Vyras į Turkiją grįžo po metų darbo Egipte. Prisipažino, kad nors šiltuoju metų laiku per darbus šeimą mažai mato, uždarbiaujant Egipte vis dėlto šeima buvo per toli.
„Dabar – tik darbas. Prižiūriu 200 žmonių komandą, išsibarsčiusią po visus viešbučio restoranus. Aštuntą valandą ryto pradėjęs, kartais baigiu dešimtą vakaro. Virtuvė veikia nuolat, pavyzdžiui, pasibaigus vakarienei atvežama duona. Bet atsigriebiu žiemos sezonu“, – nusišypsojo H.A.Aytumuras ir diplomatiškai pridūrė nepailstantis dirbti, nes įsikrauna energijos iš svečių.
Jam labai svarbus atgalinis ryšys. Kai mato laimingus svečius, ir pats jaučiasi puikiai.
Netoli Ankaros gimusio ir virtuvės šefu tapusio vyro pirmoji mokytoja buvo mama. H.A.Aytumuras – vienas iš septynių šeimoje augusių sūnų. Gausiame vaikų būryje tebuvo viena dukra.
„Turėjome padėti mamai ruošti maistą. Kadangi man labai svarbi švara, tėtis norėjo, kad prie maisto gamybos prisidėčiau ir aš, – pirmuosius bandymus virtuvėje prisiminė turkas. – Beje, kai kuriose šalies dalyse maistą ruošia vyriausias šeimos narys. Tiesa, vyrai paprastai maisto negamina – jie padeda apsipirkdami, tačiau į virtuvę neina, nes moterims nepatinka, kai vyrai sukasi virtuvėje.“
Tikriausiai tie pirmieji žingsniai buvo lemtingi, nes sulaukęs 15-os Hasanas nusprendė iš tokio darbo mėginti pragyventi. Pirmoji vieta, kuri jį priėmė, buvo nedidukas viešbutis Ankaroje. Virtuvė nepabodo, darbas neatbaidė, o profesinis kelias suko ne tik pro viešbučius Turkijoje, bet nuvedė ir iki Egipto, Karibų.
„Per tą laiką daug visko buvo. Prisimenu atvejį, kai autobusu turėjo atvažiuoti 30 darbuotojų, bet jie neatvyko. Laukė 2 tūkstančiai svečių, o personalo nėra...“ – dabar jau su šypsena prisiminė H.A.Aytumuras ir pridūrė, kad tokioms situacijoms visada virtuvėje šio to būna paruošta.
Ko dar viešbučio svečiai nežino? Pavyzdžiui, kad per dieną vienam skirta apie keturis kilogramus maisto, tūkstančiui svečių reikia 3 tūkstančių kiaušinių. Hasanas tikino, kad ilsėdamasis viešbutyje kiekvienas svečias kasdien įvairiuose patiekaluose suvartoja tris kiaušinius.
O kodėl Turkijos viešbučiuose negalima gauti kiaulienos, jei alkoholis neribojamas?
„Neperšame savo įsitikinimų svečiams, tačiau net jei tai ir tarptautinis viešbutis, kuriame lankosi kiaulieną valgantys žmonės, ji netiekiama, nes šalyje kiaulių niekas neaugina – tai paprasčiausiai nenaudinga. Be to, dėl kultūros ypatumų Turkijoje neturime žinių, kaip ją ruošti.
Stambule galima rasti patiekalų iš kiaulienos, nes čia atvyksta daugybė žmonių iš įvairiausių šalių. Tačiau daugelyje Turkijos vietų, tarkime, Antalijoje, Beleke, Bodrume, tokios mėsos nėra.
Kita vertus, mažai kas iš svečių, žinodami mūsų šalies kultūrą, jos prašo – atvykę į Turkiją neretai svečiai renkasi turkiškus patiekalus“, – pasakojo virtuvės šefas.
Vienas tokių – menememas. Šis patiekalas primena plaktą kiaušinienę. Tai su pomidorais, pipirais, prieskoniais maišyti kiaušiniai. Kartais pridedama sūrio.
Apskritai patiekalai iš kiaušinių dažni ant turkų pusryčių stalo. Neapsieinama be juodos arbatos, kepinių, tarkime, turkiškų riestainių, duonos.
„Jei esi pakankamai turtingas, kad galėtum sau tai leisti, pusryčiams valgai sudžiuką – vytintą dešrą su daugybe prieskonių, medų ir kreminį pieno produktą kaimaką, kurį, pasak Hasano, dabar jau retas gamina namuose. Tačiau senyvo amžiaus žmonės tikrai žino, kaip jį paruošti.
„Kaimaką galima tepti ant duonos, o ant viršaus dėti medaus“, – pasiūlė virtuvės šefas.
Ko privalu paragauti būnant Turkijoje? „Būtinai reikia pabandyti „dioner“ kebabą. Kepant tradiciniu būdu besisukanti mėsa turi būti kepama ne ant dujų, bet ant malkų – medis duoda savitą skonį ir kvapą.
Baklavos irgi būtinai reikia paragauti. Tai labai populiarus saldėsis, kuris jau daugybę metų gaminamas Turkijoje. Bet atsakymų į šį klausimą yra daug – jie priklauso nuo to, kuriame Turkijos regione lankaisi.
Tarkime, Antalijoje populiari dolma – ryžiais įdarytos paprikos. Labiau į Vakarus, Bodrume, paplitęs daug daržovių turintis maistas su špinatais, smidrais. Palei jūrą, pietuose ir vakaruose, natūraliai valgoma daugiau žuvies.
Beje, žiemos mėnesiais Juodojoje jūroje pasirodo mažytės žuvelės – tai europiniai ančiuviai. Jų gali suvalgyti kilogramą – labai skanios! Tik nevalia šaldyti – sugadinsi visą skonį, nes ančiuviai turi daug riebalų“, – vardijo H.A.Aytumuras.
