Papuošalai lydi visą gyvenimą
Martyną juvelyrika traukė nuo pat vaikystės – ji puikiai prisimena, kad žiūrint į papuošalus, jai rūpėjo tik viena: išsiaiškinti, kaip žmonės geba tai sukurti.
„Traukė ne tik papuošalų grožis. Aš žiūrėdavau į papuošalą ir galvodavau: kaip tokį padaryti?“ – portalui lrytas.lt atviravo Martyna.
M.K.Čiurlionio menų mokykloje Martyna mokėsi skulptūros meno, vėliau norėjo išmokti juvelyrikos, bet studijuoti būtų tekę Telšiuose, kurie vilnietei pasirodė per toli nuo namų.
„Juvelyrika man visą laiką buvo įdomu, bet aš neišdrįsau važiuoti į nedidelį miestelį – Telšius. Iš Vilniaus nusprendžiau išvažiuoti į Kauną – galvojau, jis puikiausiai tiks pokyčiams“, – prisiminė kūrėja.
Kaune esančioje Dailės akademijoje ji mokėsi dirbti su stiklu, Martynai dar kažko trūko. Tačiau trečiame kurse įvykęs netikėtas susitikimas nulėmė, kad mergina vėl ėmė dairytis į papuošalų kūrimą.
„Susidraugavau su skulptoriumi, medalių kūrėju Aloyzu Janušausku. Daug laiko pas jį praleisdavau, jis mane mokė be jokio atlygio. Įdomus dalykas, kad savo baigiamąjį darbą dariau padedama šio žmogaus – jis mane tarsi globojo, esu jam dėkinga už pirmus juvelyrikos žingsnius“, – prisiminė Martyna.
O būdama ketvirtame kurse, mergina paraleliai įstojo ir į Kauno taikomosios dailės mokyklą – čia mokėsi juvelyrikos pradmenų, sužinojo, kaip apdirbti metalus.
„Tačiau ten studijuodama sužinojau, ir ko nenoriu daryti. Labai greitai gali nusvirti rankos, kai pamatai, kiek daug kruopštumo reikia ir kaip viskas ilgai trunka. Būdavo ir taip, kad vieną darbą darai mėnesį. Žinios yra gerai, ypač kai jas pritaikai, bet labai svarbu atrasti sau mielą kūrybos kelią, man tai – metalų liejimas“, – šyptelėjo Martyna.
Sidabriniai koriai ir pumpurai
Nuo studijų baigimo dabar praėjo devyneri metai. Martyna grįžo gyventi į sostinę, o juvelyrikos taip ir nebepaleido. Visgi rimčiau pardavinėti papuošalus ėmė ne taip ir seniai – kelerius metu prekiauja mugėse, o prieš pusę metų įkūrė ir savo įmonę, ją pavadino „Starli“.
„Reikėjo išgyventi, bet nesinorėjo dirbti darbo, kuriame nejausčiau gyvenimo džiaugsmo ir tik švaistyčiau laiką. Neradau kitų darbų, kurie mane taip džiugintų, tad ir sugalvojau, kad reikia daryti tai, kas man patinka.
Jau studijuodama mačiau, kad pagaminus papuošalus, juos parduodu, mėgėjiškai dalyvaudavau dailės akademijos mugėse. Per tokius pabandymus pamačiau, kad žmonėms reikia mano papuošalų“, – prisiminė Martyna.
Nuo to laiko kūrėja smarkiai patobulėjo, dabar daugiausia gamina papuošalus iš aukso ir sidabro. Vienas išskirtinesnių jos darbų – sidabrinio korio auskarai, pakabukai ir žiedai, padaryti pagal tikrą bičių korį. Šiems papuošalams sukurti naudojama speciali technologija. Paimamas tikras korys, jis apliejamas gipsu, šiam sustingus, į gautą formą liejamas sidabras.
„Taip padarau tokią pačią formą, kokios buvo korys, tik dabar jis – metalo pavidale. Taip pat darau ir su kitais gamtos motyvais, pavyzdžiui, pumpurais – turiu atlietų medžio šakelių su pumpuriukais. Darbas čia panašus kaip ir su koriais – galima juos aplieti gipsu, o į gipsą liejamas karštas sidabras, pumpurai sudega. Forma, kurios buvo augalas, išsilieja. Daug kas galvoja, kad papuošalo viduje yra augalas, bet ten jau jo nėra – sidabras labai karštas, jis išdegina augalą“, – aiškino kūrėja.
Tuomet belieka tik patobulinti gautą sidabrinę formą, padaryti iš jos tvirtą, estetišką papuošalą.
„Gamta viską labai gerai moka, bet kartais reikia pritaikyti, kad papuošalas nesulūžtų“, – sakė pašnekovė.
Ir korys, ir iš sidabro atlieti medžių pumpurai atrasti eksperimentuojant.
„Man patinka gamtoje leisti laiką, ypač kai nuvažiuoju į kaimą pas tėvus – jie laiko bites. Ten randu įvairiausių, įdomiausių korių. Pagalvojau, kad reikia pabandyti juos atlieti iš sidabro, gal kas pavyks. Ir pavyko. Aš nežinau, ar man pavyks, ar ne, aš tik turiu viziją, o tada bandau“, – tikino Martyna.
Šis procesas merginai – pati žaviausia darbo dalis.
„Visą laiką mane stebina, nes niekada nežinau, kas išeis. Kartais tiesiog sudega ir nieko nebelieka, kartais atrandu tai, ko visai nesitikėjau“, – šyptelėjo ji.
Angeliukai ir žvaigždėti auskarai
Įspūdį kelia ir kiti Martynos gaminti papuošalai – mažyčiai sidabriniai, auksu padengti angeliukai. Jie lipdomi rankomis iš vaško ir tada liejami. Mergina įsitikinusi: angeliukus kurti įkvėpė gyvenimas sostinėje.
„Trečius metus kuriu Užupyje, Užupio menų inkubatoriuje. Nežinau, gal Užupis turi kažkokią jėgą, o gal pats Vilnius – jis angelų miestas. Atėjo įkvėpimas sukurti angelų. Tiesiog supratau, kad laikas angelams. Pirmiausia nulipdžiau didelį angelą, tada pagalvojau, kad reikia sukurti mažesnį. Galiausiai priėjau prie paties mažiausio, kokio tik sugebėjau. Mano tikslas – kad angeliukas būtų prie žmogaus, bet nesijaustų jo svorio, beveik kaip ir su tikrais angelais, kurių buvimą gali jausti, bet ne matyti“, – kalbėjo ji.
Angelai labai traukia ir klientus, tai – viena perkamiausių prekių.
„Angelai perkami tiek sau, tiek dovanoms. Tai – vilties ir apsaugos simbolis. Neseniai buvau mugėje Palangoje ir visi angeliukai buvo išpirkti, o atrodė, kad buvau daug pridariusi. Angeliukai visuomet būna favoritai. Žinoma, populiarūs ir papuošalai pagal gamtos motyvus. Koriai taip pat suranda savo žmogų, bet tai nėra masinė prekė“, – svarstė kūrėja.
Dar Martyna garsėja ir tamsoje šviečiančiais auskarais.
„Kuriu papuošalus iš stiklo, turiu šviečiančių tamsoje auskarų seriją. Tai klasikinės formos auskarai, bet sukurti naudojant unikalią technologiją, kada šviečiantis pigmentas įkepamas į stiklo vidų. Šis pigmentas pasikrauna nuo šviesos ir tamsoje šviečia“, – kalbėjo kūrėja.
Šviečiantys auskarai įkvėpė ir parduotuvės pavadinimą – „Starli“, kilusį nuo angliško žodžio „stars“ (liet. žvaigždės).
„Šie auskarai šviečia kaip žvaigždelės. Kai dirbu, ant stalo pribyra šviečiančio pigmento, o kai išjungiu šviesą, vaizdas būna nerealus – stalas atrodo kaip žvaigždynas. To pavadinimo nekeičiau ir atsiradus kitiems papuošalams – juk jie visi spindi“, – sakė vilnietė.
Mergina pasakojo, kad papuošalų kūrimas jai – ne darbas, o meditacija sielai.
„Visą laiką laukiu, kada grįšiu dirbti, atsisėsiu prie stalo ir medituosiu. Man ši kūrybinė dalis – geriausia. Kai nuvažiuoju į dirbtuves, laikas ištirpsta, tik suprantu, kad jau atėjo vidurnaktis. Tai man rodo, kad esu tame kelyje, kuriame turėčiau būti“, – šnekėjo Martyna.
Reikėjo ir verslumo įgūdžių
Tačiau Martyna tikina: nors šioje veikloje smagiausia – kūrybinis procesas, visgi ji visuomet galvoja ir apie būsimus klientus.
„Smagu pradžiuginti ir save, bet aš visą laiką galvoju, ko reikia žmonėms, kaip sukurti kažką tokio, kad ir man būtų smagu, ir kitas liktų papuoštas, gražus ir laimingas, kad mano sukurtas darbas gyventų toliau ir ne tik mano studijoje. Kūrybos ir verslo derinimas yra mano galvoje, aš galvoju apie žmones, ko jiems reikia, ką geriau sukurti, kad jie norėtų tai įsigyti“, – pabrėžė ji.
„Kūrybinis procesas mane veda į priekį, bet smagu, kai gali iš jo gyventi. Gera, kai gauni gerus atsiliepimus, kai žmonės džiaugiasi ir tu gali iš to užsidirbti. Faktas, kad ir tas galutinis rezultatas, kai darbas iškeliauja, o tu gauni atlygį, labai svarbus, suteikia pasitenkinimą“, – pripažino pašnekovė.
Geriausias būdas išsiaiškinti, ko nori klientai – įvairios mugės ir parodos. Jose Martyna noriai dalyvauja ir tikina išgirstanti ne tik komplimentų, bet ir patarimų, ką patobulinti.
„Pagamini, o paskui eini išsibandyti į žmones, kaip jie reaguos. Dažniausiai, kai žmonės pamato mano kūrinius, sako, kad tai – nematyti dalykai. Reakcijos būna teigiamos. Žmonės man sako, kad mano darbai turi gerą energiją, kad jie – mieli ir pozityvūs, kad jaučiasi rankų darbas.
Bet būna ir techninių dalykų, sužinau, ką reikėtų tobulinti: pavyzdžiui, per didelis dydis, nepatogus užsegimas... Svarbu, kad nekurčiau to, ko žmonėms nereikia“, – sakė pašnekovė.
Martyna papuošalus pardavinėja ne tik renginiuose, bet ir internetu.
„Internetinis puslapis jau įsibėgėjęs. Bet kai pagalvoju apie elektroninę prekybą, suprantu, kad man ten dirbti ir dirbti. Tai – iššūkis, man lengviau važiuoti į mugę. Manau, kad internetas šiais laikais privalomas. Mano svajonė – užkariauti internetą, padaryti tame įdirbį bei papuošti kuo daugiau moterų, kad jos būtų ne tik gražios, bet ir laimingos“, – atviravo „Starli“ įkūrėja.
„Man nelengva rasti žmonių, su kuriais galėtum kooperuotis, ypač kalbant apie elektroninę prekybą, kurioje turiu mažiau patirties. Vis dėlto atrodo, turi visko mokytis pats, kad suprastum ir sugebėtum optimaliai valdyti savo verslą. Tai – mažų verslų iššūkis“, – tęsė Martyna.
Kūrėja su didele viltimi žvelgia ir į ateitį. Ji planuoja kurti juvelyriką iš brangesnių medžiagų.
„Jau žengiu pirmuosius žingsnius to link. Norisi sukurti išskirtinę kolekciją su auksu ir deimantais“, – tikino ji.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
