Mokslininkas pristato pagrindinį triumfavusio projekto principą.
„Pats projekto pavadinimas: „Dvigrandžių DNR trūkių sekoskaitos centras“. Tai siejasi su genomų redagavimo technologija CRISPR-Cas9, prie kurios atradimo prisidėjo Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys. Norint kažką pataisyti genome, tarkime, gene yra klaida, dėl kurios atsiranda liga, mes galime su specialiomis genų žirklėmis perkirpti konkrečią genomo vietą. Jei mes pristatysime į ląstelę gerą geno kopiją, pašalinsime pačią ligą, sąlygojančią mutaciją, tai galėsime išgydyti gana daug monogenetinių ligų.
Kadangi šio proceso metu reikia perkirpti DNR, kuri koduoja visą informaciją apie mus, tai reikia kirpti labai konkrečioje vietoje. Jei mes naudojame genų žirkles, gali būti, kad jos įkerpa kitose vietose, o tai gali sukelti ląstelių žūtį ar net jų suvėžėjimą. Šio projekto, kuris ir tapo nugalėtoju, metu buvo kuriamas metodas įvertinti tų genų žirklių tikslumą, kad prieš pradedant gydyti, mes galėtume patikrinti, kurios žirklės geriausios, tiksliausios. Toks išankstinis patikrinimas yra žymiai pigesnė alternatyva“, – aiškino M.Zaremba.
Mokslininkas neslepia – „Europos burių 2022“ titulas buvo puikus įvertinimas, skatinantis judėti pirmyn.
„Tai buvo įvertinimas iš viešosios pusės, ne iš mokslininkų bendruomenės, nors žinau, kad tarp ekspertų buvo ir mokslinių žmonių. Tačiau tai įvertinimas, kad plačiajai visuomenei yra svarbu, ką mes darome, nes dažnai mokslininkai mėgsta daryti viską užsidarę, užsisklendę, jie labiau intravertiškos asmenybės. Manau, kad tokia projektų sklaida labai reikalinga, o įvertinimas buvo malonus netikėtumas, kad kažkam tai svarbu, įdomu“, – atviravo jis.
M.Zaremba ir jo komanda neketina užmigti ant projekto sėkmės laurų ir nuosekliai pasakoja, kaip šiomis dienomis plečia savosios idėjos įgyvendinimą.
„Planuojame apie šiuos darbus publikuoti mokslinį straipsnį. Taip pat yra minčių, kaip tą metodą būtų galima toliau tobulinti, pritaikyti kitiems genomo redagavimo instrumentams. Planuojame tą daryti, jei atsiras poreikis ar galimybė.
Šis projektas – tik vienas iš vykdomų. Globalesnis mūsų skyriaus fokusas yra bakterijų apsaugos sistemos nuo svetimos genetinės informacijos. Yra dar daug neištyrinėtų bakterijų apsaugos sistemų, kurių atradimas gali pasitarnauti naujų molekulinių įrankių sukūrimui. Taip pat pastaraisiais dešimtmečiais darosi aktuali problema, kaip visiems žinomiems antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas, naujų antibiotikų atrasti darosi vis sunkiau ir brangiau. Pasitelkiant seniai žinomą bakterijas puolančių virusų bakteriofagų terapiją galima prisidėti prie tų atsparių bakterijų naikinimo“, – kalbėjo M.Zaremba.
Mokslininkas papasakojo, kaip gimė idėja įgyvendinti būtent šį projektą, kurį, kaip pats sakė, gaubia daugialypė nauda.
„Iš tikrųjų, nusprendžiau šį projektą inicijuoti, nes tą metodą, koks jis buvo sukurtas pradžioje, jau vysčiau prieš projekto pradžią. Jis buvo skirtas dvigrandžių DNR trūkių nustatymui. Čia buvo gera proga, gavus ES finansavimą, sukurti kompetencijos centrą. Mes galėjome nusipirkti reikiamos įrangos, galėjome suburti reikiamas kompetencijas vienoje vietoje. Mes patys mokėmės, kaip ištobulinti metodą, įgautas kompetencijas galime panaudoti ir kituose projektuose.
Šis projektas nebuvo kaip nors pakibęs ore, jis turėjo ankstesnę pradžią, sąveiką su kitais projektais. Manau, nauda buvo daugialypė“, – tikino jis.
M.Zaremba pasidalijo pirmaisiais žingsniais, nuo kurių pradėjo kryptingai judėti projekto įgyvendinimo link. Tiesa, mokslininkas neslepia – kai kurie darbai kėlė nemenkus iššūkius.
„Buvo planuojamas regentų pirkimo planas, kurį suplanuoti neįmanoma, nes aš nežinau, ką tiksliai darysiu kitą dieną, po mėnesio ar po metų. Nepaisant to, tai turėjo būti suplanuota. Man pačiam kaip mokslininkui, kaip logika besivadovaujančiam žmogui tokie dalykai kėlė nemažą šoką, prie kurio turėjau kažkaip prisitaikyti ir vykdyti projektą.
Aš įsivaizdavau, kad būsiu atsakingas tik už mokslinę dalį, bet kadangi esu projekto vadovas, tai buvau ir tas atsakingas žmogus, kuriam skauda. Labai norėjau, kad projektas vyktų ir dėl to teko atlikti tokias veiklas, kurių niekad netikėjau, kad teks. Visi turėjo savo darbo laukelį, o tai, kas lieka, atiteko žmogui, kuriam skauda, projekto vadovui, t. y. man“, – juokėsi jis.
Kalbėdamas apie lūkesčius, išsikeltus šiam projektui, pašnekovas sako: yra linkęs vadovautis pagrindine taisykle.
„Visada apetitas auga bevalgant. Pradėjus projektą, norėjosi kažkokių žymiai didesnių metodo patobulinimų, tačiau čia nutiko gyvenimas, nutiko mokslas. Aiškiai matosi, kokios yra cheminių, biocheminių stadijų ribos ir ko tu neperžengsi. Lūkesčių buvo daugiau, tačiau turiu tokią taisyklę: jei pavyko pasiekti bent pusę to, ką sugalvojai, tai jau labai gerai“, – pabrėžė mokslininkas.
Pasakodamas apie tai, ką norėtų įgyvendinti netolimoje ateityje, mokslininkas užsiminė ir apie procesus, kurių norėtų išvengti, o savo pasakojimą užbaigė palinkėjimu mokslininkų bendruomenei.
„Mane kitos dominančios sritys – bakterijų apsaugos sistemos, jų veikimo mechanizmų išsiaiškinimas, tuo pačiu taikomasis aspektas, kam jos gali būti panaudotos. Bet norėtųsi tikėtis, kad ateityje vis daugiau laiko galėčiau skirti mokslinėms problemoms spręsti, o ne administracinių, popierinių darbų vykdymui. Nežinau, ar tai apskritai įmanoma, nes yra toks užburtas ratas: jei aš noriu vykdyti mane dominančius mokslinius tyrimus, turiu gauti pinigų, nes nesu milijonierius, o mokslas labai brangiai kainuoja. Tai reiškia, kad aš turiu pateikti projektus, o čia atsiranda popierinė dalis, finansų, viešųjų pirkimų planavimas.
Jei gaunu pinigus, iš vienos pusės džiaugiuosi, bet iš kitos liūdžiu. Palinkėčiau, kad mokslininkai daugiausia fokusuotųsi į mokslinius tyrimus, jaunosios kartos ugdymą, dėstymą, mokslinę sklaidą ir kad liktų kuo mažiau biurokratinės naštos“, – šnekėjo M.Zaremba.
