Įkūrėjai portalui lrytas.lt pasakojo, kad būtent koronavirusas juos paskatino imtis veiksmų. Dominykas ir Danielis norėjo paspartinti vaistų atradimą ir kūrimą, kad būtų galima kuo greičiau medikamentus pristatyti pacientams, kuriems jų labai reikia.
Iki tol jie gyveno Londone, tad kodėl visgi inovacijos imtos kurti ne ten, o Lietuvoje? Čia vėl pasidarbavo pandemija. Kaip pasakojo D.Milašius, tuo metu daugelis mokslininkų iš užsienio grįžo į Lietuvą ir pabuvę suprato, kad gyvenimo kokybė yra puiki, kad čia galima dirbti su tokiais pačiais tarptautinio lygio projektais, kokiais būtų galima užsiimti ir esant Londone. Tad galų gale Dominykas ir Danielis subūrė komandą Lietuvoje ir ėmėsi gimusių idėjų įgyvendinimo.
Didžiausias pliusas – efektyvumas
Jie sukūrė biotechnologinę platformą, leidžiančią paspartinti vaistų kūrimo procesą. Tai didelė pagalba ir paskata vaistų kūrėjams, be to, ši inovacija leidžia stipriai sumažinti logistikos bei žmogiškąsias sąnaudas, pateikia itin tikslius rezultatus. Tai gali būti ir viltis asmenims, turintiems retas ligas, mat ypač aktualu šią platformą pritaikyti būtent retų ligų vaistų kūrimui.
O šioje laboratorijoje sukiojasi ne tik Lietuvoje suburta komanda, bet ir jos partneriai iš vieno Jungtinės Karalystės (JK) medicinos universiteto, kurie kartais atskrenda tyrimų atlikti su šiais Vilniuje esančiais mokslininkais.
„Pilnam šios inovacijos potencialui suprasti svarbus kontekstas. Tradicinis naujų vaistų kūrimo procesas – tai per XX a. nusistovėjęs metodas, paremtas piltuvėlio principu su skirtingais patikrinimais (angl. gateways).
Pirma, milijonai vaistų-kandidatų (t. y. skirtingų molekulių) tikrinami simuliaciniais algoritmais, šimtai tūkstančių tuomet testuojami mėgintuvėliuose, geriausius kandidatus toliau optimizuojant, jog atitiktų visus standartus.
Tada dešimtys kandidatų perkeliami bandymams gyvūnų modeliuose, galiausiai vedant vieną optimizuotą kandidatą per trijų fazių klinikinius tyrimus su žmonėmis ir užsitikrinant reguliacinį pritarimą.
Problema ta, kad vidutiniškai šis procesas užtrunka virš 10 metų, kainuoja virš 1 mlrd. dolerių, o sėkmės tikimybė atvesti naują vaistą į rinką – mažesnė nei 0,02 proc.
Mūsų kuriama platforma leidžia vaistų kūrėjams savo hipotezes patikrinti ne mėgintuvėliuose, o mikrolašeliuose. Taip pat ne atskirai sekant kiekvieną mėgintuvėlį, o molekuliniame lygmenyje uždedant ant kiekvieno kandidato po DNR brūkšninį kodą. Tai gali sutrumpinti tyrimus nuo metų iki savaičių bei sutaupyti labai daug žmogiškųjų ir finansinių resursų.
Be to, mūsų technologija leidžia „evoliucionuoti“ geriausius kandidatus, dar pagreitinant tyrimų ciklus bei mokantis iš kiekvienos patikrintos molekulės. Pavyzdžiui, jei moderniausias dabartinis sprendimas yra tai, kad robotinė ranka didžiosios farmos laboratorijoje gali padaryti 20 tūkst. eksperimentų per valandą, mūsų platformos prototipas gali jau net virš 250 tūkst.“ – portalui lrytas.lt aiškino D.Kratkovski.
Be to, komanda prisidėjo ir prie tarptautinių vaistų nuo COVID-19 tyrimų, kurie šiuo metu perduoti vėlesniems ikiklinikiniams tyrimams Šveicarijoje ir kitose šalyse.
Iššūkių netrūksta: pandemija, karas, skeptiškas požiūris į Lietuvą
Tokiai inovacijai, be abejo, reikalingos lėšos, tačiau įkūrėjų turimų pinigų tikrai tam nebūtų pakakę. Tad Dominykas ir Danielis, grįžę į Lietuvą, aprašė projektą Europos Sąjungos (ES) finansavimui gauti. Būtent šie pinigai ir jų pačių santaupos padėjo 2021 m. šiam gyvybės mokslų startuoliui gimti.
Gali pasirodyti, kad šiai komandai viskas sekasi lyg per sviestą, bet, kaip ir visiems, iššūkių išvengti nepavyksta. Vienas pirmųjų sunkumų, su kuriuo teko susidurti, buvo darbo pasiskirstymas pandemijos metu. Teko pritaikyti hibridinį darbo modelį, t. y. vykdyti veiklą ir nuotoliniu būdu, ir laboratorijoje, bet į ją mokslininkai eidavo pamainomis, kad neužsikrėstų. Vieni tyrimus atlikinėdavo naktimis, kiti dienomis, treti – savaitgaliais.
Neaplenkė jų ir nerimas bei nežinia dėl karo Ukrainoje, mat vienas pagrindinių jų tiekėjų yra būtent Ukrainos chemijos įmonė.
„Pirmąją karo dieną buvome šokiruoti. Skambinome universiteto, valstybės institucijų darbuotojams, ėmėme galvoti, kad šią Ukrainos įmonę reikia perkelti į Lietuvą. Suradome viską – kas būtų davę tiems žmonėms gyvenamąsias patalpas, akademines pozicijas, finansinę paramą – ir tuomet parašėme ilgą laišką savo partneriams su kvietimu persikelti į Lietuvą.
Bet jie atsakė, jog jei norime jiems padėti, geriau paremtume jų kariuomenę. Jie visi patriotai, tiki, kad kariuomenė juos apgins, todėl lieka Ukrainoje.
Tuo metu galvojome, ar mūsų užsakymas iš jų atkeliaus ar ne, turėjome priimti sprendimą, nutraukti su jais sutartį ir pradėti dirbti su JK gamintojais ar ne. Tuo metu priėmėme sprendimą, remdamiesi morale – nutarėme palaukti. Ir nutiko viena geriausių istorijų mokslo pasaulyje – per 20 dienų Ukrainos įmonė atkūrė visas savo operacijas ir tik vos vos pavėlavusi pagal sutartyje numatytus terminus atsiuntė visko, ko mums reikėjo, iš savo biurų Europoje“, – pasakojo D.Milašius.
Tokie iššūkiai – nemenki ir galintys gerokai supurtyti, sutrikdyti veiklą, bet kol kas visus sunkumus pavyko išspręsti. Nors, kaip teigė D.Milašius, mažesnių iššūkių netrūksta kiekvieną dieną, pavyzdžiui, net įrodinėjant, kad Lietuva – perspektyvi ir patikima šalis, bandant pakeisti užsieniečių įsitikinimus. Mat, anot pašnekovo, pasaulyje vis dar nemažai skeptiškai į mus žvelgiančių žmonių, bet, kadangi jau turime nemažai gerų verslo pavyzdžių, pakeisti nuomonę apie kai kurias sritis jau lengviau.
„Pavyzdžiui, prancūzams teko aiškinti, kad ta programėlė, kurią jie naudoja dėvėtiems drabužiams pirkti, iš tiesų yra sukurta lietuvių. JK gyventojams tenka aiškinti, kad VPN, kurį jie naudoja, irgi yra sukurtas Lietuvoje“, – teigė D.Milašius.
Visgi farmacijos, gyvybės mokslų srityje tokių didelių pasiekimų, jo nuomone, turime dar ne tiek daug, tad pakeisti šioje srityje dirbančių žmonių nuomonę kartais būna sudėtinga, bet išimtys, ir kad jų daugėja, itin džiugina.
„Šią vasarą netikėtai Dubline susipažinau su įtakingu JAV gydytoju, kuris jau 60 metų skiria retų lygų tyrinėjimui. Kai paminėjau, kad esu iš Lietuvos, jis pasakė, jog esame karščiausia gyvybės mokslų ekosistema pasaulyje, nes esame maži, alkani, o inovacijos gimsta būtent tokiose terpėse“, – prisiminė pokalbį D.Milašius, paminėdamas, jog jau derina šio gydytojo atvykimą į Lietuvą, kad jis viską, kas šioje laboratorijoje daroma, pamatytų savo akimis ir toliau skleistų žinią apie mūsų šalį.
Džiaugiasi šešiaženkliu kontraktu
Pernai komanda buvo apdovanota Finansų ministerijos inicijuotų geriausių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų „Europos burės 2022“ rinkimuose. Apdovanojimas įteiktas už inovatyviausius sprendimus.
„Tokie apdovanojimai padeda skleisti žinią visuomenei ir įgyvendinti mūsų misiją – paskatinti daugiau žmonių kurti, rinktis mokslą. Man atrodo, kad Lietuva yra mokslininkų ir inžinierių tauta, šalia visų tų vadybininkų, kuriuos turime. Sujungus šių sričių žmones gauname komandas su neįtikėtinais sprendimais, kurie gali būti aktualūs visam pasauliui“, – patikino D.Milašius.
Šiuo metu komanda tęsia mokslinius tyrimus, gerina platformos efektyvumą, džiaugiasi ir dėl neseniai sutarto pirmojo šešiaženklio kontrakto, kuris atveria dar platesnes verslo vystymo galimybes ateinantiems metams.
O komandos dešimtmečio planas – labai ambicingas. Kaip pasakojo D.Kratkovski, tikimasi įkurti nuotolinę laboratoriją, kuria galėtų naudotis viso pasaulio mokslininkai. Užtektų pateikti prašymą ir reikalingi tyrimai būtų atliekami robotizuotoje laboratorijoje Lietuvoje.
Finansų ministerija šiemet vėl inicijuoja „Europos burių 2023“ rinkimus, kuriuose kviečiama dalyvauti.
Penkioliktą kartą vykstančiu konkursu siekiama visuomenei pristatyti ir įvertinti didžiausią vertę žmogui, kraštui, valstybei duodančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Apdovanojimu už inovacijas į inovatyvius sprendimus, kuris pernai buvo įteiktas ir „Delta Biosciences“, atkreipiamas dėmesys į įmones, kurios savo veikloje diegia naujas technologijas, investuoja į procesus ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą.
Registruotis projekte „Europos burės 2023“ galite čia: https://projektas.lrytas.lt/europos-bures-2023/
