Baigęs mokyklą jis išvyko mokytis į Vilnių, Deividas – į Kauną, po to – dirbti į Šiaulius. Kaip pasakoja Deividas, susitikę vis kalbėdavo, ką gali kartu veikti. Ir išmąstė – ėmė gaminti komponentus iš plastiko ir metalo.
Penktus metus veikiantys „Ardo projektai“ yra gaminę ir tiems, kurie tyrinėja genomus, ir Latvijos geležinkelių įmonei, ir dirbantiems žemės ūkyje. Šiandien 70 proc. įmonės gaminių skirta lazeriams.
„Mes nekuriame produktų – kuriame komponentus: kažkas konstruoja lazerį, mes jam pagaminame 1 proc. reikiamų detalių. Trejus metus imdavomės visko, dabar jau galime atsirinkti“, – kalba Deividas.
„Aš ir Vilniuje dirbau toje srityje, ką dabar darome, bet visada kirbėjo pasidaryti kažką pačiam. Jau mokydamasis pradėjau dirbti staklių operatoriumi, pakeitęs darbą tapau programuotoju – pamačiau, kaip viskas vyksta, todėl pagalvojau, kad galėčiau ir pats dirbti, uždirbti ir plėstis“, – prisiminė Arminas.
Sutarę, ką veiks, bičiuliai ėmė dairytis pirmųjų staklių ir ieškoti kapitalo joms įsigyti.
„Nors tos naudotos staklės kainavo ne kosminę sumą, kreditavimo įstaigos iškėlė tokias sąlygas, jog reikėjo pusę tėvų žemių užstatyti, kad gautume paskolą. O juk ir staklės – dar ne viskas: reikėjo ir patalpas įsirengti, ir įrankius įsigyti. Sutaupę ir nusipirkę stakles gal pusmetį laikėme be darbo – nebuvo pinigų jas paleisti, nebuvo kur jas padėti“, – pasakoja A.Stanevičius.
Deividas paaiškina: „Apleistų pastatų daug, tačiau vieni nesusitvarkę dokumentų, kiti neprotingai daug už patalpas prašo“.
Ilgai ieškoję bičiuliai rado vietą Profesinio rengimo centre. „Gal net ir metai praėjo nuo idėjos apie verslą iki galėjome priimti pirmuosius užsakymus. O čia mus sutiko geranoriškai – daug reikėjo tvarkytis, kiek galėjo, padėjo tėvukai, už tai nuoma – simbolinė. Apsiėjome be paskolų: dirbi, gauni pinigus, viską čia išleidi ir vėl iš naujo“, – kalbėjo Arminas.
Pradėję dirbti pirmiesiems klientams, anot D.Karaliaus, siūlydavo gaminius pagaminti ir nemokamai – kad įvertintų darbo kokybę. Ir dabar, pradėję naujų klientų medžioklę Austrijoje, Belgijoje, Norvegijoje, išsiuntę pavyzdžius laukia atsiliepimų.
Pradžioje Arminas su Deividu dirbo dviese: po darbų, savaitgaliais, kartais – ir naktimis. Dabar kolektyve – 14 žmonių. Pirmiausia priėmė Armino mamą. „Ji kaitaliojo detales, kai mes buvome darbuose. Mama išėjo iš darbo ūkyje ir kaip sykis atėjo mums padėti – taip ir liko. Pasitaiko, mudu ir pasipykstame, todėl stengiuosi prie jos neiti, kol dirba“, – juokiasi „Ardo projektų“ direktorius.
Bet apskritai rasti darbuotojų, sako jis, sunku. Jei atsirastų mokantys dirbti, įmonė iš karto į kolektyvą priimtų du naujokus. Norinčius dirbti moko nuo nulio, tačiau šiemet iki vasaros vidurio pavyko pasiruošti tik vieną žmogų. Kai kuriems, sako pašnekovas, taip ir nepavyksta išmokti, stinga kruopštumo, atsargumo. Sezoniniai darbuotojai irgi ne išeitis – A.Stanevičius skaičiuoja, jog reikia kone metų, kad naujokas išmoktų gerai dirbti.
Deividas priduria: darbuotojams trūksta motyvacijos, už darbą neturėdami patirties prašo didžiulių algų, kitus atbaido montonija. Todėl verslininkai nori įsigyti robotą, kuris gamintų didesnes partijas. Be to, jis galėtų dirbti ištisą parą.
Įprastai „Ardo projektų“ cechas dirba dviem pamainom – nuo 6 iki 22 val. Jei būna skubių užsakymų, susirenka ir savaitgaliais.
O štai pavieniams ūkininkams negamina. „Tokiu atveju jiems pigiau detalę nusipirkti parduotuvėje. Nes tam, kad pagamintume vieną komponentą, turime pasiruošti programą. Ne visi būna patenkinti išgirdę kainą. Kita vertus, vis dar galvojama, kad pagaminsi už butelį“, – sako A.Stanevičius.
Ar nesigailėjo pradėjęs verslą?
„Būna visokių minčių. Ypač kai gauni daug broko… Kartais galvoji: dirbčiau, atidirbčiau, švarus namo važiuočiau. Bet ateini čia – smagu ir gera. Niekas ant sprando nestovi, kas po darbo ratus nusismėliuoja, nusidažo – turime čia ir tam reikiamą įrangą, kas šašlykinę išsipjauna, – sako jis ir priduria: – Smagu ir dėl to, kad bent jau kol kas nejaučiame, jog ekonomika stotų. Ir žaliavų yra, kiek nori – tik pinigus mokėk“.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta puslapyje Verslo genas 2023.
