Įgalina mezgėjas ir pildo jų svajones
Įvertinimo projekte „Europos burės 2021“ sulaukė trijų draugių – Akvilės Meškauskaitės-Dobrajs, Sandros Pangonytės ir Danutės Rasimavičiūtės – tvarios mados lietuviškas prekės ženklas „The Knotty Ones“. Startuolis gavo apdovanojimą nominacijoje „Už įdomiausius smulkaus verslo projektus“.
Šis verslas ypatingas tuo, kad kuria darbo vietas ir suteikia galimybę kilti karjeros laiptais mezgančioms moterims, gyvenančioms atokiose vietovėse ir taip siekia jas įgalinti. Maža to, taip pat gaivinamas Lietuvos amatas – mezgimas bei naudojami mitologijos ar etnografijos motyvai, simboliai.
Karjeros laiptais greitai pakilo ir pirmoji prie komandos prisijungusi mezgėja Marina, kuri dabar jau yra tapusi įmonės Rankų gamybos vadovė. O mezginių sandėlis dėl jos – Prienuose, pačios Marinos, ir kaip jau sutapo, S.Pangonytės gimtajame miestelyje.
50–70 mezgėjų šiuo metu dirba iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių: nuo Klaipėdos, Šiaulių, Kauno iki Trakų. Taip pat prie kardiganų, megztinių, maudymosi kostiumėlių ir kitokių drabužių kūrimo prisideda dizainerės iš Amerikos, Puerto Riko, Italijos ir, žinoma, Lietuvos.
Socialus verslo modelis ne tik skatina įsitraukti mezgimo amatą įvaldžiusias moteris, bet taip pat ir pildo jų svajones. Įsigyjant megztus drabužius, pirkėjai papildoma suma prisideda prie šios iniciatyvos.
„Tarp svajonių gali būti labai paprastų ir žemiškų, tarkime, išsilaikyti vairavimo teises, kurias, beje, jau gavo viena pirmųjų mezgėjų. Svajojama ir apie mezgimo mašiną, su kuria gali mokytis naujo amato ar mezgimo technikos. Kita mezgėja svajojo keliauti piligriminiu keliu Izraelyje, kita svajojo su vyru išvykti į tam tikrą kelionę“, – portalui lrytas.lt pasakojo viena iš startuolio įkūrėjų, S.Pangonytė.
Kadangi ant kiekvieno megztinio ar kito mezginio etiketės įrašomas mezgėjos vardas ir moters istorija, dažniausiai pirkėjai nori pildyti būtent tos darbuotojos svajonę.
„The Knotty Ones“ daug dėmesio skiria ir tvarumui: naudojami tik natūralūs ir 100 proc. biologiškai suyrantys siūlai, o plastiko visiškai nėra. Dirbama su etiškais tiekėjais iš viso pasaulio, kurie tiekia kokybiškas medžiagas iš vietinių šeimos vilnos ūkių.
Pritraukė apie 1 mln. eurų investicijų
Pašnekovė dar iki šiol verslo pradžią prisimena taip, lyg tai būtų vykę dar vakar. Mintys apie tai, kad reikia atgaivinti Lietuvos amatą, mezgimą, aplankė net nebūnant Lietuvoje. Tuo metu madoje nebuvo panašių prekės ženklų, todėl su konkurentais nesusidūrė.
„Mes ir pačioms tam prijaučiam, nes nuo galvos iki kojų mezginiais puošė močiutė, todėl mes taip užaugusios“, – savo vaikystės dienas prisiminė S. Pangonytė.
Nors trys draugės niekaip nebuvo nesusijusios su mada, atsinešė skirtingas žinias. Štai pati S.Pangonytė yra baigusi ekonomikos studijas ir dirbusi su verslo konsultacijomis, užsienio investuotojais. Kitos kūrėjos anksčiau dirbo teisės srityje ar padėjo su konsultacijomis prekės ženklų kūrėjams. Visos merginos susitiko studijose, kur studijavo verslo rinkodarą ir tarptautinį verslą.
Palaipsniui prie komandos prisijungė vis daugiau ir daugiau mezgimo įgūdžių turinčių moterų, kurios dar iki šiol su įkūrėjomis dalijasi istorijomis, kaip pasikeitė jų gyvenimas.
„Girdžiu, kaip joms gera daryti darbą, kurį jos myli, nors niekada negalvojo, kad iš to gali užsidirbti“, – atskleidė pašnekovė.
„Moterys, dirbdamos su mumis, galėjo uždirbti daugiau nei jų vyrai, todėl keičiasi ir šeimos dinamika. Bedirbant supratome, kad darome labai daug ir suvokėme, kad iš tiesų esame atsakingas verslas“, – pridūrė ji.
2020 m. rudenį kūrėjos pritraukė „Coinvest Capital“ įgyvendinamos rizikos kapitalo priemonės „Koinvesticinis fondas II“ ir verslo angelų 500 tūkst. eurų investiciją. Rizikos kapitalo priemonę, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, administruoja INVEGA.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Viena kūrėjų pasakojo, kad dar po metų sulaukė 250 tūkst. eurų, o šio rudens pradžioje pritraukė dar apie 250 tūkst. eurų.
Paskutiniosios investicijos kūrėjoms buvo svarbios tuo, kad startuolis kvietė prisidėti moteris ir nugalėti savo investavimo baimes. Pasak pašnekovės, investavo net vienas garsiausių Lietuvos modelių, kelios žinomos aktorės.
Verslininkės jau planuoja, kad gautos investicijos bus skirtos didelio masto plėtrai JAV: žadama mezgėjų bendruomenę įgalinti ir šioje šalyje bei kurti moterų bendruomenę, pasiūlant ir naujas inovacijas.
Nors tik dešimtadalį produkcijos startuolis parduoda Lietuvoje, pagrindinė rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė, Australija ir kitos Šiaurė Europos šalys. Todėl apdovanojimas projekte „Europos burės“ kūrėjoms reiškė labai daug.
„Dažnai būna, kad verslai garsūs pasaulyje, bet Lietuvoje visiškai nežinomi. Mums labai gera, kad pamažu tampame atpažįstamos ir žinomos prekės ženklas kaip socialinis Verslas ir įvertinamas. Burės buvo įvertinimas, kad mus žino ir vertina tai, ką mes darome Lietuvoje. Tai tikrai yra pasididžiavimas“, – kalbėjo S.Pangonytė.
Suprato, kad eina teisinga kryptimi
Įvertinimo konkurse „Europos burės“ sulaukė ir startuolis „RoboLabs“, kuris laimėjo nominacijoje „Už inovatyviausius sprendimus“.
Rizikos kapitalo fondas „70 Ventures, įgyvendinantis INVEGOS administruojamą rizikos kapitalo priemonę „Akceleravimo fondas“, kūrėjais patikėjo ir skyrė investicijas. Tada buvo pritraukta 200 tūkst. eurų, tačiau, anot įmonės atstovo, nauda slypi ne vien tik pinigų kiekyje.
„Tikslas buvo visuomenei parodyti, kad toks startuolis veikia ir jis yra patikimas. Taip pat tai padėjo ne tik susirasti naujų partnerių ir klientų, bet į įmonę pritraukti ir talentus“, – portalui lrytas.lt sakė „RoboLabs“ komercijos vadovas Žygimantas Sabalius.
Šiai dienai neplanuojama siekti naujų investicijų – pavyksta plėstis iš savų pinigų.
Pripažinimas projekte „Europos burės 2021“ įmonės kūrėjams, darbuotojams ir plačiajai visuomenei įrodė, kad einama teisingu keliu, patikino pašnekovas. Tai taip pat lėmė ir sparčią plėtrą, kurios tempai iki šiol ne tik nemažėjo, o dar tik augo.
Automatizuotos finansinės apskaitos vedimo, dokumentų valdymo bei verslo analitikos paslaugas teikiantis startuolis „RoboLabs“ įmonėms palengvina kasdienybę. Pasitelkiant dirbtinį intelektą ir specialistų sukurta sistema, buhalterinė apskaita yra automatizuojama ir skaitmeninama.
Taip verslai gali efektyviau ir lengviau valdyti savo verslą ir sekti finansinius rodiklius.
Pasiekė ambicingą tikslą
Verslo idėja tuo metu būsimiems akcininkams kilo užsiimant visai kitais verslais. Verslininkai pastebėjo, kad vykdant kitas savo veiklas, nėra galimybės patogiai matyti buhalterinės informacijos čia ir dabar.
„RoboLabs“ komercijos vadovas Ž.Sabalius pasakojo, kad verslą pradėję du vyrai su informacinių technologijų specialistais kelerius metus rinkai ruošė naują produktą.
Nors oficialiai įmonė gyvuoja jau aštuntus metus, aktyviai su klientais dirbama penketą metų.
Kaip aiškino pašnekovas, įprastai įmonėse būdavo taip, kad samdomas papildomas žmogus, kuris rūpinasi buhalterine apskaitos sistema, tačiau nėra integracijos su bankais, trūksta kitų funkcijų, padėsiančių vesti įmonės apskaitą. Todėl ir buvo poreikis naujam produktui – sukurti išmanią sistemą buhalterijos tvarkymui.
Ateityje, galbūt, bus siūloma naudotis tik sistema – būtų nuomojama „RoboLabs“ licenciją ir išoriniams buhalteriams taip būtų leista prisiliesti prie naujovių. „Jei įmonė nenori atsisakyti savo buhalterio, bet mato, kad sistema yra pasenusi, galbūt mes galėsime suteikti mokymus su savo sistemomis“, – aiškino atstovas.
„Mes orientuojamės į pilną buhalterinę apskaitą, nes sistemos – mūsų stiprybė“, – pridūrė Ž.Sabalius.
Nors iš pradžių buvo abejojama, ar su kitais verslais dalytis sistema, dabar matoma, kad poreikis auga ir dėl to gaunama nemažai užklausų. Iš poreikio atsirado ir pasiūlymas.
Per penkerius veiklos metus startuoliui pavyko pasiekti ir numatytus tikslus. Pavyzdžiui, iš pradžių siekis turėti 1000 klientų atrodė ambicingas, tačiau šį skaičių šiemet jau perlipo. „Daug kas netikėjo ir galbūt net patys netikėjome, kai turėjome kelis klientus“, – dėstė jis.
Rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje jau yra daugiau nei 90 darbuotojų. Šiuo metu norima įsitvirtinti Lietuvoje, o tik tada plėstis į užsienio šalis. Tačiau kol kas Lietuvoje – nemažai plėtros galimybių.
Finansų ministerija šiemet taip pat inicijuoja „Europos burių 2023“ rinkimus, kuriuose kviečiama dalyvauti.
Registruotis projekte „Europos burės 2023“ galite čia: https://projektas.lrytas.lt/europos-bures-2023/
