Autentika ir čirviniai blynai
Interviu duoti J.Gutauskas sutiko tik pačioje troleibuse įkurtoje kavinėje. Kitaip, jo žodžiais, nebus galima pajusti atmosferos, kuri čia karaliauja. Ir tai – gryniausia tiesa.
Rokeriška kavinė „14 stotelė“ įsikūrusi Vilijampolėje. Jos pavadinimas turi dvi kilmes. Keturioliktas maršrutas – kadaise ilgiausias Kaune. Be to, ir kavinės adresas keturioliktas.
Įžengus pro troleibuso duris, lankytojus džiugiai pasitinka kalytė Braškė.
„Šuniukas – bendradarbis. Ji kiekvieną dieną kartu atvažiuoja į darbą ir grįžta namo. Ji čia kaip talismanas. Ateina, patikrina klientus, kiekvieną apžiūri. Juokaujame, kad ji yra brandi mergina su savo nuomone. Čia yra Vakarų Sibiro laika, o laikos turi savo nuomonę. Jos negali barti, nes ji įsižeidžia. Bet mes ja labai džiaugiamės, labai mylime“, – augintinę pristatė J.Gutauskas.
Paglosčius šunytę, galima ramiai apsidairyti kavinėje. Kaip aiškino jos įkūrėjai, beveik viskas, kas matyti – originalu, atkeliavo kartu su troleibusais.
„Restauruoti reikėjo pakankamai nedaug. Sėdynes perdarėme į kėdes, pagaminome joms kojas, kad būtų galima stumdyti. Išsaugoti šviestuvai, langai, „ūsai“, pažibinčiai, netgi durys. Viename troleibuse išsaugota visa vairuotojo kabina: vairas, rankenėlės, jungikliai. Palikome ir visus variklius“, – pasakojo vyras, pridurdamas, kad visai netrukus viename troleibuse bus įkurtos stiklinės grindys, tad originalų variklį galės pamatyti kiekvienas.
Prisėdus prie staliuko, šeimininkas pasiūlo paragauti specialioje keptuvėje keptų bulvinių blynų su šonine, lašiša ar varške.
„Čirviniai blynai, kurie iš tikrųjų yra bulviniai blynai, – mūsų dukrų išradimas. Mes labai mėgstame čirvinius blynus, aš juos namie kepu, nors šiaip daug neprisidedu prie maisto gamybos – esu labiau ragautojas. Kartą dukros sako: supilkime į čirvinių blynų kepyklę tarkį. Ir labai gerai pavyko! Tai tapo mūsų firminiu patiekalu“, – juokėsi kaunietis.
Sieja su autoserviso veikla
Kavinė – ne vienintelė Gutauskų veikla. Šeimai priklauso ir automobilių servisas.
„Servise specializuojamės vienoje markėje. Mes ne tik remontuojame, bet ir užsiimame tikslinės paskirties tiuningu. Automobilių servisas taip pat ilgą laiką buvo ir prieglobstis Autorodeo klubui – mes turime automobilinio šeimyninio turizmo klubą“, – atviravo J.Gutauskas.
Tačiau J.Gutauskas sakė autoserviso ir kavinės veiklas puikiai suderinantis.
„Aš pats vaikystėje esu grojęs violončele ir pianinu. Jaunystėje grojau bosine gitara. Kavinės kaip muzikinio klubo veikla man labai priimtina – aš tą darau iš širdies, man labai įdomu, džiaugiuosi tą darydamas. Kavinės renginiai – to pratęsimas. O servisas – mano pašaukimas, aš tikrai labai mėgstu automobilius“, – atviravo jis.
Vis dėlto kavinės verslu J.Gutauskas paprašė nevadinti.
„Mes laikome, kad čia yra greičiau amatas ar hobis negu verslas. Verslas – transporto kompanija, logistikos sandėliai. Verslininkas pats nebūna, sėdi Havajuose, jo tokia siekiamybė. O man visiškai to nereikia, aš džiaugiuosi būdamas čia, pagarsindamas kolonėlę ar atnešdamas ilgintuvą muzikantui“, – tikino jis.
Troleibusus išgelbėjo iš metalo laužo
Kaip teigė J.Gutauskas, apie kavinę jiedu su žmona svajojo labai seniai – apie 20 metų.
„Kažkuriais metais aš sužinojau, kad Rygoje yra kavinė, kurioje viskas padaryta „Route66“ stiliumi. Nuvažiavome ten per Kalėdas. Įėjęs sakau: „Aš čia gyvensiu“. Kavinėje pasitinka Elvio Preslio ūgio statula su gitara, sofos – 21 modelio „volgos“ bagažinėse. Nereali kavinė. Kitoje, šalia esančioje kavinėje viskas padaryta rokenrolo stiliumi – gitaros, „Rockabilly“ paveiksliukai. Pabuvome ten ir sakome: „Reikia daryti, nes jei nepadarysime dabar, nepadarysime niekad“. Man tada buvo 42 metai“, – prisiminė J.Gutauskas.
Grįžę iš Latvijos, sutuoktiniai svajonės neišsižadėjo. Ėmė perbraižyti savo automobilių serviso planą, kavinę įrengti manė garaže.
„Bet paskui ėmėme mąstyti blaiviai – negalime griauti veikiančios įmonės. Tą servisą kažkur iškelti sudėtinga. Tada, važiuodami iš namų, žiūrime – Aleksoto oro uoste stovi troleibusai. Toptelėjo mintis – reikia iš jų ką nors padaryti. Žmona pradėjo ieškoti internete, ar yra kur nors troleibusų kavinė. Radome tramvajų, traukinių, autobusų, o troleibusų – ne“, – pabrėžė pašnekovas.
Tad kauniečiai nutarė – troleibusų kavinė tikrai bus. Tik kur ją pastatyti? Kiek pasvarstę nutarė, kad tam puikiai tiks priekinis automobilių serviso kiemas. Kai nukrenta medžių lapai, iš čia matyti net vaizdas į Kauno pilį.
„Pradėjome medžioti troleibusus“, – prisiminė J.Gutauskas.
Paieška nebuvo tokia lengva. Aleksoto oro uostas kauniečius nusiuntė į Troleibusų parką, šie – į metalo supirktuvę. Iš jos Gutauskai ir įsigijo tris troleibusus. Netrukus jie buvo sujungti į vieną, o viduryje įrengta vidinė scena.
Muzika brandžiai publikai
Kavinės scenoje savaitgalių vakarais vyksta koncertai. Juose dažniausiai grojamas rokenrolas, bliuzas ar rokas.
„Aš gimęs 1978 metais. Užaugau dar ir prie roko, bet jau ir prie „ModernTalking“. Rokas išliko kaip tikra muzika, kurioje mažai sintetikos. O rokenrolas – išvis greitis. Kaune mažai alternatyvų techno stiliaus muzikai. Kur nueiti pasiklausyti gyvos roko muzikos?“ – šnekėjo J. Gutauskas.
„Mes orientuojamės į brandesnę publiką, bet nebūtinai vyresnę – tiesiog į žmones, kurie klauso tikslinės, tikros, gyvos muzikos. Į žmones, kurie muziką vertina kaip kūrinį“, – pridūrė vyras.
J.Gutauskas pats kuruoja muzikos renginius kavinėje.
„Praeitais metais pabaigiau garso režisūros kursą. Darau nemažai, nes man įdomu. Kad ir kaip bebūtų gaila, visa tai yra šeimos laiko sąskaita“, – pratarė jis.
Ateities planai
Gutauskai nežada sustoti, jau svajoja apie ateinančius šiltus orus ir lauko scenoje vyksiančius koncertus.
„Lauko scenoje norime atgaivinti seną, užmirštą koncertų įgarsinimo būdą. Dabartiniuose koncertuose grojama stereo, t. y. kolonėlės priekyje, į jas suvesti visi garso takeliai. O seniau muzikantai grojo su garso siena. Jos principas toks, kad kolonėlės yra ne scenos priekyje, o už muzikanto nugaros. Tai yra visa siena kolonėlių, kur kiekvienas muzikantas turi tik jam skirtą komplektą. Aišku, tą padaryti sunku, reikės labai daug eksperimentuoti“, – pripažino J.Gutauskas.
Garso siena bus padaryta iš senoviškų lietuviškų garso kolonėlių „Venta“.
„Tai yra šaldytuvo dydžio kalonėlės su dviem plačiajuosčiais garsiakalbiais, jos nėra galingos. Tai – mokyklos diskotekų laikai. Tų kolonėlių mes primedžiojome gal 30. Visa mūsų garso siena bus pastatyta jų pagrindu. Bet kad nebūtų visiškas vintažas, visas tas kolonėles akomponuos aštuoni galingi modernūs žemadažniai ir maitins modernūs stiprintuvai“, – ateities planais dalijosi kaunietis.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
