Indišką virtuvę pritaiko pagal kiekvieno skonį
Ashwinikumar Mishra į Klaipėdą atvyko prieš keletą mėnesių, Kaune gyveno apie metus su puse. Žmona uostamiestyje atvykus jau buvo anksčiau, tad jis taip pat nusprendė tik susituokus sekti žmonos pėdomis. Čia sutuoktiniai iš Mumbajaus puoselėja indišką restoraną „Hurry Curry“, kuriame lankosi smalsūs vietiniai ir miesto svečiai.
Klaipėdoje vietų, kuriose būtų galima paragauti tokio maisto, rasti galima su žiburiu, tačiau Ashwinikumar sako matantis plėtros perspektyvą: žmonės vis atviriau žiūri į kitas kultūras ir nori naujovių savo lėkštėse. Į Indijos tradicinį maistą ruošiančius restoranus šeima jau investavusi ir Kaune, ir Klaipėdoje.
Tik atvykę į Klaipėdą, Indijos kultūros pagrindas Tilžės gatvėje jau buvo – toje pačioje vietoje veikė kitas indų restoranas, tad vietą naujieji savininkai perpirko.
Nereikėjo ieškoti ir naujų virtuvės darbuotojų ar barmenų – dalis liko iš buvusio restorano. Buvęs savininkas pardavė šią vietą ir išvyko iš uostamiesčio. Šiuo metu čia dirba trys darbuotojai ir kiaurą parą pluša patys sutuoktiniai: reikia nuolat prižiūrėti aplinką, rūpintis klientais ir planuoti ateičiai finansus, ilgalaikius verslo tikslus.
Tačiau indų virtuvės valgius kartais reikia adaptuoti pagal klientų skonį: barmenai nuolat pasiteirauja, kokius patiekalus įprastai valgo lankytojai ir kokio aštrumo ir prieskonių intensyvumo pageidauja. Čia dirbantys šefai prisitaiko prie pageidavimų ir valgį paruošia taip, kad klientas pajustų indų kultūrą. Ilgainiui į meniu įtraukti ir pritaikyti vegetariški bei veganiški valgiai.
„Kaip aš suprantu maisto kultūrą, žmonės su ja jau yra susipažinę: jie nori išbandyti prieskonius ar kažką naujo. Jie apie tai išmano, nes pasaulis globalizuojasi ir susijungia“, – pastebėjimą išsakė jis.
Mat Londone, Jungtinėse Valstijose anksčiau išties nebuvo daug indiškų restoranų, tačiau dabar beveik kiekvienoje centrinėje gatvėje galima rasti bent po vieną vietą, kurioje galima paragauti šios kultūros tradicinių patiekalų. Panaši situacija ir su Lietuva – po truputį daugėja tokių unikalių vietų.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad vis dar ateina žmonių su tam tikra baime. Ashwinikumar pasidalijo ir istorija, kuri įrodo, kad nerimas nepagrįstas. Vieną dieną į jo šeimos restoraną užsuko kompanija žmonių, kurie buvo gan skeptiškai nusiteikę, tačiau paragavę Indijos tradicinių patiekalų nuomonę pakeitė ir netgi interneto svetainėje paliko pozityvių komentarų.
„Negalima pakeisti žmogaus mąstymo per minutę – tam reikia daugiau laiko“, – patikino verslininkas.
Paklaustas, kodėl iš visų Lietuvos ir tuo labiau pasaulio miestų pasirinko Klaipėdą ir Kauną, Ashwinikumar turėjo aiškų atsakymą. Investicijoms ieškojo miesto, kuris trauktų turistus. „Kai domėjausi apie Lietuvą, pamačiau, kad Kaunas ir Klaipėda buvo išrinkti kaip kultūros sostinės ir buvo džiugu išgirsti, kad į Klaipėdą vasarą atvyksta daug žmonių dėl pajūrio.
Buvo daug pozityvių atsiliepimų apie šiuos miestus“, – pasakojo pašnekovas. Todėl šeima ir nusprendė investuoti būtent šiose vietose.
Pirmiausia norima susikurti stabilų pagrindą su tokio tipo restoranų verslu. „Jei susikursime stabilų pagrindą, žinoma, kad mūsų kitas žingsnis bus Vilnius ar kiti miestai“, – patikino jis. Tačiau viskas nėra taip paprasta – tam gali prireikti daug laiko. Visgi tokia mintis yra ir žada, jog po žingsnelį artės prie tikslo.
Pavyzdį matė nuo pat mažens – versli visa šeima
Prieš restorano įsigijimą Klaipėdoje kavinukės savininkas gyveno Mumbajuje, kur dirbo pardavimų vadovo pozicijoje ir taip pat turėjo aštuonerių metų patirties darbo banke su finansinėmis investicijomis.
Po šių darbų Ashwinikumar nusprendė turėti savo verslą automobilių industrijoje ir taip įgijo ne tik daug pažinčių, bet taip pat patirties vadovavimo ir pardavimų srityse.
Po COVID-19 pandemijos jis susituokė ir atsikraustė į Lietuvą. Kodėl Lietuva? Ashwinikumar sako, kad apie šią šalį jau anksčiau turėjo daug faktinės informacijos. „Galbūt Lietuvą pasirinkome dėl skirtingų priežasčių, bet kai išgirdau apie Lietuvą, pirmas dalykas, kuris šovė į galvą, kad lietuvių kalba, kaip ir Indijos sanskrito kalba, yra kilusi kilusi iš Indoeuropiečių kalbos šeimos“, – pridūrė jis.
Anot pašnekovo, kai rado tokią sąsają ir su savo gimtąja šalimi, pamanė, kad galbūt šioje šalyje jausis gerai ir bus lengviau prisitaikyti. Taip ir įvyko. Kai Ashwinikumar atvyko į Lietuvą, jis iškart pajuto ryšį žmonėmis, „Harė Krišna“ judėjimu ir gamta.
Nors ryšį su šia šalimi pajuto tik atvykę, lietuvių kalbą sutuoktiniams perprasti nelengva, tačiau tiek aptarnaujantis personalas, tiek patys savininkai laisvai kalba angliškai, tad susikalbėti problemų nėra. Vis tik su šypsena vyras patikino, kad pagrindines lietuviškas frazes jau moka, tačiau dar laukia ilgas mokymosi kelias.
Štai šiame restorane dirbanti barmenė taip pat pasakojo, kad Lietuvoje gyvena jau ketverius metus ir vietinę kalbą jau supranta neblogai, tačiau kalbėti vis dar nelengva. Visgi pastebima, kad per šiuos kelerius metus lietuviai tampa vis atviresni kitoms kultūroms. Anksčiau net stotelėje laukiant autobuso kai kurie praeiviai kreivai žiūrėdavo į kitos tautybės užsieniečius, tačiau dabar to jau beveik nebėra: tautiškumas ir skirtingos kultūros yra vis labiau vertinamos.
„Kiekvienas žmogus turi savo tikslą ir ambicijas. Mūsų šeima visada planavo išsikraustyti iš Indijos“, – toliau tęsė restorano savininkas. Ashwinikumar atviravo, kad verslumo gyslelė yra visoje šeimoje, todėl tai buvo pavyzdys nuo mažens, kurį rodė senelis, o vėliau ir tėtis. Visi jie turi panašią verslo viziją, tad tai nebuvo spontaniškas sprendimas palikti gimtąją šalį.
Vis tik pati pradžia Lietuvoje nebuvo itin lengva, nors vyras ir turėjo nemažai teorinių ir praktinių žinių, kaip vadovauti, kurti verslą ir juo rūpintis. Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Indijos buvo šalies įstatymai, teisiniai klausimai ir verslo kūrimo aplinkybės – viskas skiriasi, todėl sistemą reikėjo perprasti ir prie jos prisitaikyti. Reikėjo priprasti ir prie euro, mat ir valiutos kursai buvo gan nemažas pokytis.
Restorano įkūrėjas teigė, jog Lietuvos valdžia išties padėjo ir vis dar padeda sunkiu laikotarpiu: išaugus elektros ir dujų kainoms, atsigaunant po pandemijos ir pats restoranas pasinaudoja subsidijomis ir pagalba verslui. Anot jo, dabar maitinimo sektoriui to labai reikia.
Jis pastebi, kad dalis klientų nori pasilepinti ir namuose, todėl vis daugiau žmonių į namus maistą užsisako – tai ir greičiau, ir patogiau. Nors restoranas ruošia tradicinius Indijos patiekalus, produktus perka prekybos centruose arba iš vietinių prekeivių. Tačiau reikiamų prieskonių čia neranda – juos perka ir siunčia iš Lenkijos prekybininkų.
„Kai pradedi kažką naujo, tu visada susidursi su iššūkiais. Negaliu sakyti, kad pradžia buvo lengva. Tačiau tu turi pripažinti, kad lengva nebus ir priimti visus iššūkius“, – mintimis dalijosi jis.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: www.swedbank.lt/kiekvienasgali.
