Siuvinėja dovanas
Motinos dienai skirtais linkėjimais papuošti rankšluosčiai jau padovanoti. Todėl šiuo metu 49 metų D.Vaitkūnienė veria siūlus į siuvinėjimo mašinas, kurios ant rankšluosčių arba chalatų „rašo“ linkėjimus tėvams – tokius, kokius į jų skaitmeninę atmintį užrašė ši moteris.
Šios proginės dovanos greičiausiai nuguls Lietuvoje. Bet darbščios moters išsiuvinėtais linkėjimais puošti chalatai, rankšluosčiai, marškinėliai, prijuostės, pirkinių krepšeliai ir jos pačios pagaminti žaislai jau pasklido po Vokietiją, Angliją, Ispaniją ir daugybę kitų šalių.
Daiva turi ir išskirtinę klientę, kuri kasmet iš Naujosios Zelandijos atvyksta į Lietuvą vasaros atostogų ir aplankyti artimųjų.
Jos susipažino prieš ketverius metus, ir kaskart, atvykdama į mūsų šalį, viešnia Kalėdų dovanoms užsisako siuvinėtų rankšluosčių. Tad vidurvasarį pirmosios tų metų D.Vaitkūnienės kalėdinės dovanos yra išgabenamos į kitą pusrutulį.
Pradėjo nuo prekybos
„Nesu profesionali tekstilininkė. Pati mokiausi siuvinėti ieškodama informacijos ir internete, ir konsultuodamasi su žmonėmis. Pirmiausia tai buvo pomėgis.
Įsijungusi siuvinėjimo mašiną pasigražindavau tai vieną, tai kitą drabužį.
O dabar siuvinėjimas maitina ir visą šeimą – tai mano verslas“, – pasakojo D.Vaitkūnienė.
Siuvinėti ji pradėjo prieš septynerius metus, bet tai nebuvo akimirksnio sprendimas. Anot Daivos, jai visada patiko rankdarbiai, tad, lankydama įvairias muges, pirmiausia į juos ir atkreipdavo dėmesį.
„Esu kilusi iš Kaišiadorių rajono, mokyklą taip pat baigiau Kaišiadoryse, bet gyvenimas mūsų šeimos nelepino.
Anksti netekome tėčio, ir mamai buvo sunku išmaitinti mudu su broliu.
Tad po mokyklos aš pradėjau dirbti prekybos srityje ir tai dariau daugybę metų“, – atgal grįžtelėjo Daiva.
Pasak jos, prekyba – tai tarsi šeimos veiklos antspaudas. Ir su vyru ji susipažino ne kur kitur, o darbe.
„Paaugus ketvirtam vaikui, dukrelei, pasitaikė galimybė dirbti savarankiškai, tad išnešiojimo būdu pradėjau prekiauti Vokietijoje pagamintais skalbikliais.
Po to ėmiausi prekiauti ledais, o draugei pasiūlius – drabužiais.
Prekyba jais man ypač patiko, tad netrukus išsinuomojome patalpas ir atidarėme drabužių parduotuvę“, – pasakojo Daiva.
Būtent dirbdama parduotuvėje, 2016-ųjų rudenį, ji ir pati pradėjo siuvinėti kitiems – draugams, pažįstamiems. Taip ėmė kauptis užsakymai.
Iš pradžių moteris dar sukdavosi kaip išmanydama: sugrįžusi iš darbo namo pamaitindavo šeimyną, o tada sėsdavo prie siuvinėjimo mašinos. Bet artėjant Kalėdoms sukrito tiek daug užsakymų, kad privalėjo nuspręsti, ką daryti toliau.
Išsižadėti prekybos ją paskatino ir tuo metu pradėjusios kilti patalpų nuomos kainos. Taigi uždarius parduotuvę Daiva darbo vietą įsikūrė namų svetainėje – tuo metu iš buto Kaišiadoryse šeima jau buvo persikėlusi gyventi į Stabintiškių kaimą.
Užsakymai – internetu
D.Vaitkūnienė įvairius linkėjimus bei sveikinimus siuvinėja ne ant bet kokios tekstilės. Tai – laiko patikrinti audiniai, rankšluosčiai, chalatai, didmenininkų atgabenami iš Turkijos.
„Eksperimentuodama buvau jų įsigijusi ir iš kitų gamintojų, bet audiniai netiko siuvinėti. O ir klientai diktavo sąlygas – atsirinko tai, kas labiausiai patinka.
Pavyzdžiui, siuvinėju linkėjimus ant chalatų ir buvau nupirkusi jų su gobtuvais, bet jie neturėjo paklausos.
Taigi jau ketverius metus nekeičiu nei jų stiliaus, nei tiekėjų.
Rankšluosčiai irgi atrinkti bandymų būdu, dydis – taip pat, o ir jų gamintojas yra patikimas, viešbučiai taip pat iš jo perka“, – paaiškino Daiva.
D.Vaitkūnienė gaminiams parduoti ir užsakyti yra sukūrusi elektroninę parduotuvę, kurioje yra ir žaislams skirtas skyrelis. Pasirodo, klientai Daivą vadina zuikių karaliene.
Mat ji pati padaro šių žaisliukų iškarpas, išsiuvinėja tekstą, pasiuva juos ir, prikimšusi kamšalo, žaislus siunčia užsakovams.
Moters pagaminti žaisliukai kainuoja 12–20 eurų, siuvinėti chalatai – 50 eurų, rankšluosčiai – 14–17 eurų.
Pasitaiko ir neįprastų užsakymų, pavyzdžiui, neseniai ji visai klasei išleistuvėms prigamino berniukams peteliškių, mergaitėms – plaukų lankelių.
Prireikė investicijų
Daiva savo dirbtuvėse darbuojasi prisėsdama tai prie vienos, tai prie kitos siuvinėjimo mašinos, trečioji joje – atsarginė.
Visos jos yra kompiuterizuotos, tad ir investicijų joms reikėjo nemažų.
„Pati pirmoji vyro padovanota mašina dabar man atrodo kaip žaislinė. Pati stebiuosi, kaip galėjau su ja tiek visko išsiuvinėti.
Dabar, turėdama išpildyti ir pavienių žmonių, ir įmonių užsakymus, iš karto naudoju dvi mašinas: nustatau programas, suveriu tai vienos, tai kitos spalvos siūlus.
Tačiau jos buitinės, ne pramoninės, tad pasitaiko užsakymų, kurių negaliu įvykdyti būtent dėl technologinių dalykų“, – paaiškino Daiva.
Be paramos ji neišsivertė. Tad teikė paraišką Kaišiadorių rajono savivaldybei ir taip įsigijo antrąją mašiną, bet vėliau dar prireikė ir trečiosios.
Pastaroji reikalinga kaip atsarginė, nes kuriai nors iš nuolat dirbančių mašinų sugedus moteris nesuskubtų įvykdyti užsakymų. O tai reiškia, kad suplanuotos dovanos laiku nepasiektų klientų.
Brangymetis neaplenkė
Didžiausias užsakymų srautas Daivą pasiekia per elektroninę parduotuvę. Anksčiau ji gaminius veždavosi ir į muges, bet pastaruoju metu jų atsisakė.
„Nebespėju, – paaiškino ji. – Diena mugėje man reiškia prarastą darbo laiką. Stengiuosi taip suplanuoti užsakymus, kad žmones jie pasiektų anksčiau, nei sutarta, ir kad jie galėtų ramiai sulaukti švenčių. Juk siuvinėju viena, užtat vaikai man padeda išsiųsdami siuntas.
O kainos? Ar joms padarė įtakos pernykštė energetikos krizė?
„Elektros sąnaudos augo, didėja ir kitos išlaidos. Tiekėjai įspėjo: tekstilė ir vėl brangs. Brangsta ir siuvinėjimo siūlai.
Anksčiau jų ritė kainuodavo 2,5 euro, dabar – apie 5 eurus. Lietuvoje jų gamintojų nėra, viską tenka atsisiųsti.
Taigi savikainai didėjant tenka kilstelėti ir gaminių kainas“, – teigė pašnekovė.
Pandemijos primestas karantinas jai buvo puikus darbdavys.
Dovanos buvo užsakomos tiktai internetu, todėl moteris vos spėjo suktis, nes paklausa buvo didžiulė.
„Pernykštis sausis ir vasaris buvo kuklūs, bet pavasariop viskas atsigavo. Šie metai irgi darbštūs. Atrodo, kad verslo ratai sukasi.
Būna dienų, kai, išleidusi vaikus į mokyklą, sėdu dirbti, o darbo diena baigiasi net po vidurnakčio“, – neslėpė moteris.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
