Džiovintų sriubų mintį pakišo lauktuvių atvežtos džiovintos daržovės. „Gyvenome Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje, susilaukėme vaiko, o į svečius atvykę namiškiai atvežė Egidijaus tėčio pridžiovintų daržovių rinkinių sriuboms.
Kažkada jau likusi viena išsiviriau – patogu, greita: žinote, su mažu vaiku visai nėra laiko, esi pavargęs. Vyras grįždavo iš darbo – aš jam į tą sriubų rinkinį įmesdavau kukuliukų, jei norisi sočiau – bulvių“, – pirmuosius kartus, kai išbandė sriubai virti paruoštas džiovintas daržoves, prisiminė Roberta.
O kai gavo dovanų žemės sklypą Lungelių kaime (Zarasų raj.), žinojo, kokiu verslu čia užsiims. Sulaukę ES paramos, dar pasitaupę, Kardonai ėmė kurtis: įdirbo žemę, pasisodino daržovių, pasistatė patalpas, kur derlių džiovina ir pakuoja sriubas. Apsiėjo be paskolų: susitaupė dirbdami Škotijoje, daug padeda tėvai, o iš turimų lėšų vis įrangą perka. Skaičiuoja, kad gal po penkerių metų pavyks ir pelną užsidirbti.
„Sugalvojome, kad norime daryti sriubas, o ūkininkavimas atsirado šalia to. Auginame daržoves, jas džioviname ir padarome sriubos rinkinius.
Dirbamos žemės – 8 ha, didžioji jos dalis paveikta erozijos, todėl ten auginame moliūgus. Šakniavaisių negalime auginti – riboja reikalavimai: smėlis, molis ir kalnai – ir taip maistingos medžiagos išplaunamos, o šakniavaisius kai rauni, dar labiau dirvą gadini“, – kalba Egidijus.
Sako, didelio derliaus, kurį reikėtų perdirbti, nėra, bet tiek, kiek uždera – pakanka. Anot E.Kardono, tokia ir esmė: užsiauginti ir perdirbti, nes jei parduotų gryną daržovę, nebūtų konkurencingi.
Anot pašnekovų, įtampos pradėjus sau kurti verslą buvo labai daug – viskas nauja, niekas nežinoma. Daug lėšų teko skirti paramos dokumentams tvarkyti. „Projektą parašyti, priduoti, atsiskaityti... Per daug biurokratijos Lietuvoje“, – prisimindamas sako Egidijus.
Gerus metus džiovintus rinkinius sriuboms ruošiantys Kardonai tikina ir be reklamos suradę savo pirkėją. Ypač atšalus, žmonėms ėmus sirgti ir neturint jėgų stovėti prie puodų prisimenamas „Sriubos laikas“.
Sako, populiarūs džiovinti rinkiniai ir tarp tolimųjų reisų vairuotojų, ir seniems žmonėms artimieji noriai perka. „Vasarą palyginti nedaug parduodame, bet žiemą – visai kitaip“, – kalba Roberta ir pasakoja, kad jų sriubos – be jokių priedų. – Darėme, kad tiktų visiems – ir tiems, kurie valgo be mėsos. Mes patys sriubas verdame su buljonu, kaulų sultiniu, tačiau galima į daržoves tik druskos įmesti“.
Kopūstų ir ukrainietiškų barščių džiovintas sriubas klientai jau atradę. Tačiau vien šiomis apsiriboti Kardonai nenori, todėl namie, įsijungę mažą džiovyklę, bando, maišo naujus skonius.
„Visi taškai, kurie platina mūsų produkciją, patys mus susirado. Žmonės dalijasi, aš pati skelbimus dedu – eina iš lūpų į lūpas.
Kol dar nežinojome – pirks sriubas ar ne, kildavo visokių minčių, bet dabar jau nebesigailime. Pas mus internetu galima užsisakyti mažiausiai 10 sriubų pakelių. Nusiperka 5 tokius ir 5 kitokius, o smagiausia, kad sugrįžta ir 20 užsisako“, – džiaugėsi R.Kardonienė.
Didesniuose prekybos tinkluose Kardonų gaminių nerasite. Egidijus neslepia: vienas jų susisiekė ketindamas prekiauti „Sriubos laiko“ ruošiniais, tačiau pasiūlė tokią žemą kainą, kad prekiauti mugėse ar internetu kur kas naudingiau.
