Verslininkai žavi drąsia ir idėjomis
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Astra Korsakienė pasakojo, kad praėjusiais metais Savivaldybės vadovams kilo idėja suburti smulkiuosius verslininkus ir jiems padėkoti už nuveiktus darbus, paramą bendruomenėms. Įprastai daugiausia dėmesio susilaukia didžiosios, miestuose veikiančios, bet ne smulkiosios mažesnių miestų įmonės – šios dažnai lieka antrajame ar net trečiajame plane.
Antrus metus iš eilės vykusiame renginyje nominantai, kuriems buvo įteikti Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštai, atrinkti remiantis seniūnų rekomendacijomis bei keliais svarbiais kriterijais. Pirmieji dėmesio sulaukė verslo veteranai, žmonės, kurie verslą kūrė, saugojo ir plėtė ištisus dešimtmečius.
Anot pašnekovės, Biržų krašte kai kurie verslininkai dirba nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo: įveikė ekonomines krizes, pandemijos iššūkius – nuėjo sunkų verslo kūrimo ir įtvirtinimo kelią. Kaip jie patys sako: verslas – tarsi amerikietiškieji kalneliai, kuriuos jie, galiausiai, įveikė.
Antrasis kriterijus – bendruomeniškas verslas. Pagerbti verslininkai, kurie konsultuoja mažiau patyrusius ir padeda tuomet, kai to labiausiai reikia. Pavyzdžiui, statybų įmonės savininkas konsultuoja mokyklą, kaip sklandžiau atlikti remonto darbus, neatlygintinai skolina įrankius, techniką.
Nuvirtus medžiui, seniūnijoje padeda jį supjauti, išvalyti teritoriją, kad būtų saugu žmonėms, statyti koplytstulpį – gelbsti ten, kur reikalinga technika. Verslininkai taip pat remia vietos bendruomenių šventes, į vykstančias įmonių šventes kviečia aplinkinių bendruomenių atstovus, vietos amatininkus ir gamintojus.
Trečiasis kriterijus – jaunas verslas, veikiantis Biržų krašte, ir jau spėjęs pradžiuginti pirmaisiais rezultatais.
Tokio jauno, įkvepiančio, verslo pavyzdys – vilnietis Artūras Kavaliauskas, Biržuose įkūręs barzdaskučių (barberių) saloną. Barzdaskučiui klientų netrūksta, eilės nemažos. A. Kavaliauskas į Biržus atnešė dalį didmiesčio kultūros.
Šarūnas Drevinskas – pirmiausia automobilius pradėjęs remontuoti garaže, būdamas itin darbštus, išplėtė verslą – atidarė gana didelį autoservisą. Maža to, verslininkas savanoriauja, veda pamokas Biržų technologijų ir versmo mokymo centre.
Pernai Mero padėka įteikta biržietei Gintarei Bagdonaitei, atidariusiai savo vardo sveikatingumo studiją, kurioje vyksta oro jogos užsiėmimai, yra įrengtas druskų kambarys, vienintelis toks ne tik Biržų mieste, bet ir visame rajone.
Biržietė G. Bagdonaitė studijavo Šiauliuose, tačiau žinojo – būtinai grįš į gimtinę. Ją visuomet žavėjo nedidelis miestas, mažesnis tempas, supanti gamta. Pašnekovė pripažino – turėjo svajonę kurti verslą, ją visuomet traukė reabilitacijos paslaugos, todėl neatsitiktinai pasirinko kineziterapijos studijas.
Idėja kurti savo verslą palaikė šeima, maža to – vyras ir jo tėtis greta namo esančiame sklype pastatė sveikatingumo studiją, kurioje Gintarė planavo vesti mankštas. Tačiau, kaip pasakojo pašnekovė, jai neužteko įprastų mankštos pratimų, norėjosi klientams pasiūlyti tai, ko iki tol Biržuose nebuvo.
Pirmiausia Gintarė svarstė apie jogą, pradėjo pati praktikuoti, galiausiai, suradusi informaciją apie oro jogos mokymąsi, susižavėjo šiuo sportu. Vyro paskatinta siekti svajonių, mokėsi, vėliau išbandyti oro jogos pratimus pasiūlė ir Biržų krašto moterims. Žinia apie būsimas mankštas pasklido iš lūpų į lūpas – Biržuose tokių užsiėmimų labai trūko.
Nors pradžioje Gintarė planavo vesti tik mankštas, oro jogos užsiėmimus, tačiau vis norėjosi papildomos, nekasdienės paslaugos, o ją pačią labai sužavėjo druskų kambariai.
Taip Gintarės vardo sveikatingumo studijoje veiklą pradėjo pirmasis Biržuose druskų kambarys.
Priemonėms įsigyti paramą skyrė Užimtumo tarnyba pagal darbo vietai susikurti skirtą programą. Žinoma, teko nemažai investuoti ir nuosavų lėšų. „Svajonė galiausiai tapo realybe“, – kalbėjo G. Bagdonaitė.
Optimizmo netrūksta
A. Korsakienė pasakojo, jog, rinkdami verslininkus, kuriems bus įteikiamos Savivaldybės mero padėkos, pirmiausia prašo seniūnų rekomendacijų, nes būtent jie – arčiausiai žmonių ir geriausiai pažįsta vietos verslininkus.
Smulkiųjų verslų, anot pašnekovės, išties nemažai ir, kas įdomiausia, vis daugiau jų įkuriama kaimiškose seniūnijose. Tai – verslai, susiję su maisto gamyba, grožio paslaugų teikimu, parduotuvės, kaimo turizmo sodybos.
Dėmesys – tai, ko labiausiai laukia
Šiemet vykusio renginio koncepcija liko tokia pati kaip ir pernai, šiek tiek skyrėsi tik formatas. Praėjusiais metais renginys vyko kovo 4 d., nesenai prasidėjus karui Ukrainoje, todėl nevyko koncertas. Renginys pradėtas tylos minute, palydėtas vienos Lietuvai itin brangios dainos „Raudoni vakarai“. Šiais metais suorganizuotas ir koncertas.
Kadangi Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja prieš renginį asmeniškai aplanko visus tais metais apdovanojamus verslininkus, dažnai pokalbių metu jų klausia, kokios pagalbos tikėtųsi iš Savivaldybės administracijos, rajono vadovų.
Dažniausias jų atsakymas, jog nereikia jokios konkrečios pagalbos, viską jie galintys patys, tačiau labai svarbus dėmesys, padėka, palaikantis žodis. Taigi, svarbiausias renginio tikslas ir yra pakviesti pabūti kartu, pasidalyti idėjomis, plėtros planais bei padėkoti vietos verslininkams už jų darbą, prisidėjimą prie vietos bendruomenių vykdomų projektų, veiklų, prie ekonomikos gyvybingumo skatinimo, gyventojų gerovės kūrimo Biržų rajone.
Iššūkiai, kuriuos sprendžia verslas
Biržų turizmo ir verslo informacijos centro verslo konsultantė Jurgita Kregždaitė, apibendrindama smulkiojo verslo situaciją rajone, pabrėžė, jog bene pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria prekybos ir paslaugų srityje veikiančios įmonės – perkamoji galia.
Gyventojų mažėjimas ir demografinis senėjimas turi įtakos visoms verslo sritims. Verslininkai susiduria ir darbuotojų stygiumi, nes dalis jaunų žmonių išsikelia gyventi į didesnius miestus, emigruoja, o kvalifikuotiems darbuotojams regione sunku pasiūlyti jiems priimtiną atlyginimą. Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių verslininkams tapo gerokai išaugę mokesčiai už elektros energiją bei padidėjusios šildymo sąskaitos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2021 metų pradžioje Biržų rajone veikė 501 ūkio subjektas. Daugiausia – uždarosios akcinės bendrovės ar individualios įmonės statusą turinčios įmonės, kuriose dirbo iki 4 darbuotojų.
Nemaža dalis verslininkų vykdo individualią veiklą. Dalis gyventojų vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Populiariausios veiklos, vykdomos pagal pažymą – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, specializuota statybos veikla, transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, keleivinis pervežimas, medienos ruoša, švietimas, draudimo agentų ir brokerių veikla, mažmeninė prekyba, naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse.
