Prieš tai žmonės stebėjosi, kad poroje su šokėja Katerina Voropaj sukasi buvęs kunigas. O pats Edgaras savo karjeros vingių nesureikšmina ir sako, kad viskas susiklostė gera linkme.
Kaip jis dabar mano, dėl ko pasirinko kunigystę, kurią vėliau metė? Edgaras sakė, kad dar vyresnėse klasėse aktyviai dalyvavo krikščioniškojo jaunimo organizacijų veikloje, tai jam labai patiko, tad natūraliai ir idealistiškai nusprendė eiti dvasiniu keliu, kuris jam, matyt, vis dėlto nebuvo skirtas.
Dvasininku pašnekovas buvo apie dešimtmetį – beveik metus tarnavo Druskininkų parapijoje, vėliau perėjo prie administracinio darbo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, po to tapo kariuomenės kapelionu.
Dar būdamas kariuomenės kapelionu Edgaras pradėjo mąstyti, ką kito norėtų veikti. Norėjo, kad veikla sietųsi su menu, netyčia internete rado informacijos apie floristiką ir pagalvojo, kad būtent tuo ir nori užsiimti.
Baigė kursus, įgijo praktikos ir tapo floristu-dekoratoriumi – juo dirba apie penkerius metus ir tai, ką daro, jam labai patinka.
Apčiuopiamas rezultatas
„Be kita ko, man šiame darbe patinka tai, kad pinigus gaunu už savo nuveiktą realų darbą ir savo gebėjimus.
Kai buvau kariuomenės kapelionu, gaudavau atlygį iš valstybės lėšų, bet darbo rezultatas buvo sunkiai apčiuopiamas – negalėjau būti tikras, ar esu vertas savo algos“, – prisipažino buvęs kunigas.
Edgaras pridūrė, kad tas darbas jam daug davė, bet jaučia, jog pasitraukdamas iš jo gerai padarė.
Didžiąją jo dabartinio darbo dalį užima vestuvinio dekoro kūrimas, įvairūs renginiai bei projektai. Jis bendradarbiauja su vestuvių organizatoriais, daugiausia darbuojasi savaitgaliais.
Šventės puošyba su jaunaisiais būna aptarta ir eskizai padaromi iš anksto. Prieš kelias dienas iki renginio floristas užsako iš tiekėjų reikiamų gėlių, išvakarėse jas paruošia, o šventės dieną iš pat ryto kartu su komanda kimba į darbus.
Pasitaiko netikėtumų, bet su jais pavyksta susidoroti. Jei tiekėjai pristato nekokybiškas gėles, tenka greitai ieškoti kokybiškos prekės, nes norisi užtikrinti geriausią rezultatą.
Nesklandumų kyla ir dėl permainingų orų, juk daugelis žmonių vasarą nori švęsti lauke.
„Kartą Trakuose, paežerėje prie restorano, pastačiau jaunųjų pageidautą konstrukciją su gėlėmis, bet kilo vėtra, smarki liūtis ir ją nupūtė.
Mes su restorano personalu spėjome ją sugauti, perkelti į vidų, ir viskas įvyko maždaug taip, kaip buvo planuota“, – pasakojo pašnekovas.
Šokiai išlaisvino
E.Vegys sakė, kad būtent dalyvavimas šokių projekte jam padėjo perjungti mąstymą ir pradėti gyventi eilinio žmogaus gyvenimą – iki tol jis, pakeitęs darbo pobūdį, jautėsi nedrąsiai, bet repetuodamas ir šokdamas išlaisvėjo.
Nors projektą „Šok su žvaigžde“ ir jo dalyvius jis dabar mini tik gerais žodžiais, fiziškai tas etapas buvo labai intensyvus.
Vyras iki tol jokios patirties neturėjo ir mokydavosi šokti su K.Voropaj po 4–6 val. kasdien, nebent sekmadienį pasidarydavo laisvadienį.
Su projekto dalyviais ir dabar retsykiais susitinka pabendrauti.
Šeima – du šunys
Po projekto jau įsivažiavęs naujoje veikloje Edgaras patyrė išbandymų ir per karantiną. Suplanuoti renginiai staiga buvo atšaukti. Jis tuo metu turėjo gėlių saloną netoli Halės turgaus. Ėmėsi pristatinėti užsakymus į namus – tuo niūriu laikotarpiu žmonės vis sumanydavo gėlėmis pradžiuginti artimuosius – ir išsivertė.
Dabar gėlių salono Edgaras nebeturi. Dėl to kalta ne pandemija, o staigiai po jos išaugusios elektros kainos – patalpas nuomotis tapo nuostolinga.
Tačiau po to, kai saloną uždarė, jis pajuto palengvėjimą – dirbo vienas, tad būdavo sunku viską aprėpti, ir kai reikėdavo išvykti, telikdavo parduotuvę uždaryti.
„Šis sprendimas buvo teisingas, kaip ir sprendimas dėl didžiojo gyvenimo vingio – dabar galiu laisviau planuoti savo laiką ir visas jėgas skirti darbui su įvairiausiu dekoru“, – sakė floristas.
Vyras gyvena su dviem trumpaplaukių vengrų vižlų veislės šunimis, kurie jam suteikia daug džiaugsmo ir pozityvumo. „Jie yra mano šeimos nariai, be kurių nebegaliu įsivaizduoti savo kasdienybės“, – sakė Edgaras.
