Veltinis gyvenime atsirado netikėtai
Edita visuomet buvo meniškos sielos – seniau piešdavo, vėliau darė makiažus. Moteriai patiko ir dekupažas – pasakojo drugeliais išpuošusi namuose esančius baldus.
O vilną į rankas Edita paėmė ne taip ir seniai – 2020-ųjų pavasarį. Tuo metu internete pamatė vaizdo įrašą, kuriame mokoma, kaip velti kiškį. Pagalvojusi, kad toks kiškis būtų puiki velykinė puošmena, kaunietė suskubo jį pasigaminti pati.
„Mano vaikas tuo metu nėjo į darželį, auginau jį namuose ir galvojau: ką man dar būtų galima veikti? Tad ėmiau ir toliau iš vilnos gaminti mažus gyvūnėlius – kiškučius, kačiukus, pandas, ruonius, meškiukus. Atvaizdavau ne tik galvą, bet visą gyvūnėlį. Daug pridariau. O kur juos dėti? Ėmiau visiems dovanoti“, – portalui lrytas.lt atviravo moteris.
Mugėse buvo išpirkti
Pastebėjusi, kad kaskart nauji gyvūnėliai atrodo vis tikroviškesni, Edita suprato, kad negali sustoti.
„Kuo daugiau dariau, tuo geriau pavyko. Galvojau: kaip smagu. Ir dariau toliau. Vienu metu turėjau padariusi gal 20 kiškučių ir sugalvojau, kad juos reiktų parduoti“, – prisiminė Edita.
Tad moteris iškart ėmėsi veiksmų. Susirado moterį, kuri mieste dalyvauja įvairiose mugėse ir prekiauja vilna bei skaromis.
„Paklausiau, ar ji nenorėtų iš manęs paimti kiškučių. Ji sutiko, mugėje pasidarė stendą ir ten juos visus susegė“, – tikino pašnekovė.
Pirmoji mugė nenuvylė, kiškučiai buvo pamilti lietuvių ir išpirkti. Visgi Edita nustebo: manė, kad gyvūnėliai bus perkami vaikams, tačiau suaugusieji juos pirko kaip aksesuarą sau.
„Per kitą mugę ta moteris vėl paprašė kiškučių. Aš padariau, bet pagalvojau, kad gal juos reiktų įdėti ir į internetą? Kai įkėliau, žmonės ėmė rašyti ir klausti, gal galiu konkrečiai pagaminti būtent tokį katiną, kokio jie nori. Kažkas paprašė tik gyvūnėlio galvos. Pagalvojau, kad keista, bet žiūriu, kad tai patiko ir kitiems žmonėms“, – kalbėjo Edita.
„Čia irgi pavojingas darbas“
Taip viskas ir prasidėjo. Instagrame, o vėliau ir feisbuke atsirado internetinė parduotuvė „Stebuklingas veltinis“. Pavadinimu verslininkė norėjo parodyti, kad iš veltinio galima padaryti viską.
Dabar moteris daugiausia ir kuria ne visus gyvūnėlius, o tik jų galvas. Parduoda ir įrėmintus iš vilnos pagamintus augintinių atvaizdus, ir seges, net aksesuarus automobiliui. Jų kaina – apie 50 eurų, nors kitose šalyse kūrėjai už tokius darbus prašo ir 100 eurų.
„Vienam gyvūnėliui pagaminti skiriu porą dienų, bet būna visaip, priklauso nuo įkvėpimo ir nuo vaizduojamo gyvūno – kartais galiu padaryti ir per dieną. Pavyzdžiui, man patinka špicai, tai juos galiu padaryti greitai. O kartą klientas užsakė servalą – tokį laukinį katiną. Aš net nežinojau, kaip jį pradėti, kaip daryti jo nosį. Užtrukau ilgai, kol pradėjau. Vis atidėdavau“, – atviravo moteris.
Ji pridūrė, kad šiuo metu klientai daugiausia perka įrėmintus gyvūnėlius. Anksčiau daugiausia pirkdavo seges.
„Mano klientai – įvairūs. Yra ir jaunų, ir vyresnių. Būna, kad užsako savo dukrai ar savo mamai. Daugiausia užsakoma dovanoms. Būna, kad vaikinai dovanoja savo merginoms“, – tikino Edita.
„Viena klientė jau užsakinėja gal septintą gyvūnėlį – jau turi šešką, kelis šunis, vilką, lūšį... Dabar ji nori tinginio“, – juokėsi kūrėja.
Edita sako: dabar gyvūnų kuria tiek, kad net rankų oda sustorėjo, pripratusi prie tokių dažnų adatos dūrių.
„Dabar jau nebe taip save badau. Yra tokios paprastos adatos, kurios skirtos badyti, bet yra ir atbulinės adatos, kada tu nori gyvūną pašiaušti. Jos suveltą vilną ištraukinėja į išorę. Jei su šita įsiduri... Būna žiauru. Esu kažkada instagrame paviešinau nuotrauką su kruvinais pirštais – čia irgi pavojingas darbas“, – šyptelėjo kaunietė.
Pareklamavo ir K.Meschino
Gyvūnėlių iš vilnos kūrimas – pagrindinė Editos veikla, tačiau moteris atvira: pinigų čia ne kalnai.
„Dabar tai tapo mano pragyvenimu, mano išsigelbėjimu. Neturiu galimybių eiti kažkur dirbti, nes mano vaikas dar mažas, man reikia jį vežioti į mokyklą. Bet piniginiu atžvilgiu geriau eičiau daryti pedikiūrus, tada tikrai uždirbčiau normaliau“, – kalbėjo Edita.
Visgi ji iškart pridūrė: šioje veikloje pirmyn veda visai ne pinigai.
„Šiuo darbu užsiimu ne dėl pinigų, o dėl to, kad džiuginu kitus žmones. Matau, kad mano darbu labai daug žmonių džiaugiasi, gauna tikrų emocijų. Daug žmonių užsako, kad pavaizduočiau jau mirusius jų augintinius. Kai klientai juos gauna, ima verkti. Todėl jaučiu, kad nešu kažkokį jausmą, ne tik parduodu prekę“, – kalbėjo kaunietė.
Daugiau uždirbti neleidžia ir pats veiklos pobūdis – net jei ir būtų marios klientų, vieną gyvūnėlį pagaminti užtrunka laiko – jau vien dėl to parduoti didelių kiekių neišeina.
„Kartą kažkoks žmogus iš Amerikos man parašė: „Aš užsakysiu šimtą. Kiek tai kainuos?“. Aš jam atsakiau, kad nesu konvejeris, kad į kiekvieną veltinį įdedu daug darbo ir neturiu tiek rankų. Kiek aš laiko užtrukčiau?
Manau, tai būtų pačios savęs žlugdymas. Tam vyrui atsakiau: „Jūs to niekada nesulauksite“. Negali iš tokio verslo išsukti daugiau. Kiti gali atsidaryti kelias kavines, o tu negali. Gali tik pakelti kainą“, – šnekėjo Edita.
Tuo Edita darsyk įsitikino pernai. Ji prisimena gan komišką istoriją: sugalvojo parašyti nuomonės formuotojos Karolinos Meschino mamai Astai Meschino, kad šioji, gavusi katinėlį iš vilnos, pareklamuotų jį savo instagrame.
„Ji atsakė: „Gerai, tuoj“. Ir paskui pamačiau, kad pati K.Meschino jį rodo per savo instagramą... Net karšta pasidarė. Tuomet mane visi užpuolė su užklausimais, prasidėjo uraganas. Aš net bijojau pradėti daryti. Buvo per daug užsakymų, buvo streso. Kažkiek užsakymų priėmiau.
Aš negaliu priimti per daug užsakymų – čia toks darbas, kuriame tu negali vis daugiau uždirbti. Tu gali padaryti penkiais gyvūnėliais daugiau, bet nepadarysi 20-čia daugiau. Tu negali greitai dirbti, tu vis tiek turi išbadyti formą, padaryti, kad gyvūnėlis būtų kietas. Negali padaryti bet kaip“, – pabrėžė verslininkė.
Sunkumų kelia ir tai, kad Lietuvoje gan nelengva įsigyti reikiamų priemonių gyvūnėlių vėlimui.
„Lietuvoje nėra nė adatų, nė spalvotos vilnos. Adatas siunčiuosi iš Anglijos, vilną – iš Vokietijos. Dirbtinį kailį – iš Lenkijos. Lietuvoje nieko nėra. Čia perku tik modeliną, iš jo gaminu gyvūnėlių nosis“, – pasakojo ji.
Norėtų kurti dar tikroviškiau
Visgi Edita darsyk pakartojo: net ir susidūrus su sunkumais, yra kas veda pirmyn.
„Tai – žmonių dėkingumas ir žinojimas, kad tu jiems atneši džiaugsmą. Ir tas džiaugsmas ne vienkartinis. Norisi įnešti gerumo, šypsenų. Tu jauti, kad gali duoti kažką gero“, – šypsojosi pašnekovė.
Ir nors Editos gyvūnėliai jau garsėja tikroviškumu, pati ji sau gana kritiška. Moteris tikina: jos svajonė – kurti dar gražiau.
„Aš kartais pagaminu ir sakau: galėjau ir geriau. Kol kas sunku, nes gyvūnų veislės – skirtingos. Jei daryčiau vien katinus, tai jie būtų labai gražūs, būtų kaip gyvi. O dabar kiekvieną kartą darau vis kitą gyvūną, turiu galvoti, kaip ką padaryti. Tam sunaudoju ir daug laiko – būna, kad tiesiog sėdžiu ir galvoju“, – atviravo Edita.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
