„Visi tie dokumentų tvarkymai – taip ne mano sritis... Neturiu jiems kantrybės. O Skaistė ragino – daryk, padėsiu. Maniau, juokauja, o ji po dienos skambina ir klausia, ar turiu nusižiūrėjusi švenčių erdvei patalpas. Kadangi jau buvau užmestus akį, liepė susižinoti numerį. Praėjo gal 10 minučių, skambina Skaistė – ryt iš ryto važiuojam į susitikimą“, – prisimena Laima.
Su ja bei Skaiste Vekrikiene ir susitikome švenčių studijoje „Ant saldžių debesų“. „Čia – mano svajonė. Tik dar maža. Norėčiau net ir parko, kad vaikai galėtų dūkti lauke“, – kalba L.Aleknaitė.
Buvusio banko viename aukštų zona šėlti vaikams atsirado pernai lapkritį, tik dar ne visi Laimos sumanymai paleisti į gyvenimą. Jau įrengtas kambarys, kurį moteris vadina mažąja kirpykla. Čia damutes Laima mokys manikiūro, pedikiūro ir panašiai.
„Esu kosmetologė, turbūt atsibodo bendrauti su didelėmis moterimis – panorau su mažomis. Mažojoje kirpykloje su mergaitėmis užsiimsiu nebe kaip animatorė, bet kaip kosmetologė“, – pasakoja moteris.
Numačiusi ji ir erdvę berniukams. Joje, kaip sako pašnekovė, būtų agresyvesni užsiėmimai, galbūt kompiuterių zona.
Rengs Laima ir užsiėmimus moterims: kvepalų, muilų gamybos dirbtuves. Sako, to reikia, kad moterys galėtų jaukiai susieiti. „Daug kur mamos neina, nes neturi kur palikti vaikus. O čia būtų, kas juos pažiūri, kai mes su jomis užsiimtume edukacijomis“, – planuoja L.Aleknaitė.
Animatore ji dirba trejus metus, nors, pasirinkusi specialybę, ėjo visai kitu keliu. Kilusi iš Kėdainių moteris išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, užsidirbusi grįžo mokytis kosmetologe. Tai buvo didžiausia jos svajonė. Trejus metus šia veikla vertėsi Vilniuje, bet pamilo kėdainiškį ir vėl atsirado gimtinėje.
„Grįždama turėjau viziją, kad dirbsiu SPA. Bet kai buvau tuo labai užsidegusi, mūsų miestas tokioms procedūrom gal buvo per kvailas – nebuvo norinčiųjų. Nusprendžiau, kad tokius ketinimus reikia dėti į šoną – produktai brangūs ir laukti kaži kiek nėra prasmės. Bet aš ir dabar vis dar dirbu kirpykloje – tvarkau antakius, veriu auskarus“, – kalba L.Aleknaitė.
Ji svarsto, kad į animatorės veiklą veikiausiai bus pastūmėjusi mažesnių vaikų turinti sesuo. Laima pasakoja, kad į jų gimtadienius ji rengdavusis pagal tam tikrą sugalvotą temą, o kadangi mažieji žino, jog teta – linksmų plaučių, kaskart susitikę klausdavo: „O Laima gali padaryti ką nors juokingo?“
„Po to jau sesuo pradėjo kalbėti – toks jausmas, kad tu ne tą darbą darai, tau reikia su vaikais dirbti“, – prisiminė pašnekovė.
Tarsi atsitiktinai naršydama feisbuke pamatė būsimąją savo mokytoją. Moteris pakvietė Laimą į Panevėžį susipažinti ir pasimokyti. Jos ir dabar kartu dirba: tik mokytoja labiau linkusi į šokius, Laima – į piešimą. Pašnekovė sako, kad naujoji pažįstama ją nuvedė pas kitą personažą – Burbulų dėdę. „Taip tas kelias ir įsisuko“, – kalba L.Aleknaitė.
Bet dabar, teigia ji, svarstydama apie animatorės darbą toli į priekį savęs jame nemato. Sako, labai nori paruošti mokinę, perleisti jai žinias.
„Idėja įrengti švenčių studiją kilo, kai po praėjusios vasaros be galo pavargau ir nusprendžiau, kad noriu visko vienoje erdvėje. Būdavo, per dieną turi spėti į tris vietas, miške iš Mikimauzo persirengi į LOL lėlę ir judi toliau... Tiesa, ir dabar, kai jau yra „Ant saldžių debesų“, nepavyksta visiškai nuo to atsiriboti – negali seniems klientams atsakyti“, – šypsosi moteris.
Ar nepavargsta nuo vaikų? „Tikrai ne – čia ateinu linksmintis, pailsėti nuo namų, nuo rutinos. Pradėjus buvo visko: kai atsisukusi pamatai, kad ant namelio stovi dešimtmetis, rankos kojos ima drebėti. Dabar įtampos nebeliko: išeidama iš namų užsimetu rankinuką ir žinau – šiandien būsiu Kakė Makė, peliukas Mikis, po to -vėl Kakė Makė, ir ramu“, – sako ji.
Beje, „Ant saldžių debesų“ – ne šiaip pavadinimas, o iš 20-ies tūkstančių pavadinimų Lietuvoje patekęs į gražiausių lietuviškų pavadinimų 20-uką. Laima ruošė dukros gimtadienį, kuriam nupirko cukraus vatos aparatą vaikams palepinti. „Besimokant daryti cukraus vatą ir rankomis tekdavo ją ant pagaliuko uždėti. Bet pati sau stebėjausi – kaip gražu! Tarsi spalvoti debesys!“ – prisiminė švenčių studijos savininkė.
Nors verslas sekasi puikiai, Laima neslepia – yra tekę ir verkti. „Praėjusiais metais labai daug verkiau. Žiaurūs žmonės su savo komentarais...
Pernai buvo tie metai, kai pradėjau važiuoti į mokyklas, darželius – į didesnę auditoriją. Buvo, kai atvykus pasako, kad nesineščiau nei kolonėlių, nei viso kito inventoriaus – viskas, ką esu susiplanavusi, išrepetavusi, lieka už darželio durų. Dar ir nurodo, ką turiu daryti. Pradedu daryti ir suprantu, kad niekas neklauso. Po to komentavo, kad tokios pasimetusios animatorės dar nematę. To neneigiu, taip, aš buvau pasimetusi, nes paskutinę minutę buvo pakeisti planai“, – nelinksma patirtimi dalijosi Laima.
Bet po nesėkmės moteris nemetė pamėgto užsiėmimo – atidarė švenčių studiją, įgijo pedagoginių psichologinių žinių sertifikatą, kad kitais metais galėtų organizuoti dienos stovyklas. Sako, pradžioje norėtų mergaičių puoselėjimo temos su išvykomis, po to, kas žino, gal ir berniukams ką sugalvotų.
Plečiantis neišvengiamai reikės ir daugiau darbuotojų. „Vieną jau esu nusižiūrėjusi“, – šypsosi Laima.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
