„Daug kas mano, kad darbas prekyboje – tik stotelė karjeros kelyje, tačiau mūsų darbuotojų darbo stažo statistika tai paneigia“, – patikino lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich.
Daugybę metų „Maximoje“ dirbantys žmonės nėra retenybė. Dauguma jų darbą pradėjo nuo paprasčiausios pozicijos – salės darbuotojų, ir pamažu, kaupdami patirtį, keitė pareigas, bet ne darbovietę.
Per daugybę metų keitėsi ne tik šių žmonių pareigos. Jie tapo ir pokyčių pačioje „Maxima“ liudytojais. Apie tai ir pasakosime naujame naujienų portalo lrytas.lt projekte „Darbe kaip namie“.
Solidi darbuotojų patirtis
„Maximos“ darbuotojų kolektyvas – didžiausias Lietuvoje. Pasak T.Ihnatovich, pusės dirbančiųjų darbo stažas ne trumpesnis nei penkeri metai, užtat ketvirtadalis visų bendrovės darbuotojų dirba nuo 5 iki 10 metų ir dar tiek pat darbuojasi 11–20 metų.
„Beveik 600 darbuotojų turi sukaupę net 21–25 metų darbo stažą, o trys dešimtys „Maximoje“ dirbančių žmonių jau skaičiuoja 26 metų ir didesnį darbo stažą“, – pažymėjo Tatsiana.
Buhalterė Loreta Tuskenė prekybos tinkle „Maxima“ dirba jau 28 metus. Ji įsitikinusi, jog tik iš šalies žvelgiant gali atrodyti, kad buhalterija ir ilgametis darbas toje pačioje įmonėje sukelia nuobodulį.
„Didelėje įmonėje visuomet kas nors keičiasi. Prie pokyčių reikia prisitaikyti, įgyti naujų žinių, atrasti ryžto ir prisiimti vis daugiau atsakomybės, o ir mokymuisi tenka skirti daug dėmesio.
Taigi per tuos mano darbo dešimtmečius keitėsi ne tik įmonė, bet ir joje dirbančių žmonių kompetencija“, – sakė L.Tuskenė.
Studijuodama ji atliko praktiką „Maximoje“, o po studijų joje įsidarbino. Šiuo metu ji vadovauja Buhalterinės apskaitos departamento Apskaitos grupei.
„Prisipažinsiu, jog per tiek daug darbo metų ne kartą kilo minčių, kad laikas keisti darbą. Bet svarstymus galiausiai sustabdydavo dvi esminės priežastys – procesų įmonėje kaita ir supratingi vadovai.
Matydama, kad jie vertina mano nuomonę, įsiklauso į ją, jaučiu, kad esu reikalinga ir kad galiu pati prisidėti kurdama įmonės ateitį“, – teigė L.Tuskenė.
Išnaudojo galimybes tobulėti
27 metus „Maximoje“ dirbanti ir šiuo metu Riešėje esančiai parduotuvei vadovaujanti Aušra Mačėnienė sakė, kad dirbant tai, kas patinka, atsiranda galimybių tobulėti.
„Tuomet, kai įsidarbinau pardavėja, personalo vadovas lyg juokais, lyg rimtai pratarė, kad neilgai išbūsiu tose pareigose. Juk turėjau prekybos ekonomikos ir bakalauro, ir magistro diplomus. Taip ir buvo – po pusmečio tapau prekių žinove, po metų – ir padalinio vadove“, – karjeros pradžią prekybos tinkle „Maxima“ prisiminė A.Mačėnienė.
Moteris pasakojo, kad eidama įvairias pareigas turėjo įveikti vis naujus iššūkius, greitai priimti sprendimus, veikti sumaniai ir efektyviai, o tai skatino nuolat gilinti profesines žinias.
A.Mačėnienė užsiminė ir apie tai, kad per 27 metus nekilo minčių keisti darbą. Abejonių, kad dirba tai, ką nori ir ką moka, nekilo ir dėl to, kad visuose padaliniuose, kuriuose dirbo, galėjo džiaugtis stipria komanda.
„Vienas lauke – ne karys. Tuomet, kai kartu dirba motyvuoti kolegos, natūralu, kad nesinori keisti darbovietės. Juo labiau kad mūsų įmonė nuolat keičiasi, tobulėja, plečiasi. Atsiranda vis daugiau galimybių tobulėti ir darbuotojams. Galiausiai yra ir prestižas joje dirbti. Natūralu, kad norėdama dirbti prekybos srityje noriu dirbti būtent lyderiaujančioje įmonėje“, – kalbėjo A.Mačėnienė.
Darbdaviui – didelė vertybė
Kiek darbo metų vienoje įmonėje jau yra per ilgai? Šis klausimas, pasak personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, kartais kyla kalbant apie ilgamečius darbuotojus. Tačiau ar būtina žmogui keisti darbą, jei dabartiniame jis jaučiasi gerai?
„Metų gausa dirbant vienoje darbovietėje nėra vienintelis jo profesionalumo rodiklis. Kartu reikia vertinti, ar jis tame darbe turi galimybių tobulėti, įgyvendinti savo sumanymus. Ilgametis darbuotojas – tai ne tik gražūs darbo metų skaičiai, bet ir sukaupta patirtis, žinios, stabilumas, gebėjimas prisitaikyti“, – sakė R.Karavaitienė.
Tad, pasak R.Karavaitienės, ilgamečiai darbuotojai – tai didelė vertybė darbdaviui. Jie turi žinių ir vadinamąjį „know-how“ – patirties ir įgūdžių, todėl dirba efektyviai.
Dalydamiesi savo žiniomis jie taip pat gali būti geri naujokų mokytojai. Kadangi tokie darbuotojai gerai išmano procesus – žino ne tik jų privalumus, bet ir trūkumus, gali teikti pasiūlymus, kaip juos patobulinti.
Darbuotojų kaita mažėja
Šiuo metu prekybos tinkle „Maxima“ dirba apie tris dešimtis darbuotojų, kurie įmonėje įsidarbino pirmaisiais jos kūrimosi metais ir sėkmingai dirba iki šiol.
„Šiemet „Maxima“ mini 30 metų sukaktį. Džiaugiamės, kad ją atšvęsime su būriu darbuotojų, kurie nuo pat kūrimosi pradžios pasitikėjo „Maxima“, padėjo jai augti ir tobulėti. Solidi komanda yra mūsų stiprybė“, – sakė T.Ihnatovich.
Ji atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais „Maximoje“ yra stebimas darbuotojų kaitos mažėjimas, – vien per pastaruosius penkerius metus jis susitraukė 14 procentinių punktų.
„Kiekviena sėkmingai veikianti įmonė suinteresuota sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojams joje būtų gera dirbti, kad jie matytų prasmę, jaustųsi vertinami už savo kasdienį darbą ir norėtų tęsti savo karjerą ir tobulėti būtent joje.
Žinoma, ir patys darbuotojai dabar atsakingiau renkasi darbovietes, todėl mažėjančią darbuotojų kaitą vertiname kaip ženklą, kad mūsų pastangos sukurti motyvuojančią darbo aplinką duoda rezultatų“, – pabrėžė T.Ihnatovich.
Vien gero atlygio nepakanka
Darbo rinką pastaraisiais metais purto darbuotojų trūkumas, o COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje sukėlė nemažai nežinomybės, nerimo ir įtampos visuomenėje. Tai išryškino naujus darbdavio pasirinkimo prioritetus.
Pasak R.Karavaitienės, įmonės į tai sureagavo. Jos daug daugiau dėmesio pradėjo skirti darbuotojų gerovei ir fizinei bei psichinei jų sveikatai.
„Visi darbdaviai nori stiprių ir profesionalių darbuotojų, tačiau reikia suprasti, kad siekiant juos išlaikyti asmeninio augimo galimybės ir įvairios kitos papildomos naudos gali būti net svarbesnės už algą.
Žinoma, neįmanoma išlaikyti geriausių darbuotojų, jei konkurentai siūlo geresnius atlyginimus, todėl darbdaviui labai svarbu justi darbo rinkos pulsą, reaguoti į naujus darbuotojų poreikius ir užtikrinti nemažą papildomos naudos paketą“, – teigė R.Karavaitienė.
Pavyzdžiui, prekybos tinkle „Maxima“ taikomos išplėstinės motyvacinės atlygio priemonės – kas mėnesį apie 70 proc. darbuotojų, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, yra premijuojami.
Vidutinis darbo užmokestis daugiausia darbuotojų turinčiame Lietuvos prekybos tinkle pernai didėjo dešimtadaliu, šiemet jis ir toliau auga.
Be to, bendrovės kolektyvinėje sutartyje yra numatytas itin platus socialinės naudos darbuotojams paketas, pavyzdžiui, papildomas sveikatos draudimas, išmoka gimus vaikui, papildomos 3 dienų apmokamos atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams ir kitos įvairios išmokos.
Vidinė įmonės kultūra
Anot R.Karavaitienės, darbuotojų išsaugojimas yra nuolatinis procesas su daug dedamųjų, kurio sėkmė priklauso nuo įmonės kultūros, vertybių ir vadovų.
„Mums labai svarbu ne tik tai, ką mes darome, bet ir kaip mes veikiame – tokia yra mūsų vidinė organizacijos kultūra, kurią „Maximoje“ vadiname SAP.
Tai yra trijų esminių vertybių – susivokimo, atsakomybės ir pasitikėjimo savimi – pirmosios raidės, – paaiškino T.Ihnatovich. – Tik nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis nori pasiekti, kiek nori prisiimti atsakomybes, kiek savimi pasitiki. O mes, kaip įmonė – bendraminčių komanda – galime kartu sukurti tokią aplinką, kurioje jis matys veiklos galimybes.“
Tokiu būdu „Maximoje“ kilo ir šešėlinės valdybos sumanymas – buvo suburta „Greičio valdyba“, kurios tikslas – suteikti galimybę įvairių grandžių darbuotojams savo idėjomis ir įžvalgomis prisidėti prie pokyčių bendrovėje.
Pasibaigusios pirmosios „Greičio valdybos“ kadencijos nariai jau džiaugiasi naujomis darbo pozicijomis, asmeniniu patobulėjimu, o kai kurie net pasuko tarptautinės karjeros keliu „Vilniaus prekybos“ įmonių viduje.
