Emigracija padėjo suprasti, kad geriausia – Lietuvoje: grįžęs iš Anglijos, jaunas kaunietis įkūrė kavinę

Kaunietis Mindaugas virtuvėje sukdavosi nuo pat vaikystės, o šešiolikos jau įsidarbino indų plovėju vienoje miesto kavinėje. Vėliau kavinėse dirbo įvairius darbus: pagalbiniu virtuvėje, padavėju, barmenu, virėju.

„Man visada tai patiko – nuo pat vaikystės turėjau polinkį į šią pusę, man patinka šis darbas, savęs niekur kitur nemačiau ir net nebandžiau savo jėgų kitose sferose. Manau, kad šiais laikais – didelė laimė rasti sritį, kurioje tau gera ir tu nori joje būti“, – šyptelėjo vaikinas.

Mintis atsidaryti restoraną Mindaugui šovė besibaigiant pandemijai. Tuo metu jis gyveno Anglijoje, kur darbavosi vienoje kavinėje.

„Dažnai skraidydavau tarp Lietuvos ir Anglijos. Galiausiai supratau, kad užsienyje gyventi man visgi nelabai patinka. Vieną kartą, kai pakavausi daiktus atostogoms į Lietuvą, galvojau: „Nebenoriu daugiau taip skraidžioti“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis.

Visgi Lietuvoje nerado tokios darbo vietos, kuri jį tenkintų. Tada ir suprato: nelieka nieko kita kaip pačiam atidaryti savo kavinę.

„Supratau, kad kitu atveju aš vėl turėčiau grįžti atgal į Angliją“, – tikino Mindaugas.

Kaip tarė, taip ir padarė – ėmė ieškoti vietos, kurioje galėtų pradėti verslą. Paieškos nebuvo lengvos, Mindaugas prisiminė tobulos vietos ieškojęs gal metus, kol vieną dieną ji atsirado – visai netoli Lampėdžių karjero.

Taip duris ir atvėrė kavinė „Lampėdžio terasa“. Užėjus į vidų, akį labiausiai traukia gamta – per langus matyti karjeras, medžiai. Ne vieną užėjusįjį žavi ir žaliuojantis kavinės kiemas su tilteliu, gėlėmis, žibintais ir žaidimų aikštele vaikams.

„Restoranas turi labai daug erdvių: yra ir terasa, ir balkonas, ir lauko pavėsinės. Tas žavi, vasarą labai smagu laiką leisti lauke“, – šnekėjo verslininkas.

Turėti kavinę – darbas ne iš lengvųjų. Tačiau Mindaugas sakė to ir tikėjęsis – buvo pasiruošęs pasiraitojęs rankoves rimtai kibti į darbus.

„Visad pradedant kažką naujo, būna sunku, kyla iššūkių, reikia įdėti nemažai darbo, laiko ir savęs. Žinojau, kas laukia, tą ir dariau. Teko dirbti ir virtuvėje, ir padavėju, kol susilipdė kolektyvas. Nors ir buvo sunku, tas sunkumas vis tiek kėlė malonumą. Kai nori ir sunkiai dirbi, viskas išsprendžiama“, – įsitikinęs Mindaugas.

Kavinę atidaryti padėjo ir patirtis – prieš šešerius metus, kai dar buvo studentas, Mindaugas buvo atsidaręs makaronų barą, dirbo ten dvejus metus.

„Tai buvo mano pirmasis vaikas, vėliau iš jo išaugau“, – šyptelėjo pašnekovas.

„Lampėdžio terasos“ išskirtinumas – jos paprastumas, sako savininkas.

„Esame labai atviri, paprasti, mūsų gaminamas maistas – paprastas europietiškas naminis maistas su lietuviškumo prieskoniu. Kiekvieną dieną rankomis gaminame cepelinus ir juos išparduodame nemažais kiekiais. Kokia lietuviška kavinė be cepelinų?“ – juokėsi Mindaugas.

Tradiciniai patiekalai labiausiai traukia ir klientus, dienos pietų metu jų srautas būna tikrai nemenkas.

„Į priekį veda tai, kad žmonės pas mus grįžta. Jei būtų tuščia, suprasčiau, kad kažką darau ne taip, tada svirtų rankos. O dabar dažnai matau tų pačių klientų veidus, man tai ypač malonu.

Mūsų kavinė orientuota ir į asmenines šventes. Jei yra šventė, o žmonės nori švęsti, jie ir švęs – yra infliacija ar ne. Vasarą klientų daugiau, o žiemą – mažiau, vyksta mažiau švenčių, būna ramesnis laikas, ruošiame maistą žmonėms ant Kūčių stalo“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pabrėžė: turint savo verslą, netrūksta ir sunkumų, tad turi būti pasiruošęs viskam.

„Kiekviena diena atneša savo laimę ir savo sunkumą: tai dingsta elektra, tai dar kas nors nutinka. Bet viskas išsprendžiama“, – sakė Mindaugas.

Jo diena irgi būna nenuspėjama. Nors darbo ir mažiau, nei buvo vos atidarius kavinę, vis dar tenka padirbėti ir virtuvėje, ir padavėju.

„Į tai nespjaunu, einu ir dirbu, net džiaugiuosi, kad turiu galimybę padirbti kartu su kitais, tada labiau pamatau esančias problemas. Žinau, kur galime tobulėti. Kai ryte atsikeliu, pasiruošiu trejus marškinius – vienus į virtuvę, kitus padavėjo, o trečius – įprastus. Kuriuos reikia, tuos ir apsivelku“, – atviravo Mindaugas.

Neretą stebina ir Mindaugo amžius. Vaikinui – 26-eri, nors, kaip pats sako, atrodo dar jauniau. Kaip kam atrodo neįtikėtina, kaip toks jaunuolis gali būti savininkas, o ne padavėjas.

„Tikrai dažnai būna, kad klientai pamatę mane nustemba, bet išankstinio vertinimo nėra. Žmonės kaip tik džiaugiasi išvydę jauną žmogų. Sunkumų nei su tiekėjais, nei su užsakovais dėl savo amžiaus neturiu. Manau, kad metai nei šioje, nei kitoje sferoje neturi jokio lemiamo taško, svarbu, kaip dirbi ir kokią patirtį turi“, – įsitikinęs kaunietis.

Visgi jaunas verslininkas prisipažįsta: ypač seniau būdavo sunku, kai matydavo besilinksminančius bendraamžius, nors pats iki nakties plušdavo kavinėje. Dėl verslo teko praleisti ir ne vieną asmeninę šventę.

„Savotiška auka visuomet buvo. Kai turėjau pirmąją kavinę, antroje vietoje likdavo mano studijos universitete, dabar – asmeninis gyvenimas. Buvo mėnesių, kada dirbdavau be laisvadienių, kada turėdavau dalyvauti ne savo, o kitų žmonių šventėse, nes jas organizuodavau.

Pavydėjau tiems, kurie po universiteto gali laiką leisti užsienyje, atostogauti. Atrodo, pasižiūri į kitų žmonių socialinius tinklus ir pagalvoji, kad jiems – geriau. Paliūdi, o tuomet grįžti pas save ir pamatai, kad gerai ir čia. Kada nors atsiimsiu už tą laiką“, – juokėsi Mindaugas.

O kol kas jis svajoja apie tai, kaip dar būtų galima patobulinti savo kavinę. Mindaugas prasitaria: galbūt ateityje atsidarys ir dar vieną.

„Pirmiausia noriu stabilumo čia, kad viskas veiktų gražia vaga. Turiu idėjų, kaip patobulinti kavinę, ją išplėsti. Tikiu, kad tai nėra paskutinė mano vieta. Aš tuo gyvenu, tuo alsuoju. Manau, kad ateis reikiamų idėjų, bet nenoriu jų spausti, jos turi ateiti natūraliai, kai jauti, kad išsikvėpei ir turi judėti į priekį. Kol kas dar čia kvėpuoti turiu daug kuo“, – teigė Mindaugas.

„Kaunas IN“ Verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas:

„Kauno jaunieji verslininkai – tai entuziastingi ir idėjų turintys žmonės. Kaune studentų koncentracija itin didelė, o mieste turime gerą universitetų mišinį, todėl verslininkai yra technologijų šalininkai, mėgstantys inovacijas.

Mieste daugėjant verslininkų sukuriama ne tik naujų darbo vietų, prisidedančių prie ekonominio augimo. Jauni žmonės įneša gyvybingumo, kuria šiuolaikišką darbo kultūrą, atneša miestui naujų idėjų bei kuria teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai.

Dėl to kartu su „Kaunas IN“ verslo komanda šiais metais pradėjome organizuoti kasmėnesinius, gyvus startuolių bendruomenės susitikimus („Kaunastic Startups Meetups“), į kuriuos kaskart jau renkasi per 100 žmonių. Ši atvira ir aktyvi bendruomenė padeda jauniems verslininkams susirasti tinkamus partnerius, mentorius, gauti patarimų verslo vystyme“.