Apie savo kavinę svajojo nuo vaikystės
Mantas prisimena beveik visad svajojęs turėti kavinę. Įkvėpė tėvų pavyzdys – šie irgi turi kavinių verslą.
„Nuo pat mažens buvau kartu su tėvais ir viską mačiau, buvau su viskuo supažindintas, tad žalias čia neatėjau“, – portalui lrytas.lt pasakojo kaunietis.
Tiesa, į tėvų kavinę Mantas ateidavo visai ne pavalgyti – dar besimokydamas mokykloje buvo įdarbintas indų plovėju. Kurį laiką plovęs indus, Mantas buvo paaukštintas iki pagalbinio virtuvėje, vėliau tėvų kavinėje dirbo ir prie griliaus, ir prie kasos, ir prie baro.
„Labai džiaugiuosi šia patirtimi. Nuo pačių žemiausių pareigų perėjau iki aukštesnių. Neteko dirbti tik prie administracijos. Buvau įgijęs visas bazines žinias, kurių reikia šiam verslui, be jų turbūt būčiau neišgyvenęs iki dabar“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Tėtis visada sakydavo: pirmiau viską praeik pats, o tada kurk savo kavinę. Džiaugiuosi, kad gavau iš jo tokią pamoką“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Mantas trečiame kurse studijuoja marketingą. Savo kavinių verslą buvo planavęs pradėti baigęs bakalauro ir magistro studijas, po jų dar kurį laiką padirbus tėvų kavinėje, įgavus žinių, kaip administruoti verslą. Tačiau, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
„Savo kavinę planavau kurti, kai man bus 28 metai. O išėjo taip, kad įkūriau būdamas 20-ies. Nebūčiau viso to pradėjęs, jei nebūčiau gavęs tokio pasiūlymo. Man labai pasisekė“, – sakė kaunietis.
O pasiūlymas buvo tikrai viliojantis – už itin nedidelę sumą perimti Vilijampolėje esantį restoranėlį „Gossip skonis“. Reikiamą pinigų sumą Mantas jau turėjo susitaupęs. Verslauti skatino ir tėvai.
„To restorano savininkė gamino gan prabangų maistą: midijas, aštuonkojus, didkepsnius. Manau, tam ši lokacija netinkama – čia gyvena daug dirbančių žmonių, jie nori greitai, skaniai, kokybiškai ir sočiai pavalgyti. Žmonės tam turi valandos pertrauką. Jiems reikėjo dienos pietų, greitai paruošiamo maisto“, – įsitikinęs verslininkas.
Čeburekų ir cepelinų apsupty
Nors pavadinimą kavinei paliko tokį pat, meniu pakeitė iš esmės – klientus kviečia skanauti sultingų įspūdingo dydžio čeburekų, kurių įdarą galima rinktis iš aštuonių skirtingų skonių.
Kavinėje yra ko paskanauti ir be čeburekų – galima užsisakyti cepelinų, sprandinės, šonkauliukų, guliašo, plokštainio, maltinių, karbonadų. Dalis vietinių čia kasdien traukia ir firminių gruzdintų koldūnų su mėsa.
„Nors čeburekai tapo mūsų pagrindiniu varikliuku, pagalvojau, kad reiktų dar ko nors. Kavinių visur daug, bet ar yra čeburekinių ir kavinių viename? Taip nusprendėme gaminti dienos pietus: karbonadus, cepelinus, žemaičių blynus, sriubą“, – vardijo Mantas.
Visgi pačiam jam mieliausi – čeburekai.
„Man skaniausi su vištiena ir sūriu. Tačiau klientai labiausiai pamėgę čeburekus su kiauliena ir sūriu“, – šyptelėjo verslininkas.
Nustemba dėl amžiaus
Mantas tikina: nors sykį pavalgyti užsukę klientai ir grįžta, o pajamos auga, turėti savo verslą kartais gali būti išties nelengva.
„Psichologiškai sudėtinga suvokti, kad pats esu už viską atsakingas. Jei kas bus ne taip, atsakingas liksiu aš“, – atviravo kaunietis.
Sunkumų kartais kelia ir amžius. Ne visi pasamdyti darbuotojai nori klausytis vos prieš trejus metus mokyklą baigusio 20-mečio pastabų ir nurodymų.
„Dėl to pakeitėme nemažai virėjų. Jiems buvo nesuprantama, kaip jaunesnis žmogus gali sakyti, ką ir kaip reikia daryti. Aš jiems pasakydavau, ką jie daro ne taip, o jie ožiuodavosi. Dabar esu surinkęs tokią komandą, kuria labai džiaugiuosi, visi kompetentingi“, – šyptelėjo jis.
Kad šis jaunuolis – savininkas, nustemba ir klientai bei užsakovai.
„Kai tiekėjai atvažiuoja pasitarti dėl produkcijos ar kainų, jie dažnai manęs prašo pakviesti savininką ar kokį kitą atsakingą žmogų. Kai paaiškinu, kad tai – aš, visad nusijuokiame“, – pasakojo Mantas.
Tikras iššūkis ir derinti verslą su studijomis.
„Darbo dienomis nuo ryto iki maždaug 15 val. būnu universitete. Jei turiu laisvą valandą, atvažiuoju į kavinę padirbti, po to vėl grįžtu į paskaitas. Mėginu viską suderinti. Pačioje verslo pradžioje čia sėdėdavau iki 22 val.“, – prisiminė pašnekovas.
Paklaustas, kada tuomet susitinka su draugais, Mantas nusijuokia – dažniausiai pramogoms visiškai nebelieka laiko.
„Kai grįžtu iš darbo, nieko nebesinori. Bet dėl to tikrai nesigailiu, labai džiaugiuosi, kad pradėjau savo verslą. Pirmyn veda rezultatai, matau, kad sėdėjimas čia nuo ryto iki vakaro atsiperka“, – tikino jis.
Kad nuosavas verslas neišgąsdino, byloja ir Manto ateities planai. Jis prasitarė: jau ieško patalpų dar vienai kavinei Kaune.
„Labai norėčiau antros kavinės – jau esu vieną vietą nusižiūrėjęs. Norėčiau plėstis“, – teigė jis.
Mieste daugėja verslininkų
„Kaunas IN“ Verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas:
„Kauno jaunieji verslininkai – tai entuziastingi ir idėjų turintys žmonės. Kaune studentų koncentracija itin didelė, o mieste turime gerą universitetų mišinį, todėl verslininkai yra technologijų šalininkai, mėgstantys inovacijas.
Mieste daugėjant verslininkų sukuriama ne tik naujų darbo vietų, prisidedančių prie ekonominio augimo. Jauni žmonės įneša gyvybingumo, kuria šiuolaikišką darbo kultūrą, atneša miestui naujų idėjų bei kuria teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai.
Dėl to kartu su „Kaunas IN“ verslo komanda šiais metais pradėjome organizuoti kasmėnesinius, gyvus startuolių bendruomenės susitikimus („Kaunastic Startups Meetups“), į kuriuos kaskart jau renkasi per 100 žmonių. Ši atvira ir aktyvi bendruomenė padeda jauniems verslininkams susirasti tinkamus partnerius, mentorius, gauti patarimų verslo vystyme“.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
