Ar Nemune yra povandeninių rifų? „Yra, – patikino Regina, – jau jų atsirado.“ Ir vos tiktai garlaivis „Algirdas“ priartėjo prie prieplaukos Prienuose, keletas greitų, tvirtų judesių, ir ši moteris, kapitono padėjėja, pririšo laivo švartavimo lyną prie knechto – specialaus įtaiso.
Regina ir jos vyras laivo kapitonas Vytautas Bendaravičius šiemet antrąjį sezoną „Algirdu“ plukdo turistus Nemunu iš Birštono į Prienus ir atgal, bet Nemunu plaukiojančiuose laivuose jie praleido jau aštuoniolika metų.
Nuo birželio pradžios reguliariaisiais reisais nuo penktadienio iki sekmadienio vykstantys turistai sulipa į garlaivį, o tada R.Bendaravičienė gali pamiršti, kad yra kapitono padėjėja, ir imasi gidės darbo.
Kol žmonės gano akis po Nemuno pakrantes, ji pasakoja apie Žvėrinčiaus mišką, Birštono kurortą ir promenadą, Vytauto kalną, Šv.Antano Paduviečio bažnyčią, irklavimo bazę, didžiąją Nemuno kilpą, upę Verknę ir kitas regimybes.
Denyje – muzikos duetas
Saksofono ir pianino muzika, sklindanti nuo „Algirdo“ denio, Nemuno krantais nuvilnija kiekvieno šeštadienio vakarais.
Du Birštono muzikos mokyklos auklėtiniai saksofonininkas Jonas Zubavičius ir pianistas Rokas Zdanavičius, ir anksčiau groję duetu, šią vasarą groja garlaivio keleiviams.
„Šią vasarą ketiname surengti nemažai reguliariųjų reisų su gyva muzika.
Laivas didelis, jo salone telpa 80 žmonių, taigi įmonėms pasiūlėme jo nuomą šiokiadieniais, kai nevyksta reguliarieji reisai.
Laive yra galimybė rengti konferencijas, o po jų, pakilus ant denio, darbo kelionę pakeisti į pažintinę“, – sakė keleivinių laivų asociacijos „Nemunas“ steigėjas ir vadovas Mindaugas Žiedelis.
Laivui – antri metai
2021-aisiais įsteigta asociacija, organizuojanti pažintinius reisus didžiausia Lietuvos upe, šiuo metu yra vienintelis M.Žiedelio verslas.
„Kai asociacijos dar nebuvome įkūrę, turus Nemunu pirmiausia pradėjome organizuoti per atstumą – nuomodavome laivus. Vasarą kas sekmadienį 100 žmonių plaukdavo pasamdytu laivu, kita tiek nuveždavome autobusais į galutinę maršruto vietą, o tada turistai apsikeisdavo vietomis“, – pasakojo M.Žiedelis.
2017-aisiais sulaukęs pasiūlymo pačiam įsigyti laivą M.Žiedelis su bendraminčiais įsigijo raketos tipo laivą „Zaria“.
„Nusipirkome metalo laužą, – šyptelėjo M.Žiedelis. – Rekonstravome jį, išbandėme, bet prasidėjus pandemijai laivą pardavėme. Dabar tai „Benas“, kursuojantis maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Nida.“
I vandens turizmo verslą jis grįžo, kai pernai įsigijo garlaivį „Algirdas“ ir pabandė prailginti maršrutą aukštupiu – iš Birštono pasiekti Prienus.
Anot pašnekovo, valandos kelionė viena maršruto dalimi, pavyzdžiui, iš Birštono į Prienus, kainuoja 10 eurų suaugusiam žmogui, vaikams – perpus pigiau.
„Vis dėlto Nemunu iš Birštono siūlome 2 valandų plaukimą – į priekį ir atgal. Laivas didžiulis, 30 metrų ilgio, o patirtis rodo, kad poilsiui ir kelionei juo reikia skirti daugiau laiko. Nors vietos laive daug, sulaipiname iki 100 keleivių. Būtų galima ir trečdaliu daugiau, bet tuomet neliktų komforto“, – paaiškino M.Žiedelis.
Turizmas atsigauna
Ar pernykštis turizmo sezonas, paženklintas Rusijos sukelto karo Ukrainoje, nenuvylė? Juolab kad Birštonas buvo ypač vokiečių mėgstamas kurortas, o vykstant karui jiems atrodo, kad į Lietuvą keliauti nesaugu.
„Esame priklausomi nuo tų gyventojų, kurie apsistoja kurorto viešbučiuose. Birštone atvykstančių iš kitų šalių turistų dar nėra daug – gerokai mažiau nei prieš karą. Turėjome didesnių lūkesčių. Esu sukūręs penkerių metų verslo strategiją, tad 2022-ieji buvo sunkoki.
Pernai rugsėjį nutrūko masinis žmonių srautas, o ir įmonių būta mažai. Užtat šįmet tikslingai siekiame jas prisikviesti“, – paaiškino M.Žiedelis.
Renkasi ramybę
Kaip rodo nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atlikto vietinio turizmo tyrimo duomenys, du iš trijų apklausos dalyvių nurodė pagrindines savo metų atostogas praleidžiantys Lietuvoje.
Tiesa, ilgesnes atostogas planuojantys gyventojai mažiau linkę jas leisti Lietuvoje. Užsienyje atostogavusių keliautojų dalis šįmet padidėjo penkiais procentiniais punktais ir siekia 28 proc., tačiau tik mažiau nei pusė jų (13 proc.) metus praleido be jokių kelionių Lietuvoje.
Mėgstamiausia vietinių kelionių kryptis – Klaipėdos apskritis. Kaip parodė atliktas tyrimas, apsilankyti pajūryje nors kartą per metus nusprendžia kone pusė (49 proc.) gyventojų.
Lietuvoje kelionių maršrutus planuojantys gyventojai dažniausiai renkasi ramų poilsį gamtoje (46 proc.) ir gamtos objektų lankymą (42 proc.).
Maždaug du iš penkių vietinių keliautojų taip pat mėgsta lankytis restoranuose ar kavinėse, o trečdalis renkasi kultūros objektus.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
