Finansų ministrė Gintarė Skaistė renginyje sveikino susirinkusiuosius, džiaugdamasi, kad šiais metais dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių – dėl geriausiojo titulo varžėsi daugiau nei 130 projektų, o juos vertino įvairiausių sričių profesionalai.
„Europos Sąjungos teikiamas galimybes Lietuva išnaudoja maksimaliai efektyviai – esame investicijų įgyvendinimo lyderiai Europoje. Turime galimybę pasidžiaugti, jog mūsų investicijos yra aktualios ir reikalingos. Puikus to įrodymas – rekordinis dalyvių skaičius konkurse „Europos burės“, – sakė G.Skaistė. – Džiaugiuosi, jog konkurso laureatų septynetas – modernių ir pažangių projektų kūrėjai, galintys įkvėpti aplinkinius“.
Tuo metu finansų viceministrė Vaida Markevičienė priminė, kad jau daugiau nei trisdešimt metų Lietuva yra laisva šalis, o dvidešimt metų priklausome ES. „Per šį laikotarpį Lietuvos gerovei investuota daugiau nei 20 mlrd. eurų“, – skaičiais dalijosi ji. Priduriama, kad per pastaruosius devynerius metus už europinius pinigus įgyvendinta 26 tūkst. projektų iš įvairiausių sričių: nuo medicinos, švietimo ar verslo skatinimo.
O renginio vedėjai – prodiuseris, renginių, laidų vedėjas Rolandas Mackevičius ir V.Markevičienė – kvietė praėjusių metų „Europos burės 2022“ konkurso laimėtojus septynių projektų komandoms įteikti išskirtines skulptoriaus Artūro Žilinsko sukurtas statulėles.
Skambant Martyno Levickio akordeono skambesiams ir „Microorkéstra“ koncertui, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Finansų ministerija apdovanojo pačius verčiausius projektus.
Paaiškėjo nominacijų laimėtojai
Nominacija Už investicijas į inovatyvius sprendimus įteikta įmonės „Cambridge Phenotyping“ įkūrėjams, Mariui Baužai ir Julijai Krupič, kurie sukūrė dirbtinio intelekto sistemas, skirtas įvertinti gyvūnų elgesiui.
„Labai ačiū, labai netikėta. Labai smagu prisidėti prie šitos vizijos kurti kažką naujo, kažką, kas padės žmonėms ar kažką, kas padės Lietuvai išgarsėti“, – apdovanojimų renginyje už įvertinimą dėkojo J.Krupič.
Technologija „Smart Kage“ skirta stebėti ir analizuoti graužikų elgseną mokslinių tyrimų metu. Profesoriai pritaikė naujausias technologijas, tiek technines, tiek programines ir sukūrė sistemą, kuri išsprendžia minėtas problemas. Taip pat, ši sistema stipriai gerina gyvūnų gyvenimo sąlygas ir įgalina atlikti aukščiausio lygio eksperimentus bei suprasti jų rezultatus mokslininkams be specialių įgūdžių gyvūnų elgsenos srityje. Sistema skirta ir bus naudinga tiriant įvairias ligas, testuojant naujus gydymo būdus ir kuriant jiems metodikas.
Kompanija yra pritraukusi beveik 1 mln. eurų investicijų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės valstybinių fondų.
Nominacijoje Už investicijas į darnią aplinką laimėjo Vidaus vandens kelių direkcijos projektas, kuriuo sukurtas projektas Nemuno pritaikymui laivybai.
Vienas iš atstovų, atsiimdamas apdovanojimą, džiaugėsi, kad šis projektas buvo įvertintas specialios komisijos – šis renginys vainikuoja sudėtingą metus trukusį darbą. „Įšokome į pačią paskutinę valtį ES finansavimo periode ir per tą laiką spėjome sutvarkyti mūsų pagrindinį Lietuvos vandens kelią – vadinamąją vandens autostradą nuo Kauno iki Klaipėdos“, – rezultatais pasidalijo jis.
2020–2023 m. buvo modernizuojamas pagrindinis Lietuvos vandens kelias – Nemuno upė, nuo Kauno iki Klaipėdos (vadinamas E41), kuris priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. Komandos teigimu, projekto pabaigoje visame Nemune ruože nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos 553 pastatytų naujų ar atnaujintų hidrotechnikos statinių – bunų.
Projektas išskirtinis ir savo apimtimi – bunų statybai panaudota 450 tūkst. kubinių metrų dolomito akmenų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis – tiesesnis.
Nominacijoje Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą apdovanotas Daugų technologijos ir verslo mokyklos projektas – profesinio mokymo infrastruktūros plėtra.
Skulptoriaus kurtą statulėlę atsiėmęs atstovas papasakojo, kaip gimė šio projekto idėja. „Penktadienį, likus valandai iki darbo pabaigos, susirinkom, pafantazavom, išgėrėm puodelį kavos – prasidėjo svajonės. Pirmadienį atėjom, aš pasvajojau, kitas pasvajojo, visa komanda pasvajojo ir trečiadienį pradėjom daryt ir padarėm“, – prisiminė jis, pridurdamas, kad tai mokytojams buvo išties didelis darbas.
Projekto tikslas – užtikrinti aukštos kokybės profesinio mokymo paslaugų teikimą pagal socialinės gerovės švietimo srities profesinio mokymo programas. Įgyvendintas projektas leido sukurti modernią, šiuolaikišką praktinio mokymo bazę socialinės gerovės švietimo srities profesinio mokymo programų vykdymui.
Mokykla organizuoja praktinius mokymus, kvalifikacijos kėlimo seminarus sveikatos, asmens priežiūros srityse jau dirbantiems darbuotojams, nes projekto metu įsigytos priemonės yra šiuolaikiškos, modernios, atliepiančios naujausias technologijas, skirtas asmens priežiūros srityje.
Nominacijoje Už investicijas į šiuolaikinę mediciną laimėjo neuromokslininkė Emilė Radytė su komanda, sukūrusi galvos lankelį nuo skausmo „Samphire Neuroscience“ – šis startuolis pradeda revoliuciją moterų sveikatos srityje.
Komandos vardu apdovanojimą atėjusi atsiimti atstovė iš Rizikos kapitalo fondo, padėkojo visų projekto kūrėjų vardu – pasak jos, komanda yra dėkinga už įvertinimą ir galimybę sumažinti atskirti tarp neuromokslų ir moterų sveikatos. „Esame labai laimingi“, – teigė ji, pridurdama, kad yra dėkinga už palaikymą.
Komandos sukurtas medicininis prietaisas pažabos menstruacijų skausmą ir priešmenstruacinius (PMS) simptomus, tokius kaip nerimas, nuotaikų kaita, irzlumas. Lankelis veiks „Bluetooth“ pagalba – tereikės atsisiųsti programėlę ir suvesti tam tikrus savo sveikatos duomenis. Ploną, stilingą lankelį sudaro dvi dalys: viena iš jų, priekinė, stimuliuoja prieškaktinę žievę, o antroji – motorinę smegenų žievę. Kaip teigia kūrėjai, viena dalis mažina PMS požymius, antroji – padeda sumažinti menstruacijų keliamą skausmą. Numatoma, kad lankelio prekyba bus pradėta 2024 m.
Kompanija yra sulaukusi daugiau kaip 200 tūkst. eurų investicijos iš INVEGOS per fondą „FirstPick“, pritraukusi daugiau kaip 2 mln. eurų privačių lėšų ir Jungtinės Karalystės.
Nominaciją Už investicijas į bendruomeniškumą gavo VšĮ „Liberi“ projektas – pagalba socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunuoliams.
Apdovanojimą atsiėmė šios viešosios įstaigos vadovė, kuri pirmiausiai norėjo padėkoti projektų vadovei, visai komandai ir visai Klaipėdai už palaikymą.
Projektas skirtas delinkventinio elgesio vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems Klaipėdos miesto tikslinėje teritorijoje. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo organizuojamos ir vykdomos prevencinės veiklos, sudarant sąlygas vaikų ir jaunų žmonių socializacijai, padedant socialinę atskirtį patiriantiems jaunuoliams integruotis į visuomenės gyvenimą.
Projekte įgyvendintos paslaugos: sociokultūrinių veiklų organizavimas, panaudojant edukacijas, patyriminiai mokymai, meno ir judesio terapija, psichologinės paramos ir konsultavimo paslaugos, kurių pagalba vaikai ir jaunimas išmoko geriau save pažinti, ugdyti ir pristatyti. Projekto veiklose buvo skatinama savanoriška veikla, projekto įgyvendinimui buvo pasitelkta ir apmokyta 10 savanorių.
Nominacijos Už investicijas į inovacijas versle apdovanojimą gavo Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurta technologija, kuri matuoja dujinę ir biologinę aplinkos taršą.
KTU mokslininkai, laimėję šioje nominacijoje, dėkojo kolegoms ir šeimai bei priminė, kad pokyčių galima sulaukti net ir pagaminant pigius, visiems prieinamus jutiklius, kurie gali padėti nustatyti žmogaus ligas ir atitinkamai pritaikyti gydymo metodus ar galbūt net išvengti ligų.
Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir parengti komercinimui jutiklių technologiją, kuri atpigintų ir padarytų prieinamesne asmeninės aplinkos bei visuomeninių erdvių oro kokybės stebėseną. Kūrėjai sukūrė, ištyrė ir išbandė elektrostatinėmis mikrostruktūromis grindžiamus gravimetrinius dujų ir biomolekulių jutiklius.
Aplinkos oro taršos stebėjimas – reikšmingas įrankis identifikuojant taršos šaltinius, reguliuojant kenksmingų dujų ir dalelių išmetimą į atmosferą bei individų ir bendruomenių sveikatos bei gyvenimo kokybės gerinimui. Projekte dirbę mokslininkai įkūrė pumpurinę įmonę „Orius.tech“, kuri mokslo žinias verčia komercializuojama inovacija – šiuo metu tam ieškoma investuotojų.
Nominaciją Už investicijas į žmogų Finansų ministerijos kancleris Remigijus Skilandis įteikė VšĮ „Actio Catolica Patria“ projekto „Globoje augusių jaunuolių įgalinimas gyventi savarankiškai bei integruotis į darbo rinką“ autoriams.
„Šita burė, šitas apdovanojimas ne tik apie komandą, apie mūsų atsidavimą ir įsitraukimą į darbą, bet ir jaunuolių norą, drąsą ir ryžtą keistis. Kas yra svarbiausia – pasitikėjimą ir tikėjimą vieni kitais. Labai ačiū jums“, – atsiimdama statulėlę teigė komandos atstovė.
Kaip skelbia projekto autoriai, projektas skirtas buvusiems vaikų socialinės globos namų auklėtiniams (16–29 metų) padėti pasirengti integruotis į darbo rinką bei gyventi savarankiškai. Į projektą buvo įtraukta 52 jaunuoliai. Projekto metu jaunuoliams, buvo siūlomos kompleksinės paslaugos (individualiai ir grupėje), jie kviečiami dalyvauti daugiau nei vienoje projekto veikloje, tačiau labai svarbu pažymėti, jog svarbiausia buvo lanksčiai žiūrėti į jaunų žmonių specifinius poreikius ir pagalbos priemones. Jos buvo pritaikytos asmeniškai, kad atlieptų jų poreikį.
Jaunuoliams taip pat buvo siūlomi neformaliojo ugdymo bei patyriminiai mokymai, kuriuose jaunuoliai lavino socialinius įgūdžius, stiprino dalyvavimo grupėje įgūdžius bei galėjo daug sužinoti ir atrasti apie save. Darbinių įgūdžių lavinimui sudaryta galimybė išbandyti profesiją kartu su amato meistru. Norintiems išbandyti keletą specialybių ir nenorintiems įsipareigoti intensyviau mokytis vienoje srityje, buvo organizuojami praktiniai darbiniai seminarai. Taip pat suteikiamas apgyvendinimas ir palydėjimo „Lydimajame būste“ paslauga tiems, kuriems reikėjo pagalbos.
Net du skaitytojų favoritai
Apdovanojimus atsiėmė ir dėmesio sulaukė ne tik septyniose kategorijose gausios ir kompetentingos komisijos išrinkti finalininkai, tačiau pasižymėjo ir projektai, naujienų portale lrytas.lt sulaukę daugiausia skaitytojų balsų.
Lrytas.lt vyr. redaktorius direktorius bei „Europos burės 2023“ komisijos pirmininkas Tautvydas Mikalajūnas, prieš įteikdamas specialiai įsteigtus prizus džiaugėsi, kad turėjo galimybę prisidėti prie 132 dalyvių projektų įvertinimo, jų aprašymo ir garsinimo.
„Visi šie projektai iš esmės prisideda ne tik prie mūsų šalies įvaizdžio gerinimo, bet ir atskirų bendruomenių ir visų šalies gyventojų kokybės gerinimo, – kalbėjo T.Mikalajūnas. – Finansų ministrė renginio pradžioje labai teisingai paminėjo – ES investicijos nėra savaime duotybė, nėra dovana, tačiau visi šie projektai yra puikus pavyzdys, kad atsidavimu, tikėjimu, ambicija ir profesionalumu europines lėšas galima paversti prasmingais ir kokybiškais darbais“.
Jis akcentavo, kad nors ir didelė garbė iš komisijos narių sulaukti įvertinimo, dar didesnis džiaugsmas projektų autoriams yra tai, kad skaitytojai juos palaikė ir balsavo už kiekvieną idėją.
„Šiais metais pirmą kartą turime du nugalėtojus, dvi simpatijas – lrytas.lt skaitytojai balsavo labai gausiai, noriai“, – pranešė naujienų portalo vyr. redaktorius.
Prizus laimėjo Kauno technologijos universiteto atstovų projektas, kurio metu kūrėjai sukūrė technologiją, matuojančią dujinę ir biologinę aplinkos taršą – projektui tai jau antras įvertinimas šių metų projekte.
Taip pat skaitytojų simpatijomis nenusileido ir projektas, kuriuo Marijampolės miesto savivaldybė sutvarkė Pašešupio parką. Apdovanojimą atsiėmęs atstovas patikino, kad nenuostabu – dėl šio projekto sulaukė didelio atgarsio iš vietinių, tačiau padėkojo visiems balsavusiems: „Didžiulis malonumas žinoti, kad esame įvertinti visuomenės“.
