Panevėžio „Minties“ gimnazijoje nuo 2022 m. veikia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) centras – vienas iš septynių regioninių tokių centrų, išsibarsčiusių visoje Lietuvoje. Panevėžietiškasis iš kitų išsiskiria specializuota dirbtinio intelekto galimybių pritaikymo laboratorija, be to, jis turi ir mažąjį brolį – robotikos centrą „RoboLabas“. Apetitas auga bevalgant, tad čia pajutę, koks įdomus gali būti mokslas, moksleiviai ėmė prašyti: „Mums reikia garažo!“ Miestas pradėjo ieškoti galimybių ne tik tokioms patalpoms parūpinti– panevėžiečiai turi ir dar vieną svajonę: ją įgyvendinus moksleiviams atsirastų proga pajusti, kuo patraukli ir svarbi matematika.
Keičiasi tėvų požiūris
Mintis mieste įrengti STEAM centrą sukosi jau kone dešimtmetis: kadangi Panevėžys nuo seno vadinamas pramonės ir teatro miestu, savivaldybės vadovai vis pagalvodavo apie inžinerinį STEAM ugdymą.
„Regiono pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad didžiausia problema – aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų dirbti su inžinerija susijusiose įmonėse, stygius. Todėl nereikia stebėtis, kad miestui svarbūs dokumentai tikslingai orientuoti į inžineriją, STEAM ugdymą. Galvoje turiu vieną svarbiausių dokumentų – Pramonės 4.0 vystymo Panevėžio regione strategiją, kurioje jau 2019 m. buvo akcentuota, kad Panevėžyje reikia plėtoti ateities ekonominius poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo sistemą“, – teigė Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė.
Tam, kad vaikai pamatytų, jog mokslas – įdomus, o tikslieji mokslai yra tai, kas kuria ateitį, mieste buvo įrengti du centrai: „RoboLabas“ ir regioninis STEAM atviros prieigos centras.
„Visi duomenys rodo, kad mažai jaunuolių renkasi su inžinerija, tiksliaisiais ir gamtos mokslais susijusias profesijas. Todėl 2019 m. sujungus savivaldybės ir Europos regioninės plėtros fondo finansuojamo projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ lėšas įkūrėme Panevėžio švietimo centro padalinį – robotikos centrą „RoboLabas“. Čia pramuštgalviai inžinieriai ugdomi nuo 4 metų. Nuosekliai plėtojant šią idėją buvo įkurtas regioninis STEAM atviros prieigos centras, kuriame lankosi jau vyresni – 7 iki 12 klasių – vaikai. Jis mums pelnė apdovanojimą „Už investicijas į ateities mokyklą“ Finansų ministerijos inicijuotų geriausių ES investicijų Lietuvoje projektų apdovanojimuose „Europos burės 2021“, – kalbėjo A.Malčiauskienė.
Sumanymas vaikus sudominti mokslu pasiteisino: tiek „RoboLabe“, tiek STEAM centre lankytojų netrūksta. Negana to, kai kurie jų dalyvauja verslo, akademinės bendruomenės rengiamuose konkursuose ir tampa laureatais. „Tai rodo, kad mūsų strategija veikia, – džiaugėsi Panevėžio švietimo centro direktorė. – Labai svarbu ir tai, kad keičiasi tėvų požiūris į tiksliųjų mokslų svarbą, į inžinerinę kryptį. Juk tokį išsilavinimą įgiję jaunuoliai galės dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“.
„Mums reikia garažo!“
Kuo skiriasi mažiausieji „RoboLabo“ lankytojai nuo vyresnėlių, ateinančių į STEAM centrą? A.Malčiauskienė mato ryškią takoskyrą: mažieji neturi nuostatos, kad tikslieji mokslai – sudėtingi perkąsti. Tad čia, „RoboLabe“, dirbama siekiant išlaikyti vaikų smalsumą, skatinant juos bandyti, klysti, ieškoti sprendimų.
O STEAM centre, į kurį atvyksta 7–12 klasių moksleiviai, ugdomi tyrinėjimų gebėjimai, norima supažindinti su mokslo pasiekimų nauda įvairiose srityse, atskleidžiama, kaip visa tai pritaikoma praktikoje. STEAM laboratorijoje pradėtus tiriamuosius darbus mokiniai tęsia mokyklose.
„Be ES investicijų įrengti STEAM centrą ir vaikams parodyti, kad mokslas – labai įdomi sritis, būtų buvę žymiai sudėtingiau. Tačiau turime dar dvi svajones, kurioms įgyvendinti taip pat ruošiame projektus ES lėšoms gauti“, – užsiminė pašnekovė.
Vieną idėjų pakišo patys vaikai, ėmę kalbėti, kad jiems reikia garažo, kuriame galėtų konstruoti pačius įvairiausius natūralaus dydžio mechanizmus. Čia, A.Malčiauskienės žodžiais tariant, moksleiviai galėtų svajoti kad ir apie aviacijos variklius. Jei pasisektų, Panevėžyje atsirastų ir dar viena laboratorija, skirta architektūrai. „Labai svarbu, kad vaikai giliau mokytųsi matematikos – moksleivių visoje Lietuvoje matematiniai gebėjimai tikrai galėtų būti geresni. Tam, kad parodytume, kur matematika gali būti taikoma, kodėl jos reikia mokytis, kodėl reikia matyti erdvę, kodėl reikia mokytis geometrijos, ir galvojame apie tokią laboratoriją. Tai – dar viena svajonė. Viliamės, kad pavyks gauti ES fondų lėšų, nes vien su savivaldybės finansais tą padaryti būtų labai sudėtinga“, – pasakojo Panevėžio švietimo centro direktorė.
Panevėžys daug daro, kad vaikai pamiltų mokslą ir nesibaimintų specialybių, kurių pagrindas – tikslieji mokslai, o štai kito „Europos burių“ nugalėtojo darbai – gyvas įrodymas, kur gali nuvesti atsidavimas mokslui.
Pirmasis toks tyrimas Lietuvoje
Laboratorijoje Vilniuje atliekami tyrimai, kurių rezultatų neramiai laukia pacientai, iš medikų išgirdę įtarimus apie vėžį. Čia neinvazinės prostatos vėžio diagnostikos srityje dirbančios įmonės „Diagnolita“ specialistai tiria mėginius, paimtus atliekant Lietuvoje sukurtą vėžio biožymenų testą.
Neinvazinį prostatos vėžio diagnostikos testą sukūrė jau minėtos „Diagnolitos“ darbuotojai. Juo tiriant pacientų šlapimą tiksliai ir patikimai nustatoma prostatos vėžio tikimybė ir įvertinama, ar vėžys gali būti agresyvus.
„Tai – skysčių biopsija paremtas molekulinis tyrimas. Skysčių biopsijos – tai organizmo skysčių, tokių kaip, pavyzdžiui, kraujas, šlapimas, seilės tyrimai, kurie leidžia ištirti vėžinių ląstelių išskiriamas biologines molekules. Prostatos vėžio diagnostikos testui puikiai tinka šlapimas, kadangi jame galima nustatyti iš prostatos patekusius biožymenis“, – aiškino „Diagnolitos“ procesų vadovė, medicinos biologė Simona Venevičiūtė.
Vėžio rizika apskaičiuojama kombinuojant prostatos vėžio biožymenų rezultatus su klinikine pacientų informacija. Biomedicininio tyrimo, atlikto bendradarbiaujant su Lietuvos urologais, metu nustatyta, kad toks tyrimas leidžia sutaupyti iki 45 proc. nereikalingų prostatos biopsijų ir išvengti su jomis susijusių komplikacijų.
Pašnekovė patikslino: šis tyrimas nepakeičia audinių biopsijos procedūros, bet neatliekant invazinių procedūrų padeda gydytojui bei pacientui nuspręsti, ar biopsija reikalinga.
Europos urologų draugija vyrams, kurių prostatos specifinio antigeno tyrimo rezultatai yra 2–10 nanogramai mililitre, dėl prostatos biopsijos reikalingumo rekomenduoja atlikti papildomus tyrimus. Šiems priskiriami ir skysčių biopsijos testai. Būtent minėtai pacientų grupei rekomenduojamas „Diagnolitos“ sukurtas testas.
S.Venevičiūtė pabrėžė: svarbu paminėti, kad vėžio biožymenų testas sukurtas Lietuvoje ir jo klinikinis veiksmingumas ištirtas būtent su Lietuvos, o ne kitų šalių gyventojais. Pacientai, kuriems atliekamas minėtas testas, rezultatų sulaukia ilgai negaišdami, nes mėginių nereikia siųsti į kitas šalis.
„Galime pasidžiaugti: Lietuvoje tai – pirmasis toks sukurtas testas, nenusileidžiantis pasaulio rinkoje esantiems tyrimams. Daugiausia juo naudojasi Lietuvos gydytojai, tačiau turime partnerių ir Latvijoje. Taip pat mūsų tyrimą yra išbandę ir Ispanijos gydytojai“, – sakė „Diagnolitos“ l. e. p. direktorė, medicinos genetikė Ieva Ašmenavičiūtė.
Kaipgi apskritai kilo mintis Lietuvoje sukurti tokį produktą?
S.Venevičiūtė pasakojo, kad to link pastūmėjo modernių neinvazinių tyrimų tendencijos ir augantis jų populiarumas pasaulyje.
„Nusprendėme ir Lietuvoje sukurti tyrimą, kuris ne tik palengvintų darbą gydytojams, bet ir suteiktų pacientams galimybę pasinaudoti moderniomis technologijomis rūpinantis savo sveikata. Pabendravus su žymiais Lietuvos urologais ryžomės sukurti neinvazinį prostatos vėžio biožymenų testą“, – minėjo pašnekovė.
Praėjo šešeri metai nuo įmonės įkūrimo iki 2019-ųjų, kai „Diagnolita“ pasiekė savo tikslą ir gavo licenciją teikti diagnostikos paslaugą. Neinvazinės prostatos vėžio diagnostikos srityje dirbančios įmonės pasiekimus įvertino ir apdovanojimų „Europos burės 2021“ komisija. Čia „Diagnolitos“ projektas tapo nugalėtoju nominacijoje „Už efektyvumą medicinoje“.
„Pagrindinis įmonės tikslas nuo pat jos įsteigimo yra kurti modernius neinvazinius tyrimus, kurie palengvintų įvairių ligų diagnostiką. ES finansavimas leido mums tyrimus vykdyti didesne apimtimi ir greičiau. Tai reikšmingai prisidėjo prie mokslinių tyrimų kokybės bei suteikė galimybę projekto rezultatus ir atradimus vystyti toliau.
Projekto metu buvo sukurtos technologijos, kurios leido įgyvendinti naujus sumanymus, tęsti naujų prostatos vėžio biožymenų paiešką. Taip pat šios technologijos buvo panaudotos ir neinvazinio SARS-CoV-2 viruso seilių PGR testui sukurti“, – kalbėjo I.Ašmenavičiūtė.
O šiais metais „Dagnolita“ licenciją papildė tyrimu moterims, kuris skirtas įvertinti paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. Tyrimą galima atlikti ne tik iš kraujo, bet ir iš seilių arba burnos epitelio tepinėlio.
