Verslininkė, kurdama prekės ženklo „SimSimiz“ naujus drabužių modelius iš lino ar trikotažo, pasikliauja savo intuicija ir visada paklausia, ko nori dukros. Pirmiausia naujai pasiūtus modelius išbando ant savęs, o drabužius vaikams – ant savo dviejų atžalų. Tik kilus naujai idėjai, panevėžietė jau „spirga“ išbandyti naujieną ir pasiūlyti savo klientams.
Nors susidomėjimas auga, pradžia – sunki
Anksčiau buvo visiškai kitaip: lietuvaičiai lino nevertino, tačiau dabar jaunimas ir jaunos moteris suvokia šios medžiagos vertę, sakė pašnekovė. „Pavyzdžiui, nuo pavasario pradžios iki rugsėjo vidurio perka tik lininius drabužius, dar nesu siuvusi trikotažinių rūbų per šį sezoną“, – pastebėjo ji.
„Mes pripratę sakyti, kad lininiai drabužiai – močiutėms, įpratę matyti, kad linas yra senovinis audinys, o dabar kai viskas pasidaro „Zero Waste“ (liet. „be atliekų“), tai visi myli ekologiją. Šią medžiagą pradėjo mylėti ir mūsų jaunimas, tačiau vis dar bandau pakeisti požiūrį, nors labai daug moterų ir mergaičių jau papuošiau lininiais drabužiais – kokį šimtą tai tikrai“, – pasakojo verslininkė.
Anot siuvėjos, klientės dažniausiai domisi ir perka linines sukneles, kelnes, dviejų dalių kostiumėlius. Tokiais drabužiais aprūpina ir savo vaikus – neretai susiderina ir visa šeima, kuri vertina ekologišką audinį.
Tačiau liną, atėjus šaltajam sezonui, visi padeda į spintas, o ir pati S.Silčenko audinį paslepia lentynoje ir laukia žiemos pabaigos ar pavasario, kai vėl galės kurti drabužius.
Visgi verslininkė su savo rankų darbo pagaminta produkcija lietuviais neapsiriboja – bando pasiekti ir amerikiečių širdis, tačiau kol kas įsiūlyti drabužius iš lino ne taip ir lengva. Vis tik kai kurie modeliai šią rinką domina.
Pavyzdžiui, Amerikos rinka vis dar labiau renkasi laisvus drabužius. Moteris svarstė, kad turbūt užsieniečiai bijo, kad netiks dydis ar modelis, todėl teks grąžinti prekes ir taip vargti – mat linas nesitampo, tad atitaikyti dydį kartais nelengva.
S.Silčenko skaičiuoja, kad siuvėjos amatu jau verčiasi 6–7 metus, tačiau prieš dvejus metus viską pradėjo nuo nulio ir nusprendė dirbti sau. Siuvimo pasauliu pašnekovė susidomėjo netikėtai – kursuose, skitus atrasti save, susidomėjo siuvimu ir jį pradėjo praktikuoti namuose.
Neilgai trukus jau dirbo vienoje iš Panevėžio įmonių su drabužiais iš lino, tekstile, tad audiniu susižavėjo dar sename darbe. Ji juokiasi, kad pakeitė tik patalpas, tačiau nuo lino neatitolo, tad jau žino kone visus niuansus, kaip dirbti su šia medžiaga. „Linas buvo mano pradžia ir aš dievinu liną, jis visada bus pirmoje vietoje“, – užtvirtintai pasakojo ji.
Tačiau pokyčiai buvo neišvengiami. Kadangi S.Silčenko augina dvi dukras, samdomo siuvėjos darbo nebeįstengė suderinti su šeimyninių gyvenimu, o ir alga netenkino. Tokios mintys pastūmėjo nuosavo verslo link.
„Verslo pradžia apskritai buvo labai labai sunki ir jei reikėtų kartoti, turbūt nebekartočiau to pačio, nes išeina, kad dirbu visą parą, o prie šeimos nebesiderinu. Kai nori padaryti ir parduoti, taip ir išeina. Tik tiek gerai, kad pasinėrus į veiklą gali būti ir namuose, tai bent su vaikais galiu pabūti“, – kalbėjo verslininkė.
Nors pradžia nebuvo rožėmis klota, iš Užimtumo tarnybos moteris gavo dalį finansavimo įrangai, tačiau dar tuomet nežinojo, kiek ir kokios įrangos reikės, tad nemažai teko investuoti ir iš savo lėšų.
Dukrų nuomonė – svarbiausia
„Nuo idėjos ir produkto gali būti ir kelios dienos. Jei šiandien turiu mintį, tai galiu atsistoti, braižytis ir viskas – dvi dienos ir jis jau paruoštas ant stalo ir bandau jį matuotis“, – apie patį kūrybos procesą atviravo pašnekovė. Kai tik aplanko „mūza“ ir kyla idėja, verslininkė tiesiog „spirga“ minti ir idėjas perkelti ant popieriaus ir sukurti naujų dizainų drabužius, aksesuarus.
Kaip pasakojo ji, naują drabužio modelį siuvėja pirmiausia pritaiko sau – jei tiks ir patiks jai pačiai, greičiausiai bus patenkintas ir klientas. Tačiau beveik niekada tobulo rezultato nebūna iš pirmojo karto – tenka atlikti bent kelis pataisymus, kol modelis atitinka viziją.
Panašų principą verslininkė taiko ir kurdama drabužius vaikams – drabužius išbando ant dukrų ir klausia, ko jos nori, kas patiktų ir ką reikėtų keisti. Mat drabužį reikia kurti taip, kad patiktų ne mamai, o vaikui, kuris jį ir nešios. Pasak verslininkės, toks principas pasiteisino.
Tiesa, rūbus berniukams taip pat retkarčiais tenka pasiūti, tačiau tai retesnė ir sunkesnė užduotis. „Su vyriškais rūbais sunkiau, nes sunku suprasti, ko nori berniukai, kai turi mergaites“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė panevėžietė.
Tačiau mada yra imli sfera. „Mados diktuoja savo taisykles, nes negali kurti to, kas nėra madinga. Tai vis tiek atsižvelgi į visą pasaulį, visas madas, tendencijas, modelius ir populiarias spalvas. Šiais metais man labai patiko, kad prekiavau tik savo sukurtais modeliais, nė vieno nebuvo pagal klientų norus. Pasiteisino mano sukurtas modelis, pavyzdžiui lininis komplektas arba ilgesnė palaidinė prie kelnių“, – dalijosi mintimis siuvėja.
Paklausta, ar ir klienčių vaikai taip pat susižavi linu, ji patikino, kad viskas priklauso nuo tėvų. Jei mažesnius vaikus aprengs tėvai, jie taip ir vaikščios, tačiau pasitaiko atvejų, kai mergaitės mamų spintose pamato lininius drabužius ir užsinori pačios.
Juo labiau, kad mamos ir dukros mėgsta suderinti savo stilius – neretai tenka sukurti drabužius su panašiais stiliais, modeliais ir spalvomis, kad visa šeima galėtų atrodyti panašiai. Vien S.Silčenko sakė, kad jos dukros labai džiaugiasi, kai visos trys būna apsirengusios vienodai – tad taip supranta, ko nori lietuviai.
Nors lininiai drabužiai tampa vis populiaresni, tai lieka tik vasarai, todėl verslininkė šaltuoju metų laiko kuria ir siuva drabužius iš šiltesnių medžiagų.
Kol kas moteris įsikūrusi siuvykloje pluša pati, kartais tenka paprašyti ir kelių vietinių moterų pagalbos iš šalies su dalimi darbų, kad būtų suspėta padaryti visus užsakymus klientams.
Šiuo metu verslininkė dar nemąsto apie fizinę parduotuvę, tačiau abejoja, ar po koronaviruso pasikeitusiems lietuvių poreikiams to reikia. Vis tik vietiniai žino, kad jei nori pasimatuoti ar pajusti medžiagas, gali užsukti.
Moteris teigia, kad visada padeda ir pataiso drabužius pagal kiekvienos moters norus ir kūną – juk viena yra aukštesnė, kita žemesnė, vienos klubai platesni, kitos siauresni, tad standartinio dydžio nebūna.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: www.swedbank.lt/kiekvienasgali.
