Smagiai papokštavo
„Su dideliu nekantrumu norime pristatyti naują „Ūkis Tyras“ produktą – „Svirplių pieną“. Šis karvės pieno pakaitalas primena graikinių riešutų ir kakavos pupelių skonio natas“, – jei ne balandžio 1-oji, šiuo įrašu dviejų žmonių valdomo ūkio feisbuke būtų nesunku patikėti.
Bet 32 metų Gaudo Giedraičio ir jo pora metų jaunesnės žmonos Mildos Giedraitienės sukurtas „Ūkis Tyras“ neaugina svirplių.
Jau geri metai, kai juodu gamina avižų gėrimą, ir, įveikę daugybę iššūkių, juo prekiauja ūkininkų turgeliuose.
Pernai gruodį Milda ėmėsi kepti ir veganiškus, nesaldžius avižinius sausainius, o šiais metais asortimentą turėtų papildyti dar du produktai.
Planas – Norvegijoje
„Pakeitėme mitybos įpročius. Ketverius metus dirbome Norvegijoje, ten pamažu atsisakėme kai kurių maisto produktų, karvės pieno – taip pat, o jo labai trūko skonio receptoriams.
Norvegijoje pamėgome augalinius gėrimus, o kai sugrįždavome atostogų į Lietuvą, jų mums labai trūkdavo. Anuomet, apie 2016-uosius, jų buvo įmanoma nusipirkti tik pačiose didžiausiose tinklų parduotuvėse.
Planavome sugrįžti į Lietuvą ir imtis savo verslo, tik dar nebuvome sumanę, kokio.
Būtent pieno pakaitalų stygius mums padėjo nušlifuoti sumanymą, ir kai 2018-aisiais parsigabenome lagaminus namo, pradėjome ruoštis jų gamybai“, – pasakojo G.Giedraitis.
Gimtinėje verslo planą su žmona Milda, dabar – „Ūkis Turas“ direktore, technologe, dėliojo jau augindami naujagimį.
Mažylė augo, o jauna šeima, įsikūrusi Vadžgirio miestelyje, Jurbarko rajone, 2018-aisiais ėmė ruoštis avižų gėrimo gamybai. Tačiau tol, kol pradėjo tai daryti, prireikė kone ketverių metų, – pirmuosius gaminius pirkėjams „Ūkis Tyras“ pasiūlė tik 2022-ųjų pradžioje.
Susiremontavo mokyklą
Tuo metu, kai G. ir M.Giedraičiai ėmėsi veiklos, Lietuvoje veikė vos viena įmonė, gaminanti gėrimus iš grūdų, bet šiuo metu ji yra nutraukusi veiklą.
Šeima išsinuomojo uždarytos Vadžgirio mokyklos patalpas ir nutarė jas įrengti už Norvegijoje sukauptas santaupas.
„Mokyklos patalpos buvo baisios, jas būtinai reikėjo remontuoti. Bet iš pradžių mūsų verslui koją buvo pakišusi pandemija, o po jos – karas ir infliacija.
Buvome sutarę su statybų rangos įmone, kad jas įrengs taip, kaip reikalauja higienos normos. Bet kai atėjo laikas imtis darbų, nebeįpirkome šių paslaugų.
Neturėjau jokių žinių apie statybas, bet visko teko išmokti: per metus su žmona patalpas suremontavome, tik nuo nežmoniško darbo krūvio teko pagulėti ir ligoninėje – surakino skausmas“, – kilusius sunkumus prisiminė Gaudas.
Technologijos iššūkiai
Pasinaudodamas Nacionalinės mokėjimo agentūros teikiama parama verslui kaimo vietovėse sukurti „Ūkis Tyras“ įsigijo įrangą, bet kartu tai reiškė ir didelį rūpestį.
„Įranga, kuri naudojama gėrimui iš avižų ar kitų krakmolo turinčių augalų sėklų gaminti, labai brangi.
Neturėjome finansinių galimybių ją įsigyti. Pirkome gerokai pigesnę, tad technologijai pritaikyti sugaišome ypač daug laiko.
Mums padėjo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) maisto technologai, KTU Maisto institutas, pavienių įranga prekiaujančių įmonių technologai, taip pat Švedijos bendrovė, kuri bendradarbiauja su didžiaisiais avižų gėrimo gamintojais pasaulyje.
Taigi gamybos pradžia buvo tarsi savo dviračio išradimas – jis labai sunkiai, bet rieda.
Gamybai reikia daug laiko, fizinių jėgų ir elektros energijos. Bet po truputį darbas tampa sklandesnis“, – pasakojo G.Giedraitis.
Su kalbininkais nesutinka
Jo šeimos ūkis neaugina avižų – perka jas išvalytas iš įmonės, superkančios Lietuvos ūkininkų užaugintus grūdus.
„Gamybai naudojame visagrūdes avižas, todėl gėrimo spalva yra ne balta, bet smėlinė. Jis skiriasi nuo gaminamo pramoniniu būdu, nes didžiosios įmonės naudoja tik baltąjį grūdo endospermą.
Be to, mes paliekame avižose esančius beta gliukanus, kurie pramoninėje gamyboje yra panaikinami, nes užkemša filtrus. Mums sunku išfiltruoti avižų gėrimą, bet likę beta gliukanai smarkiai padidina produkto maistinę, o kartu ir pridėtinę vertę“, – apie gamybos subtilybes pasakojo pašnekovas.
Apskritai jis mūru stoja už tai, kad šnekamojoje kalboje nereikėtų vengti žodžio „pienas“, kai šnekama apie avižų gėrimą.
„Rašytinėje kalboje augalinį gėrimą vadinti „pienu“ draudžiama nuo 2017-ųjų, tačiau šnekamojoje kalboje avižų „pienas“ nubrėžia zoną, kurioje jis gali būti vartojamas. Juk jis gali pakeisti karvių ar ožkų pieną balinant kavą, verdant kruopų košę ir kituose patiekaluose.
Lietuviai apskritai turi moralinę teisę vartoti tokį žodį. Esame išskirtiniai Europoje, nes mūsų kalbos žodyne pienas gali būti ir avižų, ir aguonų, ir kanapių“, – savo nuostatomis pasidalijo verslininkas.
Prekyba buvo apmirusi
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leidimą verstis veikla bendrovei suteikė 2022-ųjų vasarį, ir Giedraičiai visą avižų gėrimą, kurį pagamindavo, tiekė mažosioms, kaimiška produkcija prekiaujančioms parduotuvėms.
Bet netrukus prasidėjo karas, įsisiūbavo infliacija, o pardavimas sustingo.
„Pabrangusi elektra smarkiai padidino savikainą. Mums žūtbūt reikėjo ieškoti sprendimų – pernai rugsėjį mūsų šeimos, auginančios 4 metų vaiką, grynasis mėnesio pelnas buvo 30 eurų.
Tai negi lauks bankrotas? Vydami šią mintį į šalį pakeitėme prekybos būdą ir nuo spalio pradėjome patys važinėti į ūkininkų turgelius“, – prisiminė G.Giedraitis.
Prireikė trijų mėnesių, kol jų su Milda gaminį atrado pirkėjai. Reikėjo laiko ir kantrybės aiškinant, koks tai gaminys. Nes žmonėms, paėmusiems į rankas butelį su rusvu gėrimu, buvo neaišku, kas jame. Avižų raugas? O gal avižų kisielius? Toks pat gėrimas, koks gaminamas Kūčioms?
„Nuomonių išgirsdavome visokių, todėl reikėdavo smalsaujančius kviesti artyn, pavaišinti.
Užtat šiemet sausį, kai paprastai po didžiųjų metų švenčių prekių pirkimas būna mažas, mūsų gaminių apyvarta šovė į viršų. Pagaliau galime nebebijoti rytojaus“, – sakė verslininkas.
Į parduotuves, kuriose pernai prekyba avižų gėrimu sustojo, jis ir nebetiekiamas. Bet tose krautuvėlėse, kuriose jis išliko, pardavimas auga. Ar pirkėjams tokia prekė nėra per brangi?
„Vieniems kaina atrodo didelė, kitiems – priimtina: butelis avižų gėrimo kainuoja 3 eurus.
Bet yra ir tokių žmonių, kurie už jį palieka 4–5 eurus, nes esą nori paremti mūsų verslą“, – pasidžiaugė Gaudas.
Multimedija – užmarštyje
Pasak G.Giedraičio, nors šiuo metu juodu su žmona apsiribojo avižų gėrimo bei sausainių gamyba, prekės ženklas „Ūkis Tyras“ buvo kuriamas planuojant ateityje ūkyje auginti daržoves ir perdirbti jas į galutinius produktus.
„Man patinka lietuviška virtuvė, – sakė verslininkas. – Norėtume tradicinius maisto produktus pateikti naujoviškai.“
Sumanymų jam nestinga, o ir poreikis turėti savo verslą jam tarsi įgimtas.
„Teko mokytis ir Raseiniuose, ir Jurbarke, o kad pasiekčiau mokyklą, reikėdavo keltis apie 6 valandą ryto. Mane, dar paauglį, tai gąsdino. Negi visą gyvenimą taip anksti reikės keltis, eiti kažkur į darbą ir turėti tik dvi laisvas dienas per savaitę?
Baigiau multimedijos technologijų ir skaitmeninio meno studijas. Po jų pustrečių metų dirbau Lietuvoje, bet tas samdomas darbas man netiko. Išvykome su Milda į Norvegiją, kur įvairius nekvalifikuotus darbus dirbome ketverius metus.
Visą tą laiką man kirbėjo mintis, kad reikia imtis ko nors savo.
Dabar tai ir darau – dirbu sau“, – sakė Gaudas.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta puslapyje Verslo genas 2023.
