64 metų Carlas Elseneris savo kišenėje visada turi peiliuką. Turėjo net ir tada, kai kopė į Kilimandžarą. Jam ir keliauti mėgstančiai šeimai tai buvo ypatingas įvykis. Keturias dienas – aukštyn, dvi – žemyn.
Tokiais atvejais jo palydovas yra „Traveller“ modelis iš asmeninės kolekcijos – 9,1 centimetro ilgio, net 28 funkcijų.
Jame – ir kamščiatraukis, ir nagų dildė, ir skardinių atidarytuvas, ir žadintuvas, ir aukščio matuoklis, ir termometras.
Veikia jau 125 metus
Ibache (Švico kantonas, Šveicarija) įsikūrusios „Victorinox“ vadovas C.Elseneris tvirtino, kad bendrovė parduoda ne šiaip peilius, bet tikras vertybes.
„Tiksliau, prekės ženklo vertybes – kokybę, funkcionalumą, inovaciją ir dizainą. Mūsų bendrovės pamatas – darbuotojai, klientai, gaminiai ir prekės ženklas“, – aiškino jis.
Panašiai galėtų tvirtinti daugelis verslininkų. Tačiau „Victorinox“ turi rimtų įrodymų, kad kompanijos sėkmę lemia šeima ir tikėjimas.
C.Elseneris atstovauja jau ketvirtajai šeimos kartai, kuri stovi prie bendrovės vairo. Ją 1884 metais įkūrė prosenelis Karlas Elseneris, kurio motinos vardas Victoria tapo įmonės pavadinimo dalimi.
Priesaga „-inox“ reiškia nerūdijantį plieną, kuris Ibache anksti pradėtas naudoti.
Čia prieš 125 metus ir buvo sukurtas šveicariškas karininko bei sportinis peilis, išgarsėjęs visame pasaulyje.
Dabar bendrovė 120 šalių kasdien parduoda 45 tūkst. kišeninių, 90 tūkst. virtuvinių ir namų apyvokos peilių.
Išgelbėjo daug gyvybių
„Victorinox“ atlaikė Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, ekonomikos krizes ir net rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį, kurio aidai atsirito ir iki Šveicarijos kalnų.
Mat nuo 2001 metų rudens lėktuvuose nebeleidžiama turėti jokio peilio. Anksčiau įprastu laikytas įrankis tapo galimu žmogžudystės instrumentu.
Nepaisant to, bendrovės „Victorinox“ archyvuose saugoma daug padėkos raštų ir dokumentų, liudijančių apie stulbinamas gyvybių gelbėjimo akcijas – pradedant nuo apledėjusių deguonies balionų remonto Everesto viršukalnėje ir baigiant sėkmingu trachėjos pjūviu.
Galbūt žymiausia bendrovės peilio misija įvyko kosmose.
1995 m. kanadiečiui astronautui Chrisui Hadfieldui tik savo šveicarišku kišeniniu peiliuku pavyko atidaryti rusų kosminės stoties liuką, kad prijungtų savo erdvėlaivį. Nuo 1978 metų JAV Nacionalinė kosmoso ir aviacijos agentūra NASA aprūpina astronautus „Victorinox“ modeliu „Master Craftsman“.
Akcijos – šeimos fonde
Gaminti peilius, atrodo, nėra kas nors ypatinga. Tačiau kaip tokiam verslui užtikrinti ilgalaikę sėkmę?
„Mes, trečioji ir ketvirtoji šeimos kartos, vienu metu sutarėme, kad, jeigu norime ilgam išsaugoti bendrovės branduolį, turime atsisakyti dividendų mokėjimo arba akcijų paveldėjimo.
Juk, geriau pamąsčius, niekas iš šio gyvenimo nieko negali pasiimti. Todėl turime tai išsaugoti palikuonims. Štai todėl visi atsisakėme savo akcijų šeimos fondo labui“, – sakė C.Elseneris.
Tai buvo padaryta likus metams iki nelemtosios rugsėjo 11-osios. Iš esmės tokiu būdu jie padovanojo savo turtą, kad jį išsaugotų.
Tokiam žingsniui retai ryžtasi kitų valstybių šeimos įmonės. Todėl niekam nekelia nuostabos, kai, kilus ginčams dėl paveldėjimo ar klausimams dėl valdžios, bendrovės kartais netgi baigia savo gyvavimą.
Nuolat kaupia atsargas
Tačiau esama ir gana netikėtų krizių. Antai dėl koronaviruso pandemijos „Victorinox“ pardavimai 2021-aisiais vėl sumažėjo.
Tačiau ilgalaikio nuosmukio išvengta. Kai visur trūkinėjo tiekimo grandinės, o žaliavų kainos buvo pasiekusios kosmines aukštumas, Elsenerių šeimos verslo strategija atsipirko su kaupu.
Peilių gamybai kasmet „Victorinox“ reikia 2500 tonų plieno, o jo sandėliuose paprastai būna sukaupta 3500.
„Tokios šeimos bendrovės kaip mūsų turi pranašumą – jos gali taupyti ir kaupti atsargas“, – sakė C.Elseneris.
Taip pat kompanija nenori jokios pagalbos iš bankų, ypač kalbant apie paskolas. Nuosavos lėšos jai yra tiesiog būtinybė.
Ketvirtosios kartos aštuoni iš vienuolikos brolių ir seserų dirba šioje bendrovėje.
Aktyvi jau ir penktoji šeimos karta, ypač rinkodaros, gamybos ir pardavimo srityse.
„Mes galvojame tik apie ilgalaikę perspektyvą.
Planuojame ne metų ketvirčiais, bet kartomis į priekį. Dėl to mūsų šeima čia labiau matoma ir jaučiama nei kai kuriose kitose įmonėse“, – aiškino C.Elseneris.
Tapo reitingo lyderiais
Bendrovės fabrike visur kabo skulptūrinės nukryžiuoto Kristaus figūros, tačiau jos neturi įbauginti. Elseneriams svarbios krikščioniškosios vertybės.
„Įdarbindami žmones nebijome sąlyčio su kitomis religijomis. Mūsų vertybės gina atvirumą ir pakantumą“, – tvirtino C.Elseneris. Beje, visų šeimos moterų antrasis vardas yra Marija, o vyrų – Josefas (Juozapas).
Neseniai „Victorinox“ pirmą kartą Šveicarijos reputacijos reitinge pakilo į pirmąją vietą.
Bendrovė tokia populiari gal ir todėl, kad čia atlyginimai labai geri net pagal Šveicarijos standartus. Dar neapmokyti naujokai į gamybą įsilieja gaudami metinį 55 tūkst. eurų atlyginimą.
Tiesa, šiemet rugsėjo viduryje grynai dėl ekonominių sumetimų teko atleisti trečdalį darbuotojų.
Bet C.Elseneris ieškojo ir rado jiems laikinus darbus kitose regiono įmonėse.
Žinoma, pinigų „Victorinox“ nestokoja – tam tikrais metais įmonė uždirba net po 400 mln. Šveicarijos frankų (420 mln. eurų).
Nuolat siekia pusiausvyros
Be peilių, kuriems tenka 70 proc. apyvartos, „Victorinox“ jau daugelį metų gamina laikrodžius ir kelioninius krepšius. Kelerius metus įmonė bandė žengti į drabužių verslą. Bet mados verslas priklausė prie eksperimentų, kurių Elseneriams teko atsisakyti.
Nepaisant kai kurių šūvių pro šalį, šeima toliau noriai ir daug bando.
Antai žvynų grandiklis kišeniniame peiliuke nudžiugino daugelį žvejybos aistruolių.
Bet tokie mažmožiai kaip lazerinė rodyklė, šuns švilpukas ar žiebtuvėlis niekada nepateko į masinę gamybą.
„Bendrovėje turime žmonių, kurie žvelgia tiktai į ateitį. Kiti pirmiausia nori išsaugoti praeitį. Mano uždavinys – surasti pusiausvyrą. Viskas turi savo teigiamų ir neigiamų pusių.
Tai galioja akcijų vertei, trumpalaikiams elektroninės prekybos pelnams ar verslui Kinijoje. Visada turi būti pusiausvyra“, – įsitikinęs „Victorinox“ vadovas. („Focus“)
