Inga valstybės tarnautojos darbą metė per kelias sekundes – radus skelbimą apsispręsti teko per akimirką

2023 m. birželio 25 d. 19:57
Molėtiškiai Inga ir Giedrius Petrošiai trejus metus prekiauja drabužiais, avalyne ir aksesuarais vaikams. Pradėję verslą atsargiai dėliojo mintis apie jo plėtrą, tačiau planams nebuvo lemta pildytis – netikėtai nukritusi galimybė privertė čia ir dabar priimti sprendimą, kaip gyvens toliau.
Daugiau nuotraukų (5)
Ingos ir Giedriaus šeimos verslas vystėsi sparčiau, nei Petrošiai planavo: vos pradėję prekiauti el. parduotuvėje, po pusmečio jau įsikėlė į fizinę.
„Tinkamoje vietoje atsiradusios patalpos paspartino mūsų fizinės parduotuvės atidarymą.
Kad turėsime fizinę parduotuvę, mąstėme jau pradėdami prekiauti internetu. Svajojome, planavome, tačiau kad per gerus keturis mėnesius atsidarysime fizinę parduotuvę, minčių nebuvo – tuo metu abu dirbome kituose darbuose. O kai patalpos atsirado, teko spręsti čia ir dabar“, – prisiminė Inga.
Kaip sako Giedrius, tai buvo vienos dienos sprendimas: iššoko skelbimas, jog yra laisvos patalpos. Jei jų neimi tu, paims kitas. „Už mūsų jau buvo susidariusi potencialių nuomininkų eilutė“, – kalbėjo G.Petrošius.
„Taip ir buvo, – antrino Inga. – Reikėjo čia ir dabar priimti sprendimą: išeiti iš darbo ar atidėti savo svajonę“.
Kai pašnekovės paklausiau, per kiek laiko nusprendė mesti darbą, už ją juokdamasis atsakė Giedrius: „Daugiausia per septynias sekundes“.
Toks klausimas, anot I.Petrošienės, nebuvo labai netikėtas. Vis tiek, sako moteris, to link mintys dėliojosi, tik negalvojo, kad sprendimus reikės priimti taip greitai. „Stalčiuose jau viskas buvo susigulėję, tik reikėjo greičiau pasakyti atsakymą.
Iki tol buvau valstybės tarnautoja – važinėdavau į Uteną, Giedrius – į Vilnių, tarp mūsų – 100 km, o vaikai – per vidurį. Visada norėjosi darbo savo mieste ir darbo sau“, – teigė pašnekovė.
Ji sakė jokios rizikos, keisdama darbo pobūdį, nejutusi – visada galėtų dalyvauti konkursuose ir sugrįžti į senąsias vėžias. Už tai stipriai varė smalsumas ir noras išbandyti darbą sau. „Jei čia būtų nepasisekę, juk ties tuo viskas nesibaigia. Geriau bandyti, nei nieko nedaryti ir vėliau“, – samprotavo I.Petrošienė.
Apsižiūrėję Vilniuje perka Molėtuose
Būtent tokio verslo – prekiauti vaikiškais drabužiais ir avalyne – Petrošiai ėmėsi dėl paprastos priežasties: patys augina du vaikus. Iki atsidarė „Outlet vaikams“, anot Ingos, žinomų avalynės ir drabužių prekės ženklų parduotuvių Molėtuose nebuvo. Tai ir buvo kertinis argumentas, nulėmęs, kur pasuks verslas.
I.Petrošienė pasakojo, kad augindami savo atžalas tokių prekių, kuriomis šiandien prekiauja, važiuodavo arba į didmiestį, arba siųsdavosi iš el. parduotuvių. Už tai Petrošių parduotuvės lentynose nugulusios prekės, kurias klientas gali rasti bet kuriame didžiajame prekybos centre.
„Tik mūsų kainos patrauklesnės, – tikino Giedrius. – Jei pardavėjas gali pasiūlyti 70 proc. nuolaidą, vadinasi, jų pirminė kaina – labai didelė, o mes iš karto pasiūlome mažesnę. Būna, kai apsižvalgę pas mus klientai nuvažiuoja į Vilnių ir vis tiek grįžta atgal. O kur dar išeikvoti degalai ir laikas“.
Inga įvardija dar vieną mažos parduotuvės privalumą. Anot jos, jų klientas neturi daug laiko pasivaikščiojimams didžiuosiuose prekybos centruose, todėl vertina galimybę vienoje vietoje susirinkti tą prekių krepšelį, kurio reikia. „Outlet vaikams“ atradęs ir ne vienas vadinamasis laikinas molėtiškis – atvykstantieji į sodybas šiame krašte. I.Petrošienė tikino, kad ir šie pirkėjai džiaugiasi proga viską rasti vienoje vietoje, taip sutaupyti laiko ir išvengti netikėtų pirkinių.
Pradžiai trijų nulių nepakako
„Outlet vaikams“ pradžia – nebaigta el. parduotuvė ir sandėlis: tą dieną, kai buvo perleista įmonė, Petrošiai turėjo apie tūkstantį vienetų avalynės ir virš pusės tūkstančio drabužių.
Kaip sakė G.Petrošius, trijų nulių pradžiai neužtenka. Jau nekalbant apie tai, kad reikia įrangos.
„Žinoma, gali pradėti su šimtu porų avalynės. Bet paklausk pirkėjo – ko ieškai, dažniausiai pasakys: „Nežinau“. Kaip pataikyti, jei turėsi vos kelias poras? Kita vertus, kas žino – gal kaip sykis lengviau išsirinktų. Bet visi esame išpuikę: norime geltonų batraiščių, žalių padų, raudono liežuvio, mėlyno šono. Todėl manau, kad su mažu kiekiu geriau nė nepradėti“, – svarstė Giedrius.
Ėmę prekiauti 37 ir 38 dydžio batais, molėtiškiai netruko suprasti, kad tai stipriai prasilenkia su paklausa.
„Labai greitai paaugome iki 45 dydžio. Kai ateina 10–12 metų berniukai ir klausia, ar neturime 42 dydžio, supranti, kad tai, ką turėjome pradžioje, tiko nebent tiems, kurie eina į trečią klasę“, – kalbėjo Inga.
Dabar jų parduotuvėje batai nuo 15 iki pat 48,5 dydžio.
Giedrius pasakojo: „Aš pats nešioju 44 dydžio batus. Kai darėme užsakymą avalynei, negalėjome išmesti 46 dydžio. Galvojome – kur jį dėsim... Net į lentyną nestatėm. O, pasirodo, yra, kas ieško. Turime klientų ratą, kurie pas mus ateina pirkti būtent 46 dydžio“.
Kambario batų metas
Geriausias metas vaikiškų rūbų ir avalynės pardavėjams – prieš rugsėjį ir keičiantis sezonams. Ypač, jei pasitaiko staigūs temperatūrų pokyčiai. „Kai netikėtai prisninga ir prireikia striukės, sniego batų – mums būna auksinės dienos“, – šypsosi Inga.
O Giedrius pridūrė, kad prieš rugsėjį ir kovą itin paklausi prekė – kambario batai. „Taip įdomiai dėliojasi: niekam jų nereikia, o tada vienas po kito kambario batų vis prašo“, – šypsosi pašnekovas.
Kiekvienam po parduotuvę
Trejus metus vaikiškas prekes siūlantys Petrošiai jau spėjo įkelti koją ir į Uteną. Sako, atsidarę Molėtuose iš klientų išgirdę, kad Utenoje tokios parduotuvės nėra. Susidarė ir pirkėjų iš to krašto srautas. Taip ir kilo mintis tokią pat prekybos vietą atidaryti Utenoje.
Čia jau tenka samdyti darbuotoją – šeimos rankų nebeužtenka.
„Jei būtų daugiavaikė šeima, o vaikai užaugę, viskas būtų gerai, – juokėsi Giedrius. – Esam keturi, tai ir parduotuvių mums reikia keturių. Molėtai, Utena, Ukmergė, Anykščiai galėtų būti toks nuostabus ratas, kurį patogu apvažiuoti. Visada mąstome į priekį, bet nežinia, kaip bus“.
Dar veikia ir Petrošių el. parduotuvė, tik – Giedrius neslėpė – jai skiria mažai dėmesio. „Kol įdedi vieną batą, užtrunki gal 20 min., nes reikia detaliai surašyti visus išmatavimus. Patikėkit manimi, čia gi mamos perka, – juokėsi pašnekovas. – Joms reikia žinoti, ir kiek centimetrų pėdutė? Ar matuota išėmus vidpadį? Netgi teiraujasi, koks auliuko aukštis nuo pado vidaus ir nuo žemės, nes taip apskaičiuoja, kokio storumo padas“.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023
avalynėDrabužiaiMolėtai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.