Griauna idealaus pasaulio iliuziją
„Socialiniai tinklai, televizija kuria idealaus pasaulio vaizdą, kuriame visi turi naujausius telefonus, yra sveiki, laimingi ir niekada nepasensta. Mus nori laikyti tokioje iliuzijoje, bet taip juk nėra“, – portalui lrytas.lt problemą įvardijo E.Navickienė.
Būtent todėl ji prieš porą metų šią agentūrą įkūrė kartu su Aiste Krušinskaite, kuri kadaise buvo krepšininke, tačiau patyrusi traumą sėdo neįgaliojo vežimėlin.
„Agentūrą įkūrėme karantino metu, nes mūsų nuolatinės veiklos sustojo, atsirado laisvo laiko, o kūrybinės energijos turėjome, tai ir startavome.
O man visada norėjosi padaryti Lietuvoje poveikį įtraukties ir įvairovės klausimais, nes jau ilgą laiką dirbu su žmonėmis, turinčiais negalią ar kokius nors kūno ypatumus.
Šioje srityje atsiradau dėl asmeninių patirčių – mano vyras, paralimpietis Augustas Navickas, turi negalią. Visada būnu šalia jo, kitų negalias turinčių žmonių, tad nuolat girdžiu, apie ką yra kalbama, ko trūksta, kokios yra problemos, norisi ką nors pakeisti“, – pasakojo E.Navickienė.
Visgi tokiu metu įkurti modelių agentūrą nebuvo taip paprasta, mat dėl pandemijos suvaržymų nebuvo galima nei susitikti, nei atlikti fotosesijų. Tad iš pat pradžių modeliai siųsdavo savo įprastas nuotraukas ar iš ankstesnių fotosesijų, jei tokias yra turėję, o suvaržymams atlaisvėjus agentūra ir pati ėmė kviesti modelius, juos fotografuoti, kurti portfolio.
„Labai džiaugėmės, kai sulaukėme daug susidomėjimo ir palaikymo“, – šypsojosi pašnekovė, nors pripažino, kad pirmaisiais metais teko nemažai užsiimti švietėjiška veikla ir pasakoti, kodėl tokios agentūros reikia ir kad neįgaliųjų bei kitokius kūno ypatumus turinčiųjų įtrauktis yra nepakankama.
Nors visgi replikų kartais tenka sulaukti įvairių. Anot jos, kartais kritikos strėlės skrenda net iš viešų asmenų, neva jiems ne itin patinka į negalią turinčiuosius žiūrėti.
„Vis dar gajus požiūris, kad tokie žmonės turėtų nesirodyti, slėptis, žiūrima į juos ne kaip į orius, pilnaverčius žmones, o kaip į kokius nors objektus. Bet būtent todėl ir dirbame, kad toks požiūris pasikeistų.
Sovietinė okupacija paliko gilų randą, tuo metu žmonės, turintys negalią, buvo eliminuoti, jie neegzistavo, tad tikėtis, kad per keletą metų viskas ims ir pasikeis – neverta. Tokiems pokyčiams reikia laiko.
Bet kadangi lietuviai yra žingeidūs ir labai nori lygiuotis į Vakarus, žvelgiu į viską optimistiškai. Neįgaliųjų atskirtis visada buvo, bet, manau, šiuo metu jos yra mažiau nei anksčiau“, – kalbėjo E.Navickienė.
Padeda ilgametė patirtis
Dabar veikla įsivažiavo, šiuo metu jau apie 50–60 agentūros modelių dirba aktyviai, nors agentūros interneto puslapyje matoma tik keletas jų.
Kaip pripažino E.Navickienė, šis socialinis verslas nėra jos pagrindinis darbas, tad laiko jam šiek tiek pristinga ir būtent todėl visų modelių tinklalapyje nematyti. Ji teigė, jog rudenį agentūroje jau atsiras pilnu etatu dirbantis žmogus, tad ir nuotraukų katalogas turėtų netrukus būti papildytas.
„Negalvojau, kad susidomėjimas bus toks didelis, kad modelių bus tiek daug. Pati nenumačiau, kokia tai plati tema, kiek tai turi potencialo, kiek įvairiausių žmonių galime apimti.
Šiuo metu dirbame ne tik su negalias, bet ir kūno ypatumus, įvairias kūno ligas, net ir tatuiruotes, daug auskarų turinčiais modeliais, nes jų kūnas irgi išsiskiria“, – teigė įkūrėja.
Reklamos agentūros taip pat vis dažniau kreipiasi prašydamos modelių. Įprastai įvardijama, kokio asmens reikia, kaip jis turi atrodyti, koks įvaizdis bus kuriamas reklamoje, o atrinkti modeliai dar turi atlikti ir namų darbus.
„Pavyzdžiui, neseniai ieškojo žmogaus su rankos protezu. Agentūra davė užduotį – paimti puodelį ir atsigerti, tada žmogus nusifilmuoja ir mes išsiunčiame šį įrašą.
Modeliams atrankų, namų darbų būna įvairių – kartais reikia prisistatyti, pašokti, parodyti emocijas ar kitokius veiksmus atlikti. Atrankai tikrai reikia pasiruošti, mokėti save parodyti, mokėti prieš kamerą atsipalaiduoti“, – dalijosi proceso ypatumais E.Navickienė.
O atsipalaiduoti tikrai pavyksta ne visiems ir tai patikrinama dar prieš tampant šios agentūros dalimi. Užpildžiusieji anketas pakviečiami į atrankas – susitikus įvertinama, ar žmogus nesusikausto išvydęs kameras, kai kuriems patariama daugiau pasitreniruoti pozuoti namie, kad drąsiau jaustųsi tikroje fotosesijoje.
Tačiau kartais sunkumu gali tapti ne modelių susikaustymas, o reklamos agentūrų prašymai, mat kartais jie – sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Gerai, kad turiu patirties dirbant su neįgaliaisiais, nes reikia daug žinoti ir suprasti, tiek ruošiant žmones reklamai ar renginiui, tiek priimant užsakymus. Pavyzdžiui, viena agentūra ieškojo reklamai žmogaus su kojos protezu, bet galinčio bėgti.
Nieko nežinantis asmuo sakytų: gerai, surasime. Bet tai nėra taip paprasta – kad žmogus galėtų bėgti su kojos protezu, būtinas specifinis protezas, o Lietuvoje tokius turi nedaugelis.
Tad yra visokių niuansų, bet neturinčiam patirties asmeniui visa tai užtruktų ilgiau sužinoti, rasti, suprasti“, – prisiminė situaciją E.Navickienė.
Rasti gerus pranešėjus – sunkiau nei modelius
Agentūroje – ne tik modeliai, bet ir pranešėjai. E.Navickienė pripažino, kad darbas su pastaraisiais kiek sudėtingesnis, mat filmuojant ar vykdant fotosesiją galima ir 100 kadrų padaryti, o pranešėjai renginiuose turi tik vieną bandymą, tad tai turi nuo pirmos minutės būti įdomu ir kokybiška.
Tad potencialūs pranešėjai įvairių socialinių veiklų, projektų metu skatinami kalbėti, taip jie ir ugdo savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, o ir pati agentūra įvertina, kurie žmonės turi ką papasakoti ir moka tai daryti įdomiai, įtaigiai, turi charizmą. Tokie įtraukiami į sąrašą, kaip galintys dalyvauti ir viešai kalbėti renginiuose.
Pranešėjai dažniausiai kviečiami kalbėti diskusijose, forumuose, festivaliuose, renginiuose, susijusiuose su žmonių įtrauktimi ar įvairove.
„Kai kada juos pasikviečia ir kokios nors įmonės, kurios nėra susijusios su turinčiais negalią žmonėmis, bet galbūt pakviesdami tokį pranešėją nori plėsti darbuotojų pasaulėžiūrą arba galbūt įmonė ruošiasi įdarbinti panašų asmenį ir taip jau deda pirmuosius žingsnius, parodydama darbuotojams, kad neįgalieji nėra nė kuo prastesni, jie tokie patys, kaip ir visi kiti“, – kalbėjo E.Navickienė.
„Tų žmonių istorijos yra unikalios, liečia jautrias temas, verčia susimąstyti, gal ką nors pakeisti. Pranešėjai dalijasi savo asmeninėmis patirtimis, pavyzdžiui, kaip sekasi gyventi netekus galūnių ir tai paverčia ne trūkumu, o privalumu, kojų protezus vadina tiesiog gyvenimo aksesuarais“, – papildė verslininkė.
Nors laiko ir taip kartais pristinga, E.Navickienė nenustygsta vietoje – užsiima ne tik su modeliais, pranešėjais, bet dar ir organizuoja stovyklas, susibūrimus, mokymus.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
