Turėjo viziją ir ją išpildė
Lūšių ežero pakrantėje Lino Pervenecko ir Vaidoto Petronio įkurtas „Žvejo krantas“ poilsiautojams siūlo galybę paslaugų. Čia galima ne tik apsistoti, bet ir pasiplaukioti pramoginiu laivu „Laumė“, išsinuomoti valtis, žvejoti kartu su gido palyda ar išbandyti mobilią pirtį.
Ketvirtadieniais čia vyksta ir nemokami muzikiniai pasirodymai „Water music“, kuriuose galima išgirsti ne tik koncertuojančius lietuvius, bet ir atlikėjus iš užsienio. Tokie festivaliai kiekvieną savaitę jau vyksta ir Utenoje, Molėtuose.
„Belieka atvykti ir turėti gerą laiką“, – sako kalbintas Linas.
Šeimininkai atvykusiųjų likimo valiai nepalieka. Kaip sakė vienas verslo savininkų, pagal svečių pageidavimus sudaromi maršrutai, kur keliauti pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu. Pamatomos net ir slapčiausios vietos, kurias galbūt pavyktų rasti tik su gidu.
„Į Palūšę užsuka iš Šiaulių, Panevėžio, Molėtų, Kauno – iki 150 km spinduliu. Bet jau ir pernai mus atrado nemažai užsieniečių iš Olandijos, Vokietijos, net amerikietis pravažiuodamas mus apsistojo“, – prisiminė vienas iš verslininkų.
Užsieniečiai čia atvažiuoja bet kokiu oru, o lietuvaičiai tik pasižiūrėję orų prognozes.
Be visų teikiamų pramogų, Ignalinos rajone Vaidoto Petronio ir Lino veikiantis „Aukštaitijos verslo centras“ teikia dar ir konsultacijas kitiems verslams. Jei jauniesiems verslams reikia pagalbos dėl įmonės steigimo ar buveinės suteikimo – vyrai ir kiti darbuotojai skuba į pagalbą.
Šioje vietoje pradedantieji gali ir išsinuomoti patalpas bei taip pradėti savo veiklą.
„Žvejo kranto“ pradžią puikiai prisimena ir pats Linas. „Vykdydami vieną iš projektų, kelis kartus pravažiuodami pro Palūšę, pamatėme apleistą pastatą, kuris buvo parduodamas. Čia anksčiau buvo „Lietuvos paštas“, – prisimena jis.
Jau tada verslininkai suprato, kad pastato neužtenka nusipirkti ir jį suremontuoti – reikia turėti ir viziją. O idėjų, kaip galėtų pasikeisti šis, žmogaus rankos nepaliestas gamtos kampelis, jie turėjo.
Džiaugiasi, kad Palūšė nevirto Nida
Palūšėje didžiausias atradimas yra nepaliesta, natūrali gamta – kuo mažiau žmogaus įsikišimo, tuo ji tikresnė. „Ačiū, kad tai ne Nida“, – pokalbio metu patikino Linas.
Nors pastebima, kad Palūšę atranda vis daugiau lietuvių ir net užsieniečių, anot verslininko, tokioje vietoje nereikėtų skubėti su statybomis, kad nebūtų kaip garsiajame kurorte, kur statybas seka teismai ir pastatų griovimai.
„Tai reikėtų daryti nuosekliai, apgalvoti gerokai į priekį“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Nors pats Linas kilęs iš Švenčionių, dalį laiko praleidžia ir Vilniuje, Palūšėje vasarą jį pamatysite dažnai. „Žvejo kranto“ kitas iš steigėjų, Vaidotas, iš Utenos, tad Palūšė – pusiaukelė, juokauja pašnekovas.
Tačiau apylinkėse galima sutikti ir valtininką Konstantiną Danilevičių, kuris mums kalbant, kaip tik ant laužo verda žuvienę iš neseniai pagautos žuvies. Receptas nėra po devyniais užraktais, tačiau tiesa viena – kiekvienam ji gaunasi skirtinga.
Ne veltui „Žvejo krante“ galima ir išplaukti į pramoginę žvejybą ar žvejybą su gidu.
Kaip pasakojo Linas, išplaukti žvejoti su kapitonu galima tiek valtele, tiek laivu „Laume“, kuris taip pat pritaikytas žvejybai. Su juo iš Lūšios netgi galima perplaukti į kitus septynis susijungusius ežerus.
Čia galima pagauti beveik visas žuvis, išskyrus menkę, starkį ir jūros ešerį. Tad be lydekos, ešerio, karpio, lyno, unguriai ar vėgėlės – tikrai negrįšite, patikino pašnekovas.
Tokia pramogą moterys ypač mėgsta dovanoti savo antrosioms pusėms ar tėvams.
Nacionalinio parko širdyje, Palūšėje, du verslininkai prieš septynerius metus pamatė apleistą „Lietuvos pašto“ pastatą ir iškart suprato, kad čia gali išpildyti savo verslo viziją ir tapti poilsio bei pramogų tašku. Dabar į šį gamtos kampelį užsuka ne tik lietuviai, bet atranda ir keliautojai iš užsienio.
