Smulkųjį verslą sumaniusi trijulė turėjo įveikti ir skeptikus – kiti nė kviečiami neatėjo

Smilkalai, turintys nuolatinę vietą parduotuvės „Lokali“ lentynoje, yra išskirtiniai. Ne todėl, kad jų pakuotė estetiška, o kvapai natūralūs, bet todėl, kad juos savo rankomis gamina už indo ištekėjusi moteris.

Tai daryti ji išmoko gyvendama Indijoje, o vėliau, kai su šeima atsikėlė į Kauno rajono Akademijos miestelį, šį pomėgį pavertė nedideliu verslu.

„Į mūsų parduotuvę ji atėjo ir nedrąsiai pasiūlė pačios pagamintų smilkalų, o dabar nespėjame suktis su užsakymais. Jie – viena perkamiausių dovanoti skirtų prekių“, – sakė Akademijos miestelio bendruomenės parduotuvės „Lokali“ vedėja ir viena idėjos sumanytojų 41 metų Kristina Šiožinienė.

Ši spalvinga parduotuvė, prieš trejus metus atidaryta Akademijoje esančiame „Rimi“ prekybos centre, sulaukia vis didesnio pirkėjų srauto.

Joje parduodamų prekių išskirtinis bruožas – tai, ką regi į parduotuvę užsukantys žmonės, beveik viskas yra pagaminta Kauno rajone.

„Maždaug prieš ketverius metus, kai Kaunas dar tik rengėsi tapti 2022 metų Europos kultūros sostine, Akademijos miestelio bendruomenė, vykdydama projektą, aiškinosi, kokie yra mūsų gyventojų poreikiai.

Pastebėjome, kad į įvairius renginius atvykdavo ir žmonių, kurie norėjo parodyti ir parduoti tai, ką sukurdavo ir pagamindavo.

Ką tokio reikėtų padaryti, kad visa ta kūryba neišnyktų jiems grįžus namo, bet būtų labiau regima?

Ieškodami atsakymų į šį klausimą nusprendėme regiono gamintojus suvienyti po bendru prekybos stogu“, – taip apie 2019 metis kilusį sumanymą papasakojo K.Šiožinienė.

Darbų anuomet ėmėsi trise: tuometė Akademijos bendruomenės pirmininkė Daiva Gabričikė, bendruomenės tarybos narė K.Šiožinienė ir seniūnas Skirmantas Nominaitis.

Kad parduotuvė atvertų duris, Kristina rūpinosi infrastruktūra, Daiva – sutartimis su tiekėjais, seniūnas – tuo, kas susiję su įvairiais dokumentais.

Tuo pat metu Akademijos miestelyje „Rimi“ prekybos centro statybos ėjo į pabaigą.

Sutarę su centro savininkais parduotuvėlės sumanytojai gavo galimybę išsinuomoti jai patalpas.

„Prekybos tinklas įsileido mus kaip subnuomininkus, jo vadybininkai iš pradžių neslėpė juoko. Manė, kad mes, kaip įprasta kaimiškose krautuvėlėse, prekiausime moliniais indais ir rūkytais lašiniais.

Tačiau tuos juokus gana greitai pakeitė nerimas. Laikas ėjo, o mes vis dar gaišome laiką kurdami parduotuvėlei logotipą, susitikinėdami su vietos verslo bendruomene ir niekaip nesutardami, kaip viskas atrodys.

Tuomet prekybos centro atstovai ištiesė pagalbos ranką.

Jie pagelbėjo – sukūrė logotipo dizainą, parinko interjero spalvas, išdažė parduotuvę, ir visa tai padarė nemokamai.

Ir kai 2019-ųjų lapkritį atidarėme dovanų parduotuvėlę „Lokali“, lentynose buvome išdėstę 40-ies kūrėjų darbus iš Akademijos, Rimgaudų, Zapyškio ir Garliavos, Kačerginės – gyvenviečių, esančių maždaug 40 kilometrų spinduliu aplink Kauną“, – pasakojo K.Šiožinienė.

Sumaniusi smulkųjį verslą padaryti regimą trijulė gerai jautė ir žmonių reakciją, nes skeptikų netrūko.

Maždaug trečdalis pakviestųjų pateikė gaminius netikėdami, kad prekyba įsibėgės.

Buvo ir tokių, kurie kviečiami neatėjo. O gal juos atbaidė ir koks nors „lentynos mokestis“?

„Akademijos bendruomenės centras – ne pelno organizacija, neimame jokio mokesčio iš gamintojų.

Kauno rajono savivaldybė suteikė 10 tūkst. eurų paramą, ir už tuos pinigus įsigijome parduotuvei baldų.

Turėjome ir rėmėjų, kurie prisidėjo arba pinigais, arba įranga“, – paaiškino pašnekovė.

Užtat tuomet, kai parduotuvė atvėrė duris, vienas po kito smalsumo genami ir Akademijos gyventojai, ir smulkieji verslininkai traukė pažiūrėti, kaip ji atrodo.

Pasak Kristinos, visi kaip vienas kartojo nė neįsivaizdavę, kad viskas atrodys taip nuostabiai.

„Mes sukūrėme dovanų parduotuvėlę. Turime nuolatinių klientų, turime ir tiekėjų, kurie pas mus prekiauja mažesnėmis kainomis nei kitur.

Kone kiekvienas prekės ženklas turi savo atsiradimo istoriją.

Pavyzdžiui, namų aromatai „KamKam“ bei sojų vaško žvakės – Gintarės ir Žydrūno Bičių šeimos gaminiai. Jų pavadinimas yra dviejų seserų pirmosios vardų raidės ir žodžio „meilė“ pirmoji raidė.

„KamKam“ pas mus atsirado po to, kai su gamintojais susitikome parodoje „Ką pasėsi?“. Žydrūnas yra baigęs Žemės ūkio akademiją ir jį sieja sentimentai su pačiu Akademijos miesteliu“, – tokią vienos prekių grupės atsiradimo istoriją papasakojo K.Šiožinienė.

Ten pat, miestelyje, gyvena ir gamintojai, kurie kuria vaikams žaidimus iš veltinio.

Anot K.Šiožinienės, įdomi ir medaus atsiradimo lentynose istorija. Nors vietos bendruomenėse yra nemažai bitininkų, nė vieno iš jų nepavyko prisikviesti į parduotuvę.

„Tuomet susiradome „Šerkšno“ medų – bitininką Dainių Šerkšną iš Girkalnio Raseinių rajone ir jis užpildė tam skirtas lentynas. O po metų bitininkas iš Rimgaudų, užsukęs į parduotuvę, ėmė stebėtis, kad joje nėra vietinio medaus. Užtat dabar prekiaujame ir jo – Raimondo Pužo medumi“, – pasakojo vedėja.

Šiuo metu daugumą – apie 80 proc. – dovanoti patrauklių prekių jau sudaro Akademijos ir kitų aplink Kauną esančių bendruomenių gaminiai, likusieji – iš visos Lietuvos.

„Bičiuliaujamės su bendruomene „Tapk laisvas“, vienijančia negalią turinčius žmones. Jie gamina labai gražius vienetinius rankdarbius.

Mano patirtis liudija, kad tuomet, kai socialinis verslas gamina tai, kas turi paklausą rinkoje, tai labai greitai išgraibstoma, todėl kaskart bendruomenės atstovai tariasi su mumis, ko mums reikėtų“, – sakė Kristina.

Bendruomenės „Tapk laisvas“ žmonės gamina dekoracijas namams, siuva servetėles, o didžiausią paklausą turi jų pagamintos pagalvėlės.

Kai kurie šios bendruomenės žmonės turi psichikos negalią, tad negali imtis sudėtingų darbų. Tačiau jie turi begalinę kantrybę, gali valandų valandas susikaupę plėšyti neaustinį audinį sinteponą, kuriuo ir sumanė prikimšti pagalvėles.

Taigi per trejus veiklos metus „Lokali“ parduotuvėlė įsitvirtino prekybos centre.

„Mes išsilaikome patys – susimokame už patalpų nuomą, užsidirbame algas. Dirbame keturiese, visi esame susiję su bendruomene.

Uždirbami pinigai nėra svarbiausia motyvacija, vien tik dėl algos nė vienas iš mūsų to darbo nedarytų“, – patikino K.Šiožinienė.

Didelis motyvas, pasirodo, yra tai, kad gebama tarpininkauti tarp kūrėjų, gamintojų ir tų, kurie visa tai nuperka.

Akademijos bendruomenė ilgainiui irgi patikėjo projektu.

Dalis gamintojų, kurie anuomet pradėjo prekiauti parduotuvėje „Lokali“, jau išaugo į gerokai didesnį verslą.