kryptį koreguojame pakilimo vietą bei skrydžio maršrutą“, – paaiškino Dovilė.

Pastaruoju metu Laurynas į padanges dažniausiai kėlė mažuosius balionus – skrydžiai dažnai asmeniškai dovanojami gimtadienio proga.

2023-siais ypač populiarūs buvo skrydžiai, dovanojami švenčiantiems 80 metų sukaktį.

Į madą atėjo ir dovana vestuvių metines padangėje paminėti. Ne kartą, pakilus į padebesius, būta ir piršlybų.

2023-isiais Kaune apskritai smarkiai sumažėjo oro balionų skrydžių ir tam įtaką padarė atsiradę mokesčiai.

„Vilniečiai nebeatvyksta paskraidyti po Kauno apylinkes.

Kauno miesto savivaldybė įvedė pakilimo mokestį. Už tai, kad galėtume pakilti iš Santakos parko, mokame 200 eurų metų mokestį.

Užtat kitiems oreiviams vienkartinis pakilimas kainuoja 50 eurų, mėnesio leidimas – 100 eurų. Vilniečiai iš principo tiek nemoka – ieško vietų aplinkui Kauną, kad galėtų nemokamai pakilti“, – paaiškino D.Mikalajūnienė.

L.Mikalajūno pilotuojami balionai liko bene vieninteliai, kurie komerciniams skrydžiams kelia juos iš Santakos parko. Ir pas jį atvyksta dar ir dar kartą paskraidyti tie klientai, kurie yra išbandę skrydžius ir su kitais pilotais.

O kaipgi pamatuoti tą skrydžio gerumą?

„Žmonės sako, kad su manimi skristi visai nebaisu“, – nusijuokė Laurynas. Nebaisu, nes jis laikosi svarbiausios taisyklės – į dangų kyla tik esant geram orui. „Geriau gailėsiuosi likęs ant žemės, kad neskridau, nei skrisdamas gailėsiuosi, kad pakilau. Juk ne kas kitas, ne draudimas, o aš pats esu atsakingas už žmonių gyvybę“, – sakė pilotas.