Tęsia tėvų verslą
Bendrovę „Eurogama“ prieš 26 metus įkūrė dabartinio direktoriaus A.Mameniškio tėtis.
„Pati idėja kilo ne man pačiam, tai – mano tėvų įkurtas verslas. Aš tiesiog esu viso to pratęsėjas. Mano tėtis tuo metu, 1997-aisiais, pats turėjo stabilų darbą, tik norėjo sukurti darbo vietą mamai, kad ji į šeimos biudžetą galėtų įnešti kažkokį indėlį, galėtų darbuotis, kol mes dar su sese buvome maži. Mano tėtis jau nuo seno buvo pakankamai verslus, turėjo visokių idėjų, tad verslo įkūrimas nebuvo kažkoks didelis stebuklas“, – prisiminė A.Mameniškis.
Taip buvo įkurta parduotuvė „Eurogama“.
„Tuo metu vieni mūsų įmonės partneriai buvo vokiečių įmonė. Su pavadinime esančių žodžiu „euro“ norėta pavaizduoti, kad prekės tiekiamos iš Europos. Žodis „gama“ simbolizuoja, kad mes turime labai platų asortimentą, gamą visų produktų“, – pabrėžė vilnietis.
A.Mameniškio mama įkurtoje parduotuvėlėje Vilniuje prekiavo darbo vietos kilimėliais, ergonomiškomis darbo bei biuro kėdėmis.
Po ketverių metų prie verslo prisijungė ir pats tėtis. Buvo praplėstas įmonės asortimentas – imta prekiauti ne tik kėdėmis bei kilimėliais, bet ir servisų įranga, skirta lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms remontuoti.
„Servisų įranga atsirado 2001-aisiais. Visus metus iki tol tėtis dirbo kitoje įmonėje, kuri prekiavo tokia įranga. Bet toji įmonė užsidarė, nes nebesusitvarkė su savo augimo tempais. Kadangi ten tėtis užėmė aukštas pareigas, tai sugalvojo jungtis prie mamos ir atidarė savo skyrių – „Eurogamoje“ atsirado servisų įranga, tėtis buvo atsakingas už šią dalį“, – pasakojo verslininkas.
2008-aisiais įmonė dar labiau praplėtė savo asortimentą – pradėjo prekiauti technika, skirta žmonėms su negalia: neįgaliųjų keltuvais, liftais, neįgaliesiems skirtomis kėdėmis, pandusais ir kita produkcija.
„Tuo metu vieni mūsų partneriai gamino autoservisams skirtą įrangą, būtent keltuvus. Vieną dieną jų artimoje aplinkoje įvyko nelaimė ir jiems reikėjo keltuvo neįgaliajam, bet niekas tokio pasiūlyti negalėjo. Tai jie pabandė patys padaryti eksperimentinį keltuvą. Pamatė, kad viskas neblogai išeina, tad pasileido ir į prekybą“, – sakė A.Mameniškis.
Tokiais keltuvais prekiauti buvo pasiūlyta ir „Eurogamai“.
„Paklausė, ar nebūtų aktualu keltuvai neįgaliesiems. Tuo momentu iš klientų kaip tik buvome gavę kelis užklausimus, ar tokių prekių neturime. Be to, ir mūsų artimoje aplinkoje buvo tokių atvejų, žinojome, kaip sudėtinga gauti tokias prekes. Pamatėme, kad rinkoje yra didelis poreikis, kurio niekas neužpildo, matėme labai daug spragų. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – teigė pašnekovas.
Dar po ketverių metų tėvai į verslą įtraukė ir savo sūnų – A.Mameniškį.
„Įmonėje pats atsiradau nuo 2012 metų rugpjūčio, pabaigęs 12 klasių. Buvo noras užsidirbti, o tėvams kaip tik reikėjo pagalbos, tai mane sėkmingai į tą įtraukė. Ir nebepaleido. Pernai šventėme dešimties metų jubiliejų, kai aš čia dirbu.
Neturėjau didelio pasirinkimo, ką norėčiau dirbti, kai atėjau čia. Bet turėjau labai daug idėjų, minčių, kaip kas turi atrodyti, kokie mūsų siekiai, kokios mūsų kokybinės vertybės – visa tai žinojau intuityviai“, – kalbėjo jis.
Nuo tų metų, kai verslą įkūrė tėvai, dabar daug kas pasikeitę. Nors sostinėje liko fizinė parduotuvė, didžioji dalis pardavimų jau vyksta internetu.
„Vilniuje yra maža prekybinė vieta, bet nelabai populiari, nes visos prekės yra arba siunčiamos, arba didesnio dydžio, tai joms reikalingas montažas, todėl jos nėra ekspozicijoje“, – sakė A.Mameniškis.
Dar vienas pokytis – sutrumpėjusi darbo savaitė. Įmonės darbuotojai dirba tik keturias dienas per savaitę.
„Tokį dalyką taikome nuo 2019 metų. Tai – visai pasiteisinęs verslo modelis, norėčiau, kad visi prie to pereitų, bet kol kas matau, kad vadovams tą padaryti bus sunku, man vis tiek reikės dirbti visas dienas. Aš neatsiginu klientų skambučių ir savaitgaliais, žmonės klausinėja, kas kiek kainuoja, o jei dar susitrumpinsiu darbo savaitę, bus visai liūdna, neatsiginsiu skambučių. Kaip tyčia, kai turi laisvą dieną, būna daugiausia krūvio“, – juokėsi įmonės direktorius.
Liūdina požiūris į neįgaliuosius
A.Mameniškis tvirtino: didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti versle, yra žmonių požiūris į neįgaliuosius.
„Pavyzdžiui, visi puikiai žinome, kad mokyklos ir švietimo įstaigos turi būti pritaikytos visiems. Visiems vaikams, studentams, moksleiviams turi būti sudarytos vienodos sąlygos gauti išsilavinimą. Bet kai tu susiduri su tų įstaigų atstovais, kurie sako, kad pas juos tokių vaikų nėra ir niekada nebus, nes jie jų nepriims, tada supranti, kad mūsų visuomenė yra gal ne juoda, bet bent jau pilka, užsidariusi savo rėmuose“, – įsitikinęs verslininkas.
Jis pridūrė tokio žmonių požiūrio į neįgaliuosius pakeisti niekaip negalįs.
„Pakeisti žmonių mąstymo man tikrai nepavyks, o aš ir nesistengiu, čia ne mano darbas. Bet stengiamės padėti, panaviguoti, kad žmonės nebūtų užsidarę vien savo aplinkoje, nes yra ir daugiau dalykų, vykstančių už jų.
Šitą dalyką reikia priimti – ir tai nėra orientuota vien į neįgaliuosius, bet ir į senyvo amžiaus žmones ar jaunus žmones, kurie pakirsti vienų ar kitų ligų sunkiai juda. Ir mamoms, kurios stumdo vaikų vežimėlius, reikia pereiti tam tikrus barjerus. Tai apima labai daug universalių sprendimų, kuriuos padeda išspręsti pritaikomumas“, – pabrėžė įmonės direktorius.
Be to, pridūrė jis, darbas, susijęs su neįgaliaisiais, kartais emociškai būna labai sunkus.
„Reikia mokėti, kaip prieiti prie žmonių, ko paklausti. Prieš ką nors pasakydamas, turi labai gerai pagalvoti, kad neįžeistum žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, kad nepasakytum kažko neetiško. Reikia jausti, ką galima sakyti ir ko negalima, nes jie gali ir jautriau sureaguoti, ypač jei trauma įvyko neseniai“, – atviravo A.Mameniškis.
O kai kurie neįgalieji ir patys ima direktoriui papasakoti savo istorijas.
„Emocinis dalykas tikrai sunkus. Kai kurie žmonės linkę per daug tau išsipasakoti, tu tada kaip kempinė sugeri visas jų emocijas. Atrodo, kuo nusikaltai, kad turi sugerti šią visą nelaimę? Tokių atvejų buvo ne kartą“, – pripažino jis.
Sužinojo tai, ko nemoko universitete
A.Mameniškis pasakojo ateičiai turintis nemažai planų, pagrindinis jų – dar labiau išplėsti paslaugų ratą.
„Turime daug minčių, kurias bandome išgvildenti, kad jos pasiektų dienos šviesą. Norime pradėti įrangos nuomos paslaugą. Šią dieną tai dar nelabai populiarus dalykas, sunkiai apibrėžiamas ir sunkiai įgyvendinamas dėl įrengimo specifikų, montažo, bet mes turime idėją, kaip tą dalyką padaryti.
Mano tikslas ir siekis metų bėgyje pralaužti šį dalyką ir startuoti. Bent jau mažais kiekiais ir pasitikrinti, ar toks dalykas veikia“, – svajonėmis dalijosi vilnietis.
Visgi, nors idėjų daug, o verslui – ne vieneri metai, A.Mameniškis pasakojo pastebėjęs, kad trūksta tam tikrų žinių apie finansų bei verslo procesų valdymą, viskas ėjosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi.
Todėl nusprendė dalyvauti „Swedbank“ organizuojamoje „Smulkaus verslo akademijoje“. Programoje dalyvavo kartu su kitais smulkiaisiais verslininkais, kuriems buvo paskirti individualūs mentoriai, kurie padėjo spręsti įmonėse kilusius iššūkius.
„Mano mentorė buvo inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėja Justina Klyvienė. Labai džiaugiausi, kai ją gavau – ji žmogus-idėjų ir emocijų užtaisas, man tai labai patiko, gavau į save panašią mentorę. Buvo labai lengva bendrauti“, – džiaugėsi pašnekovas.
Įmonės direktorius pripažino: dabar tik gailisi, kad čia įgautų žinių neturėjo anksčiau.
„Mentorė labai padėjo ir gaila, kad tų dalykų anksčiau neįgavau, kai studijavau universitete, mūsų niekas to nemokė. Kalbu apie procesų valdymą ir pateikimą. Labai gaila, kad to dalyko nežinojau anksčiau, nes tikrai būčiau greičiau opimizavęs tam tikrus darbus, nebūtų reikėję gaišti tiek daug laiko prie procesų“, – tikino A.Mameniškis.
Nieko nelaukdamas, jis apsibrėžė pagrindinius procesus, kurie įmonei buvo reikalingiausi.
„Dabar ir kolegoms žymiai paprasčiau, nes jie turi paruoštukus, kaip elgtis kokiais atvejais, viskas žymiai paprasčiau. Man tai buvo nušvitimas, labai gaila, kad tokių dalykų nepavyko anskčiau susitvarkyti“, – tikino verslininkas.
„Smulkaus verslo akademijoje“ jis gavo ir labai prasmingų priemonių.
„Ko mes anksčiau nevertinome, tai įdomių ir prasmingų lentelių, kaip išdėlioti finansų valdymą ir perspektyvas. Mes anksčiau į tai žiūrėjome per paprastai, o dabar tie dalykai padeda ilgesniu periodu numatyti bendrą įmonės finansinį stabilumą, nuspėti, kada ateis sunkesnis laikotarpis ir jam pasiruošti“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis tikino: jei būtų plėtojęs verslą jau su šiomis žiniomis, kurias turi dabar, daug ką būtų daręs visiškai kitaip.
„Jei aš atsukčiau laiką, jei grįžčiau dvylika metų atgal ir turėčiau tuos patarimus, kuriuos gavau dabar, tai šią dieną jau turbūt būčiau pensijoje. Aišku, juokauju, iki pensijos dar toli, bet tikrai žymiai daugiau darbų būtų jau seniai sutvarkyti, supaprastinti. Viską būčiau valdęs žymiai efektyviau.
Gavau beprotiškai daug teisingų pastabų, apie kurias kartais net nepagalvoji. Apie klientų pasitenkinimo vertinimą, apie įmonės vidaus darbuotojų kompetencijų įsivertinimą... Buvo labai daug informacijos ir gaila, kad neturėjau jos anksčiau. Bet ką padarysi, nuo kažko reikia pradėti. Geriau vėliau negu niekad“, – įsitikinęs A.Mameniškis.
Gyventojams, irgi svajojantiems apie savo verslą, jis patarė tiesiog nebijoti.
„Tiems, kurie planuoja pradėti verslą, patarsiu nepaleisti savo svajonių. Jei jūsų svajonė turėti nuosavą verslą, tai eikite stačia galva ir darykite, niekas už jus nieko nepadarys. Savo tikslų reikia siekti labai atkakliai. Bus labai sunku, bet jeigu savimi tikėsite, viskas tikrai pavyks“, – manė A.Mameniškis.
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – Swedbank.
