Sostinės pakraštyje esančiame Naujųjų Verkių rajone anksčiau veikė popieriaus fabrikas.
Šiuo metu jo patalpose seniai nebegaminami nei sąsiuviniai, nei kartono dėžės ar popieriniai rankšluosčiai.
Čia dabar veikia įvairios įmonės – nuo kvepalų laboratorijos iki šunų viešbučio. O pačiame komplekso pakraštyje, palei pat upelį, stovi renovuotos senovinės patalpos, kuriose įsikūrusi vienintelė Lietuvos plokštelių gamykla „Green Lakes Pressing“.
Technologija – senovinė
Vinilo plokštelės čia gaminamos palyginti neseniai – maždaug pusmetį.
Viduje nėra jokių fabrikams įprastų konvejerių: ties presais stovi operatorius, įdedantis ruošinius ir netrukus išimantis jau pagamintą plokštelę.
„Technologija visiškai senovinė, tik įranga naujausia“, – šypsojosi „Green Lakes Pressing“ vienas savininkų muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas.
Kol kas gamykloje įkurtuvės dar nėra visiškai baigtos. Laukiama panaudotą žaliavą ir broką perdirbančios įrangos, kitų aparatų. Tačiau darbai jau vyksta kiekvieną dieną.
Plokštelės čia gaminamos pusiau automatiniu būdu. O viskas prasideda nuo įrašo, kuris siunčiamas partneriams į Jungtinę Karalystę.
Ten įsikūrusioje laboratorijoje garsas analoginiu būdu perkeliamas ant štampo. Pastarųjų, kurių vienas kainuoja kelis šimtus eurų, reikia dviejų – abiem plokštelės pusėms, o su vienu komplektu galima atspausti apie tūkstantį plokštelių.
Į gamyklą atgabentas štampas dedamas į presą kaip ir vinilo ruošinys, kurį čia dirbantys vadina „keiku“ (pyragėliu, angl. „cake“). Tuomet viskas uždaroma, ir presas apdoroja gaminį iš pradžių karštu, vėliau šaltu, o galiausiai vėl karštu garu.
Plokštelės gamyba trunka apie pusę minutės. Išėmus ji apžiūrima, patikrinama, o jeigu aptinkamas brokas, gaminys atidedamas į šalį.
Tinkama plokštelė apipjaunama, ant abiejų jos pusių viduryje užspaudžiamos popierinės etiketės ir toliau laukia pakavimas.
Reguliuoti turėjo ilgai
Kaip pasakojo L.Lučiūnas, įrengiant gamyklą sudėtingiausia buvo sureguliuoti garo aparatą.
Mat plokštelėms tuo metu, kai jas gamina presas, reikalingas 11 atmosferų spaudimas – jei bus daugiau ar mažiau, jau nukentės kokybė.
„Reguliavome tą aparatą apie mėnesį, net ir naktimis teko. Dabar jau dirba kaip reikiant“, – sakė vienas įmonės savininkų.
Sovietmečiu buvo įprasta, kad visos plokštelės būdavo juodos spalvos, kitų spalvų buvo galima išvysti nebent ant etiketės.
Dabar – visiškai kitaip, nes užsakovai nori ir permatomų, ir įvairiausių spalvų mišinių.
Tiesa, klasikinės muzikos įrašams dažniausiai ir toliau pasirenkama juoda spalva.
„Vieni pageidavo, kad būtų pavaizduotas išsiliejęs kraujas. Padarėme. Tiktai kiekvienai spalvai reikia skirtingos temperatūros ir skirtingo reguliavimo.
Dabar perkame vinilo granules įvairių spalvų, bet netrukus ketiname pradėti eksperimentus: naudoti permatomus ruošinius ir įvairius pigmentus, kad išgautume savo spalvas“, – paaiškino L.Lučiūnas.
Taikinys – užsienio rinkos
„Green Lakes Pressing“ gamina nemažai plokštelių Lietuvos atlikėjams, tik jų tiražai nėra dideli – apie 300–500 vienetų.
Užsieniečiai užsakinėja nuo tūkstančio, nors jau tariamasi dėl tiražų, kurie gali siekti 5–10 tūkst.
Dauguma užsakymų jau dabar ateina iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.
Todėl dabar įrengiamas sandėlis, kuriame būtų laikomos britų užsakytos plokštelės, skirtos ES rinkai, ir iš čia siunčiamos pirkėjams.
Gamybos kaina priklauso nuo tiražo, bet daug lemia ir viršeliai, kurie užsakomi Lietuvos spaustuvėse, – tiek spaudos sudėtingumas, tiek popieriaus kokybė ir panašiai.
Pasirodymų metu ar festivaliuose plokštelės pardavinėjamos už atlikėjų ar jų prodiuserių nustatytą kainą.
Paprastai ji sukasi apie 30 eurų, tačiau jeigu ant voko atsiranda muzikanto parašas, kaina gali ir padvigubėti.
Pasak L.Lučiūno, Lietuvos gamyklai artimiausi konkurentai darbuojasi Latvijoje ir Lenkijoje. Iš viso pasaulyje yra apie 160 fabrikėlių, o didžiausias – Čekijoje.
Įgriso lėtas darbas
Kaip kilo mintis muzikos prodiuseriui kartu su kolegomis surizikuoti ir imtis šio verslo?
„Užkniso, per kiek gali pagaminti kiti. Vieni sukasi pernelyg lėtai, kiti broko pridaro.
Su Antanu Kamensku, kuris dabar vadovauja gamyklai, kartą važiuojame automobiliu ir, emocijų pagauti, piktinamės – kas čia per velniava, kad tik per devynis mėnesius gali pagaminti? Įsivaizduokite, atlikėjas įrašo albumą, o plokštelė – tik daugiau nei po pusės metų.
Jis atliko analizę, išsiaiškino, kas gamina įrenginius, kokios kainos, terminai.
Nusiuntėme užklausas, tyrinėjome rinką, kol nusprendėme, kad vokiečių įranga geriausia.
Parašėme jiems, o tie pasiūlė nuvykti į Belgiją pasižiūrėti, kaip veikia jų įranga.
Manėme, kad niekas nepriims, – vis dėlto galimi konkurentai. Bet mielai sutiko, aprodė, kaip viskas veikia.
Gamintojai nurodė, per kiek laiko patieks įrangą, dar atsiuntė ir skaičiuokles, kiek kas kainuoja ir per kiek laiko atsipirks. Mes patys suradome patalpas, suremontavome, taip viskas ir prasidėjo“, – pasakojo L.Lučiūnas.
Anot jo, investicijos į šį verslą jau priartėjo prie milijono eurų. Partneriai iš pradžių skaičiavo, kad jos galėtų atsipirkti per septynerius metus, bet praėjus vos pusmečiui atrodo, kad užteks ir penkerių.
Tenka ir verstis per galvą
Įprastai gamykloje procesas prasideda nuo planavimo: jei nusprendžiama tą dieną kepti baltas atitinkamo atlikėjo plokšteles, tam ir sureguliuojama visa įranga.
Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai tenka planus atidėti į šalį ir verstis per galvą.
Pasak A.Lučiūno, prireikus labai skubiai pagaminti tiražą vienos dienos rytą, gavę įrašą, gamyklos atstovai skubiai nusiuntė jį britams, o jų pagaminti štampai buvo nugabent į siuntų kompanijos lėktuvą.
Vos šis nusileido Vilniuje, lietuviai atsiėmė siuntą ir iš karto pradėjo gamybą, nes įranga jau buvo sureguliuota ir parengta. Kitos dienos vakare tiražas jau buvo atiduotas.
„Kitas atvejis – kai reikėjo atsivežti medžiagų iš Vokietijos. Automobiliu buvo išvykta tokiu metu, kad nuvažiuotų rytą, vos atidaroma parduotuvė. Įsigyta, ko reikėjo, tuomet – atgal į Lietuvą. Vakare plokštelės jau buvo pagamintos“, – pasakojo „Green Lakes Pressing“ vienas įkūrėjų.
Kelionė į kosmosą
Dabartinis vinilo plokštelių skersmuo sudaro 12 colių (apie 30 centimetrų), nors praeityje buvo naudoti ir kitokie – 5–10 colių.
1977 metais startavę bepiločiai kosminiai erdvėlaiviai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ tolyn į visatą su savimi skraidina paauksuotus varinius diskus – būtent 12 colių skersmens.
Juose įrašyti Žemės gyvūnijos ir kultūros įvairovę iliustruojantys garsai ir įrėžti vaizdai, susiję su mūsų planeta.
