Tokia vieta Lietuvoje – vienintelė
„Pas mane pacientai atvažiuoja iš visos Lietuvos ir, kiek žinau, kol kas tai apskirtai vienintelis kabinetas, užsiimantis funkcine neurostimuliacija, Baltijos šalyse, – paminėjo J.Blaževičius, „Neurocta“ įkūrėjas, ir paaiškino savo veiklą. – Dirbame su žmonėmis, turinčiais galvos smegenų žievės funkcinę asimetriją, dažniausiai tai – autizmas, ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – red. past.), disleksija, distrakcija, demencija.“
Jis pasitelkia standartizuotus testus ir įvertina žmogaus funkcinę būklę, reflekso lanko atsaką ir visa kita, o tuomet jau sudaro programą, pagal kurią dirbant sutrikimai mažėja.
Nors J.Blaževičius dirba ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais, dažniausi jo kabinete lankosi mažieji, turintys autizmo spektro sutrikimą arba ADHD. Ir, kaip jis pats džiaugėsi, klientų, turinčių ADHD sutrikimą, pasiekimai yra labai geri, vadinasi, metodika veikia tinkamai.
„Pavyzdžiui, mergaitė, kuri visiškai nekontroliavo dėmesio ir su ja buvo sunku susikalbėti, po 1,5 metų gydymo jau kalba, daro viską tinkamai“, – džiaugėsi jis.
Tai, kuo jis užsiima, populiaru Izraelyje, JAV, Kanadoje. Justinas ir pats ten lankėsi, gilino savo žinias. O viskas įsisuko nuo vieno susitikimo.
„Kodėl žmonėms sutrinka tam tikros funkcijos, kaip ir aišku, bet lieka klausimas: kaip tai būtų galima paveikti ne reabilitacijomis, mankštomis ir pratimais, o dar efektyviau? Teko bendrauti su viena Gyvybės mokslų centro profesore, kuri man davė knygutę apie šią sritį ir tada pradėjau tuo labiau domėtis.
Įstojau į doktorantūrą, tuomet Izraelyje teko pristatinėti du mokslinius darbus, vienas iš jų laimėjo ir taip gavau galimybę pavakarieniauti su profesoriais. Tą vakarą susipažinau su keliais profesoriais ir mokslų daktarais iš JAV, kurie jau nemažai laiko praleido gilindamiesi į mane dominančią sritį, tad apsikeitėme informacija. Nuvykau į JAV pasižiūrėti, kaip jie viską daro, buvau ir Europoje organizuojamuose mokymuose.
Grįžęs į Lietuvą norėjau ir pats pradėti tai daryti“, – prisiminė J.Blaževičius.
Jis daug metų dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, bet kadangi valstybinis sektorius smarkiai apipintas biurokratinėmis pinklėmis, naujoves įvesti yra itin sunku. Tad jis galų gale nusprendė atidaryti savo kabinetą, kuriame taiko pasaulyje naudojamas, bet Lietuvoje dar nematytas, metodikas.
Kuria sistemą, kokios pasaulyje dar nėra
Be viso to J.Blaževičius kuria ir inovaciją – sistemą su dirbtiniu intelektu, skirtą funkcinės smegenų žievės asimetrijos vertinimui, diagnostikai ir gydymui.
„To pasaulyje dar nėra, todėl baigę darbus galime tapti pirmieji sukūrę tokią sistemą.
Jau esame sukūrę šios sistemos mechaninius prototipus, šiuo metu deriname algoritmus ir dirbtinį intelektą. Pradžioje viską pradėjau daryti pats, bet vienas lauke ne karys, todėl subūriau komandą: įsitraukė stiprus IT srities žmogus, viena įmonė, norėjusi prisidėti“, – portalui lrytas.lt pasakojo pašnekovas.
Anot specialisto, ši sistema supaprastintų, palengvintų ir be medikamentinio gydymo padėtų sumažinti funkcinės smegenų žievės asimetrijos sukeliamą simptomatiką. Pirmiausia ji būtų skirta gydymo įstaigoms, ergoterapeutams, kineziterapeutams bei kitiems specialistams naudoti, tačiau būtų kuriama ir paprastesnė jos versija, kuria namuose galėtų naudotis ir pacientai.
„Sistema per išorinius dirgiklius ir šiek tiek tiesiogiai turėtų paveikti smegenų žievės zonas, kurios dirba netinkamai ir suformuoja asimetriją. Pavyzdžiui, asmenų, su disleksija ar distrakcija, dešinysis smegenų pusrutulis per daug dominuoja, o turinčiųjų autizmo spektro ar ADHD sutrikimą per stipriai dominuoja kairysis. Tad sistema ir darbas su ja padėtų sumažinti šią asimetriją išoriniais fizikiniais veiksmais“, – aiškino J.Blaževičius.
Pradžia buvo nelengva
Justinas neslepia, kad įkurti verslą buvo sudėtinga, juk nieko apie tai, būdamas ergoterapeutu, visai kitos srities specialistu, jis nežinojo, net nenumanė, nuo ko pradėti.
„Net nežinojau, kokių dokumentų man reikia. Skambinau į valstybinio sektoriaus įmones ir klausiau, bet darbuotojai mane siųsdavo tai pas vieną, tai pas kitą žmogų, kai kurie iš viso pirmąkart ergoterapiją buvo girdėję. Tad teko nueiti kryžiaus kelius.
Pamenu, kai po trijų dienų, skirtų tokiems skambučiams, atsisėdau ir pagalvojau, kad vis dar nesuprantu, ką man daryti. Tada tiesiog ėmiau domėtis, kokius dokumentus turi odontologai, kineziterapeutai, kiti medicinos sektoriaus darbuotojai, išsiaiškinau, kad reikia turėti ir higienos pasą, o man apie tai niekas iš karto nepasakė.
Vargo vakarienė... Paskui pats į tai nebesivėliau, noriu daryti tai, ką sugebu geriausiai, o tai yra gydyti. Tad pasisamdžiau įmonę, kuri man visus dokumentus paruošė, sutvarkė, kad galėčiau dirbti“, – apie pradžios sunkumus kalbėjo jis.
Ir nors įmonė formaliai įsteigta prieš trejus metus, pradėjo veikti tik prieš dvejus.
„Nepavyko projekto parengti laiku, pavėlavau, tad vienerius metus nieko nedariau. Bet kitąmet pateikiau projektą ir jį laimėjau, galėjau jau atsidaryti savo kabinetą ir pradėti dirbti“, – prisiminė J.Blaževičius.
Jis neslepia – pirmieji metai buvo nuostolingi, mat teko ne tik mokėti už nuomą, bet dar ir patalpose įsikurti, o visa įranga kainuoja nemažai. Bet antrieji veiklos metai jau džiugina ir todėl specialistas net ėmė svajoti apie didesnes patalpas ir nuosavas, nes nuoma „suvalgo“ nemažai pinigų.
Visgi, pasinaudojęs „Swedbank“ siūloma galimybe smulkaus verslo atstovams pasikonsultuoti su finansų ekspertu, Justinas išgirdo raginimą dar kiek palaukti.
„Konsultantas įvertino įmonę ir pasakė daug gražių žodžių, bet dėl patalpų kol kas sakė lukterėti, sukaupti didesnę finansinę pagalvę, jog bankai matytų, kad turiu lėšų, už kurias galiu pirkti, kad rizika taptų mažesnė. Nes tokiems jauniems verslams paskolų beveik niekas neduoda, o patalpų be 200–250 tūkst. eurų Vilniuje neįmanoma nupirkti, dar tiek pat pinigų reikėtų ir įrengimui.
Konsultantas paaiškino ir bankų politiką, jų vertinimus, kad nebūtų taip, jog aš ar kiti jauni verslininkai, kurie kreipiasi į banką dėl paskolos ir sulaukia neigiamo atsako, nusveria rankas ir ima galvoti, jog jų veikla beprasmė“, – kalbėjo pašnekovas.
Taigi jis pasinaudojo konsultanto patarimu ir jau ėmė kaupti finansinę pagalvę. Tai jis daro ne tik dėl noro įsigyti didesnes patalpas, bet ir savo paties ramybės.
Kaip Justinas pasakojo, įmonei įsivažiavus ir ėmus generuoti pelną, sąskaitoje vis matant pinigų, jam, o tikriausiai ir kitiems jauniems verslininkams, kyla nerimas, kad galbūt už tuos pinigus reikėtų ką nors nupirkti, jog įmonė taptų dar geresnė, procedūros – efektyvesnės. Tuomet visi turimi pinigai greitai išleidžiami.
Bet kai sąskaita tuščia, vėl imama nerimauti. „Tada pradedu galvoti: ką reikėtų daryti, jei vėl užkluptų krizė, koronavirusas ar karas? Kas tada būtų? Juk neturiu jokios pagalvės“, – dalijosi išgyvenimais J.Blaževičius.
Tad, kad dirbti ir gyventi būtų ramiau, konsultantas Justinui patarė atsidaryti atskirą sąskaitą ir į ją kas mėnesį pervesti iki 10 proc. pajamų. Šie pinigai neliečiami, o jeigu jų prireiks, jau bus sukaupta nemaža suma. Be to, ir bankai į tokius verslų žingsnius žvelgia teigiamai. Tad Justinas nieko nelaukęs pasinaudojo šiuo patarimu ir jau turi dvi atskiras sąskaitas.
Dar viena su finansų specialistu aptarta tema – paslaugų kainos. Viskam brangstant, nuomos, degalų kainoms augant, ergoterapeutas jau susimąstydavo, kad gal vertėtų šiek tiek pakelti kainas. Konsultantas tai tik patvirtino, tačiau kartu nurodė ir tai, jog auginant sumas verslai privalo didinti ir suteikiamų paslaugų pridėtinę vertę, vadinasi, klientams už didesnę sumą privaloma pasiūlyti daugiau nei iki tol. Šiuo patarimu Justinas jau taip pat spėjo pasinaudoti.
Svajoja apie didelę kliniką
Taip sparčiai judant į priekį J.Blaževičius jau kuria planus apie savo didelę kliniką, į kurią atvažiuotų žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio šalių.
Mat ir dabar netrūksta klientų, gyvenančių svetur. Pavyzdžiui, vieni iš pacientų – Kipre gyvenantys lietuviai, kurie, kai čia sugrįžta, būtinai apsilanko pas Justiną. Jo kabineto duris varsto ir JAV piliečiai, čia esantys darbo reikalais.
„Labai smagu, kai jie mano darbą įvertina ir net palygina su JAV, sakydami: o, tai ar kita taip pat daro ir JAV“, – dalijosi įspūdžiais pašnekovas.
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – „Swedbank“.
