A.Virkietytė užsiima verslo renginių organizavimu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Konferencijas, mokymus, produktų pristatymus ar vidinius įmonių renginius jai teko surengti ne tik Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, bet ir Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Viena iš egzotiškiausių vietų pačiai A.Virkietytei – Majamis (JAV). Be to, ji veiklą vykdo ir Saudo Arabijoje, ten prieš 7 mėn. atidarė savo įmonę. Tad dabar pagrindinį dėmesį ji sutelkė į šią šalį ir Lietuvą.
„Man labai patinka keliauti, todėl pasisekė, kad turiu klientus iš skirtingų pasaulio šalių. Nors Lietuvoje viską organizuoti paprasčiau, nes čia viskas pažįstama, o nuvažiavusi į Italiją ar Majamį nežinau nieko, tad tampa iššūkiu rasti tai, ko man reikia. Bet man ir tai patinka, tada pasižiūriu, kiek galiu, kiek žinau ir suprantu apie skirtingas kultūras, todėl tarptautiniai renginiai – lyg vyšnia ant visų renginių torto – labai saldu“, – nusišypsojo ji.
Apie tai niekada nesvajojo
Renginių organizavimo versle A.Virkietytė sukasi jau maždaug 10 metų, nors apie šį darbą niekada nė nesvajojo. Likus vos kelioms savaitėms iki egzaminų jai teko pasirinkti, kur stoti. Tėvai visada norėjo, kad Aušra kibtų į ekonomikos mokslus, tačiau ji visiškai atsitiktinai sugalvojo pasukti kitu keliu.
„Padariau viską atvirkščiai, nei norėjo tėvai. Pasakiau, kad eisiu į kultūros sritį. Tėvai paklausė, ką ten veiksiu, bet aš nežinojau, tiesiog mačiau per televiziją „Auksinius svogūnus“, kitus renginius, viskas atrodė gražiai, tai ir panorau kultūros. Nieko nesupratau, nieko nežinojau, bet ėmiau ir kažkaip įsisukau į šitą verslą.
Nors tėvai iš pradžių tikrai labai bijojo. Juk aš esu iš kaimo, užaugau Dzūkijoje, o ten vieninteliai vykę renginiai būdavo miesto šventė, kaimo šokiai ar dar kokie nors susibūrimai kultūros namuose. Jie žinojo, kad egzistuoja ir didesni festivaliai, bet iki jų reikia užaugti, o jeigu nepavyks, manė, kad teks būti kultūros namų darbuotoja. Tad suprantu, kodėl tėvai tiek panikavo. Jie norėjo, kad baigčiau rimtus mokslus, o aš išvažiavau visai ne to“, – juokėsi pašnekovė.
Pradėjusi savo kelią kaip projektų asistentė vienoje agentūroje, kuri taip pat užsiėmė verslo renginių organizavimu, moteris greitai kopė karjeros laiptais – tapo vadybininke, vėliau projektų vadove, projektų direktore. Likus neišbandytai tik įmonės vadovo kėdei ji nusprendė su agentūra atsisveikinti, įkurti savo ir užimti vadovės poziciją. Taip prieš 5 metus Lietuvoje atsirado „A Management“ agentūra Lietuvoje.
Kurį laiką tėvai vis dar jaudinosi dėl dukros pasirinkto kelio, ilgai nesuprato, ką ji veikia, iki kol pamatė viską savo akimis.
„Kai dar dirbau pirmojoje agentūroje, turėjau progą tėvus pakviesti į vieną iškilmingą pristatymo renginį Valdovų rūmuose. Pasiūliau jiems atvykti, nes mačiau, kad niekaip nesusišnekame. Kai jie pamatė atidarymo ceremoniją ir kaip viskas vyksta, kai suprato, kad tai – privatus renginys, kuris nėra filmuojamas ir rodomas televizijoje ar žiniasklaidoje, jie suprato, kad ir tokių dalykų vyksta, suprato, ką aš veikiu. Mama dabar yra labai patenkinta, tik vis prašo pranešti, kokioje šalyje esu, nes nebespėja sekti“, – nusijuokė A.Virkietytė.
Svarbiausia – asmenybė
Užsienio rinkas pasiekti jai padėjo ne bet kas, o tvarkingas ir aktyvus „LinkedIn“ profilis. Dalydamasi užkulisiais, patarimais, paaiškinimais, kaip vyksta organizavimas, ji pasiekė ne tik lietuvių, bet ir nemažą užsieniečių ratą. Be to, daug keliaudama ji vis susipažindavo su įvairiais žmonėmis, taip po truputį ir mezgėsi pažinčių tinklas.
„Pirmasis užsienio klientas buvo iš Londono, gavau progų surengti konferencijas skirtingose šalyse, jau ir ten ėmė suktis mano pažinčių ratas. Atvykdavo į renginius, pavyzdžiui, 20 skirtingų šalių atstovai, ten su jais susipažindavau, pabendraudavau, padalydavau savo vizitines korteles, jiems patikdavau, paprašydavo, kad ir jiems suorganizuočiau kokį renginį. Taip ir įsisukau.
Šiame versle labai svarbus žmogus. Niekas neprisiriša prie agentūros, visiems svarbi asmenybė. Daugelis net Lietuvoje nežino agentūrų pavadinimų, o tik konkrečių žinomų renginių organizatorių pavardes.
Taip pat yra ir užsienyje. Jeigu kažkam patiko, kaip aš dirbu, bendrauju, jiems nebus svarbu, kokią agentūrą atstovauju ir iš kokios šalies esu. Jie tiesiog norės manęs, nepaisant to, kad man reikės iki jų keliauti, pirkti skrydžio bilietus, tad tai gali būti brangiau“, – portalui lrytas.lt apie savo žingsnius į tarptautinę rinką pasakojo ji.
Kai kas Saudo Arabijoje šokiravo
Jeigu renginys – ne Lietuvoje, anksčiau pakakdavo į vietą atvykti likus kelioms dienoms iki renginio, o visą darbą iki tol atlikdavo bendraudama el. laiškais, skambučiais. Tačiau renginių daugėjant, vietovėms nuo Lietuvos vis tolėjant, taip pat jau įsisukus ir į Saudo Arabijos rinką A.Virkietytė skaičiuoja daugiau laiko pastaruosius dvejus metus praleidžianti užsienyje, o ne Lietuvoje.
Saudo Arabijos klientai lietuvę taip pat rado „LinkedIn“ tinkle.
„Ta įmonė prisipažino mane ilgai stebėjusi, sekusi, ką ir kaip darau. Patikau ir jie pasiūlė pabandyti kartu dirbti. Tad aš ir nuvažiavau. Man ten labai patiko, susibendravome, jie pakvietė organizuoti kelis renginius, o kadangi liko patenkinti rezultatais, pakvietė likti ir ilgiau. Vieni klientai net prisipažino samdantys agentūrą, tačiau jiems nepatinka, kaip ši dirba, tad paprašė manęs tai komandai pavadovauti. Taip ir pradėjau dirbti su vietos verslais“, – prisiminė pradžią ji.
Visgi Saudo Arabijoje įkurtą įmonę ji valdo ne viena – turi vietinį partnerį. Jis gelbėja, kai prireikia arabų kalbos, padeda vykdyti veiklą, sprendžia teisinius klausimus bei iššūkius, jei jie kyla komandoje, suburtoje iš vietos gyventojų.
Anot pašnekovės, ji anksčiau nebuvo pratusi, kad darbuotojas gali nuspręsti neateiti į darbą arba pajutęs, kad itin pavargo, atsistoti nuo stalo ir išeiti, tačiau toje šalyje – tai įprasta. Su visais šiais kultūriniais skirtumais ją supažindina ir nuramina verslo partneris.
Tačiau jis Aušrai reikalingas ne tik dėl to: „Saudo Arabijoje nelabai be vyro pajudėsi, todėl man ir reikalingas verslo partneris.“
„Kol būdavau laisvai samdoma darbuotoja, tai yra mane pakviesdavo organizuojant kokį nors renginį valdyti jau suburtą komandą, man nereikėdavo įrodinėti, kas tokia esu ir kad gerai dirbu, nes mane jau samdydavo dėl to, jog žinodavo, kad gerai dirbu.
Kai įkuri savo įmonę, viskas pasikeičia. Turiu ir pati eiti pas klientus, kalbėti apie sutartis ir jas pasirašyti, bet vietiniai nesupranta, kaip sutartis galima pasirašyti su moterimi. Jie žino, kad gerai dirbu, bet rankas spaudžia, kontraktus uždaro, sutartis pasirašo ir galutinius sprendimus priima tik vyrai. Kai sutartys pasirašomos, net turiu išeiti iš kambario, kartais ir ne visur esu kviečiama. Todėl man ir reikalingas verslo partneris vyras šalia“, – pasakojo A.Virkietytė.
Pirmuosius kartus atsidūrus tokiose situacijose A.Virkietytę vis ištikdavo šokas, mat niekur kitur ji to nematė, bet galų gale nusiramino pati sau priminusi, ko čia atvažiavo. O ji čia atvažiavo ieškoti didesnių galimybių dirbti su pirmaujančiomis pasaulio įmonėmis, populiariausiomis žvaigždėmis, prisiliesti prie didžiausių renginių, festivalių, tapti pasaulinio lygio renginių organizatore.
„Todėl kartais turiu nuleisti galvą dėl rezultato, kad mano svajonė išsipildytų. Tai kaina, kurią turiu sumokėti. Tad manęs visi tie dalykai jau nebedirgina, nes žinau, ką galiu pasiekti, ką man tie sandoriai suteiks“, – teigė ji.
O jie jau suteikė nemažai. „Man, pavyzdžiui, paskambina ir paklausia, ar galėčiau surengti „Saudi Games“ atidarymo ceremoniją stadione. Tada pagalvoju: vau, juk tai kaip jų olimpinės žaidynės, gavusi tokias galimybes suabejoju, ar nesapnuoju“, – pasakojo A.Virkietytė.
Be to, kaip pasakojo specialistė, anksčiau užsienyje kam nors pasakius, jog yra renginių organizatorė iš Lietuvos, visi tik palinkčiodavo galvomis ir tiek – nieko per daug tai nesudomindavo. Tačiau dabar pasakius, jog ji – renginių organizatorė iš Saudo Arabijos, lietuvė, nusprendusi kurti verslą šalyje, kurią valdo vyrai, visi ima klausinėti, kas ją paskatino to imtis, juos domina Aušros istorija, jie ją įsimena ir galų gale net pakviečia kartu dirbti.
„Dabar tikrai daugiau skambučių sulaukiu su klausimais, kada atvažiuosiu, kada grįšiu, ar galiu suorganizuoti renginį. Jeigu būnu Saudo Arabijoje ir ne visada galiu kalbėti, klientai sako, jog palauks, nes nori, kad renginį organizuočiau būtent aš“, – teigė ji.
Nestabilume ieško stabilumo
Tačiau ne viskas visada ėjosi kaip rožėmis klota. Vieni didžiausių iššūkių Aušros verslui – pandemija ir karo Ukrainoje pradžia. Vienu atveju renginiai apskritai buvo uždrausti, kitu – žmonės manė, kad tokiu metu linksmintis amoralu, tad įvairios šventės buvo viena po kitos atšaukiamos.
„Tada supratau, kokie mes nestabilūs, kokie esame paveikūs ekonomikos, krizės, karo, pandemijos ir viso kito, kas žmonėms kelia paniką, juk tada nelieka noro švęsti, mūsų paslaugų nebereikia.
Pavyzdžiui, kad ir artėjant krizei įmonės ima taupyti. Ir jie tikrai taupo atsisakydami mūsų paslaugų, o ne mažindami darbuotojams algas“, – apie renginių organizavimo rinką aiškino specialistė.
Būtent per pandemiją ji susiprato, kad vieną dieną darbą gali turėti, o kitą – jau nebe, ir ėmėsi ieškoti veiklos, kurią galėtų vystyti šalia renginių organizavimo. Dabar Saudo Arabijoje ji užsiima ne tik organizavimu, bet ir nuomoja šviesas, garso techniką – tai, ko reikia renginiams, taip pat parduoda arabų rinkai pritaikytą turinį, pavyzdžiui, komandinius žaidimus, mokymus.
„Tai turinys, kurį įmonės gali nusipirkti ir turėti veiklos 2 valandoms, tam nereikia net renginių organizatoriaus“, – apie stabilesnį verslą kuriantį sprendimą pasakojo ji.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
