Kiekviena kelionė individuali, bet su vietos perlais
„Klaipėdos universitete esu baigusi rekreacinės architektūros ir kraštotyros mokslus, tad Nemuno deltos regioniniame parke dirbau rekreacininke. Bet tai, ką darau dabar, man labai patinka. Mielai dėlioju maršrutus, teikiu kelionių pasiūlymus. Nekeisčiau savo darbo į nieką ir tikrai negrįžčiau į samdomą“, – atviravo A.Kalvaitienė.
Pasirodo, jai yra tekę organizuoti net ir bernvakarį, su daug vandens pramogų, pirtimi. Tad, kaip ji sako, nors yra parengtas ne vienas kelionių paketas, nė vieno tokio dar neteko parduoti, mat vis šį tą reikia keisti pagal individualius klientų prašymus.
„Kiekvienas pasiūlymas vis tiek tampa individualus, tai reikia pakeisti žmonių skaičių, tai vieni nori atsisakyti kurios nors veiklos, pridėti kitą, prašo net daugiau veiklų.
Sudarytas programas visada tenka keisti, priderinti prie kiekvieno žmogaus. O tada kelionėje jiems daugiau apie nieką galvoti, rūpintis nebereikia, jie žino, kelintą valandą ir kur turi būti, lieka tik ateiti“, – portalui lrytas.lt pasakojo pašnekovė.
Organizuodama veiklas A.Kalvaitienė stengiasi į tai įtraukti kuo daugiau vietinių gyventojų paslaugų, kad ir šie galėtų užsidirbti, o ir turistai būtų supažindinti su vietos perlais – siūlomos tautinio paveldo sertifikatų turinčiųjų rūkytos žuvys, naminiai sūriai, duona.
A.Kalvaitienės vyras Bronius – šišioniškis, ir pats turintis žuvienės virimo kultūros paveldo sertifikatą, tad norinčius pamoko ir kaip ant laužo išsivirti tikrą žuvienę.
Be to, potvynių metu po užlietas pievas A.Kalvaitienė organizuoja ir plaukimus baidarėmis bei irklentėmis.
Su vyru jie yra įsigiję ir laivų. Turi iki 12 vietų, o dabar puikuojasi ir didesniu, talpinančiu iki 34 asmenų. Kadangi laivas didesnis, vienu metu jame privalo būti 2 kapitonai, tad susirinkus didelei žmonių grupei juos laivu A.Kalvaitienė plukdo kartu su vyru, mat abu turi kapitonų licencijas.
Licenciją A.Kalvaitienė gavo dar palyginti neseniai – prieš porą metų, ir, kaip pati sakė, yra bene vienintelė Lietuvoje kapitonė moteris, plaukiojanti vidaus vandenų keliais.
Pandemija išėjo į naudą
Anot jos, priešingai nei daugeliui verslų, 2019-ieji verslo pradžiai jai buvo itin geri, nes netrukus prasidėjo pandemija ir gyventojai, negalėdami vykti į užsienį, ėmė keliauti po Lietuvą.
Pasirodo, yra nemažai lietuvių, niekada nebuvusių šiame regione, o įvairių pramogų iki pat šiol prašosi net patys vietiniai – šilutiškiai, neretai atvyksta ir klaipėdiečiai, tauragiškiai.
„Laiku išėjau iš darbo, nes mums, kaip kelionių organizatoriui, tas laikotarpis buvo labai geras, keliavimas tikrai buvo suintensyvėjęs. Net ir Palangoje savaitei apsistojusieji mūsų prašydavo suorganizuoti ekskursijas, kad galėtų pamatyti ir susipažinti su Pamario kraštu.
Lietuvoje turime labai daug, ką galima pamatyti, apžiūrėti, tik reikia mokėti tai žmonėms pateikti. Pavyzdžiui, kad ir mūsų krašto pievos – vasarą jas matome, o kitu metu tos pievos yra užlietos vandeniu“, – pasakojo A.Kalvaitienė.
Tačiau jau galint laisvai keliauti lietuviai vėl patraukė užsienin, tad vietiniai kelionių organizatoriai dabar skaičiuoja kiek mažesnius turistų srautus. Jų nekompensuoja net apie Lietuvą ir Pamario kraštą iš pažįstamų lūpų išgirstantys ir čia kartais atvykstantys norvegai.
„Nors turime ir nuolatinių klientų, kurie čia atvažiuoja kasmet, – paminėjo pašnekovė. – Vis tiek situacija būtų kitokia, jei šalyje turėtume 5–6 mln. gyventojų. Vidaus judėjimas būtų tikrai didesnis.“
Keliautojų sumažėjo ir dėl karo. Daug kalbėta, kad vokiečiai baiminasi ir kelionių Lietuvoje taip aktyviai nebeplanuoja, tačiau, anot A.Kalvaitienės, į mūsų šalį nebelinkę vykti net ir estai.
Dalijasi patarimais
A.Kalvaitienė nesigaili pradėjusi savo verslą, bet turi rimtų patarimų kitiems, svajojantiems apie savą veiklą: „Pirmiausia, reikia nebijoti pradėti, o antra – prieš tai vertėtų susitaupyti pinigų bent dvejų metų atlyginimams.
Juk verslo nepradedi kartą ryte atsikėlęs ir sugalvojęs viską mesti, išeiti iš darbo ir pradėti kažką savo. Mintys apie verslo pradžią sukasi ilgiau, tad pradėjus galvoti jau reikėtų pradėti ir taupyti pinigus, kitu atveju bus labai sunku. Tai sakau iš savo patirties.
Juk atidarius įmonę jau iš karto reikės pradėti mokesčius mokėti. O iš kur tada atlyginimą sumokėti? Arba ateis metas, kada reikės rinktis – išsimokėti sau atlyginimą ar investuoti. Ir pasirinkti tikrai teks. Tad prieš pradedant verslą vertėtų turėti sukaupus pinigų.“
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
