Finansų ministerija jau penkioliktus metus inicijuoja konkursą „Europos burės 2023“, kuriuo siekiama viešai pristatyti ir įvertinti didžiausią vertę kuriančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Registracija baigėsi spalio 31 dieną ir prie darbų iškart rimtai kibo kompetentingi komisijos nariai, įvairių sričių specialistai: Lineta Ramonienė, Marija Burinskienė, Eglė Coppa, Ruth Reches, Jonas Venius, Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė, Tautvydas Mikalajūnas ir Rolandas Mackevičius.
Ne mažiau svarbus komisijos narys – portalo lrytas.lt skaitytojai. Jie galės išrinkti labiausiai patikusius darbus dviejose nominacijose: už investicijas į inovacijas versle bei į darnią aplinką, taip pat bus renkamas ir skaitytojų favoritas. Balsuoti galite lapkričio 13–20 dienomis. Tą daryti galite ČIA.
Kol komisija ir skaitytojai dar renka labiausiai vertus apdovanojimų projektus, pristatome, kiek konkursas šiemet sulaukė dalyvių. O jų tikrai nestigo – buvo sulaukta net 132 anketų.
Vis dėlto po intensyvios patikros paaiškėjo, kad kai kurių dalyvių pateiktas anketas teks atmesti – ne visi atitiko projekto taisykles. Po šio etapo iš viso liko 100 dalyvių. Dalyviai kandidatavo į septynias nominacijas:
Už investicijas į inovatyvius sprendimus – 19 dalyvių;
Už investicijas į darnią aplinką – 32 dalyviai;
Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą – 6 dalyviai;
Už investicijas į šiuolaikinę mediciną – 13 dalyvių;
Už investicijas į žmogų – 23 dalyviai;
Už investicijas į bendruomeniškumą – 5 dalyviai;
Už investicijas į inovacijas versle – 2 dalyviai.
Turbūt nestebina, kad šiemet ypač daug dalyvių pretenduoja į nominaciją už investicijas į darnią aplinką. Lietuvoje nuolat įgyvendinama gausybė projektų, skirtų gražinti ir gerinti mūsų aplinką ir jos kokybę, o apie tvarią plėtrą kalbama nebe pirmą dešimtmetį, nuolat svarstoma, kaip stiprinti savo ir kitų gerovę. Juk darni aplinka iš tiesų reiškia ir gerą gyvenimo kokybę.
Viena iš komisijos narių Eglė Coppa paaiškino, kodėl teko atmesti 32 dalyvių anketas.
„Šiemet į „Europos burių“ apdovanojimus pretendavo labai daug dalyvių. Žinoma, tai susiję su sprendimu šį konkursą jau antrus metus organizuoti viešai. Šiemet anketas nacionaliniame portale galėjo pildyti visų ES struktūrinių investicijų projektų vadovai.
Deja, iš šios gausybės teko atmesti puikių darbų, kurie arba nebuvo finansuoti trijų ES programų, arba turėjo patvirtintų pažeidimų. Nepaisant dalyvių skaičiaus sumažėjimo, konkurse liko tikrai daug visuomenei vertingų projektų, kuriuos apdovanosime ir apie kuriuos pakalbėsime“, – žadėjo E. Coppa.
Prieš anketas perduodant vertinti komisijai, jas tikrino Finansų ministerijos atstovai, atidžiai žiūrėję, ar dalyvaujantys projektai atitinka konkurso sąlygas, kurių pagrindinės yra šios: projektai turi būti finansuoti pagal nurodytas programas ir turi nekelti abejonių dėl nustatytų pažeidimų.
Deja, jeigu projektas neatitinka vieno arba abiejų šių punktų, jo tolimesnis dalyvavimas konkurse negalimas.
Primename, kad konkurse „Europos burės“ gali dalyvauti pagal šias programas finansuoti ar finansuojami (ne mažiau kaip 51 proc. rezultatų) projektai:
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa;
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa;
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“.
ES investicijos Lietuvai – itin reikšmingos. Pirmosios Lietuvą pasiekė prieš du dešimtmečius, tuo metu jos buvo skirtos bazinei infrastruktūrai. Laikui bėgant, lėšos buvo kreipiamos kitur, o šiandien finansuojami projektai, prisidedantys prie aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos spurto, pokyčių energetikoje, atsinaujinančios energetikos proveržio, skaitmenizavimo ir inovacijų tiek moksle, tiek kasdieniame gyvenime.
