Krymo okupacija nukirto prekybą padangomis, bet nesužlugdė sumanymų – rado savo gaminiams nišą

2022 m. spalio 6 d. 18:23
Verslas – sužlugdytas, nuostoliai – milžiniški. Tokią pamoką trisdešimtmetis Antanas Mališauskas gavo tuo metu, kai Rusija aneksavo Krymą. Dabar jo užantyje – trijų universitetų diplomai, o duonai jis užsidirba pagal savo receptūras gamindamas kosmetiką.
Daugiau nuotraukų (11)
Neišdildoma patirtis
Vairuotojo žvilgsnis taip ir sustingo ties baltarusio muitininko ranka, kai jis ant prekes lydinčių dokumentų uždėjo raudoną spaudą.
Šis reiškė, kad vilkikas tikrai ne parą prastovės muitinėje, kaip ir dauguma tuo metu, 2013-aisiais, iš ES valstybių per Baltarusijos teritoriją į Rusijos gilumą bei Kazachstaną riedėjusių sunkvežimių.
Priekaba, prikrauta ant ratlankių primontuotų padangų, buvo nutempta rentgeno patikrai. Muitininkų apmaudui, nebuvo prie ko prikibti. Tuomet vairuotojui buvo liepta iškrauti viską lauk. Per pusę paros jis tai padarė. Ir vėl – jokio laimikio.
Tada teko padangas išmontuoti. Pačioje muitinės teritorijoje. „Mums pavyko atrasti montuotojus. Tad po trijų parų vilkikui buvo leista riedėti toliau. Nebuvo taip blogai“, – šyptelėjo A.Mališauskas.
Neišdildoma patirtis
Naudotų padangų gabenimas iš Vakarų Europos valstybių į Rusiją bei Kazachstaną buvo pirmasis Antano verslas, kurio jis ėmėsi būdamas vos 19 metų. Tačiau šį darbą, kurį jiedu dirbo kartu su tėvu, privertė nutraukti 2014-aisiais Krymą aneksavusi Rusija.
„Mūsų su tėčiu verslo pabaiga buvo skaudi. Paskutinė prekių siunta buvo areštuota, prasidėjo teismai, kuriuose atstovauti mūsų įmonei baltarusiai leido tik vairuotojui.
Tiesa, Baltarusija skyrė nemokamą valstybės advokatą, nes mums nebuvo duota laiko teisininkui susirasti, o byloje privalėjo kas nors atstovauti. Jo „pagalba“ mums kainavo prarastą verslą ir didžiulius nuostolius“, – į aštuonerių metų praeitį grįžtelėjo A.Mališauskas.
Po to įvykio, turėdamas jau ir ISM bakalauro, ir Vilniaus universiteto tarptautinės ekonomikos magistro diplomus, Antanas nutarė tame pačiame universitete studijuoti teisę.
„Maniau, kad prireikus pats savo verslą apginsiu. Bet kai paskaičiavau, kiek kainuotų kelias iki advokato praktikos, pasidėjau magistro diplomą į stalčių“, – pasakojo vyras.
Išsaugojo sumanymą
Šiuo metu Antanas gamina tai, ką žmonės mielai susikrauna į vonios kambario spinteles, – įvairių rūšių plaukų bei kūno priežiūros priemones.
2011-aisiais jo įkurtos bendrovės pavadinimas „Assiduus“ liko toks pat, tačiau prekės ženklas – jau kitas. Buvusią ratlankių simboliką prieš porą metų pakeitė logotipas „Gamtos lašas“.
Pasakodamas apie tai, kaip jo verslu tapo kosmetikos produktų gamyba, Antanas kalba už du. 2019-aisiais, kai kilo sumanymas to imtis, projektą jis kūrė kartu su savo sužadėtine. Šiuo metu padėtis yra pasikeitusi: projektas liko, produktai – taip pat, bet veiklą Antanas tęsia vienas.
„Mano draugė anuomet natūralias, pagal sudėtį jai tinkančias ir odos, ir plaukų priežiūros priemones siųsdavosi iš Amerikos, nes Europoje tokių nebuvo. O kodėl jų nepasigaminus patiems?
Viskas įmanoma, tačiau tol, kol sumanymas virto produktais, kol ant pakuočių atsirado „Gamtos lašo“ prekės ženklas, praėjo kone metai. Jo dizainą, kaip ir receptūrą, kūrė draugė, ant daugumos produktų išliko jos sukurtos etiketės“, – kalbėjo Antanas.
Nemažai laiko iki starto reikėjo ir dėl to, kad laboratorija, su kuria buvo sutarta dėl gamybos, buvo Jungtinėje Karalystėje. Tad, pakeitus nors vieną sudedamąją dalį, tekdavo laukti, kol produktas iš naujo bus aprobuotas ir patvirtinta, kad jis saugus naudoti.
Apskritai kosmetikos produktų gamybos kontrolė yra ypač griežta. Kiekvieno produkto aprašas turi būti pateikiamas Europos kosmetikos gaminių reguliavimo tarnybai, privalu atlikti kiekvieno iš jų laboratorinius tyrimus. Reikalavimų yra daugybė, o svarbiausias jų tikslas – kiekvienas toks gaminys turi būti saugus.
Aptiko laisvą nišą
Šiuo metu „Gamtos lašo“ elektroninėje parduotuvėje pateikiama įvairios paskirties produktų: šampūnų, plaukų kondicionierių, prausiklių, hidrolatų, įvairių kitų veido bei kūno priežiūros priemonių.
„Iš pradžių turėjome tris linijas. Kadangi sumanymas kilo pirmiausia dėl to, kad padėtume pažįstamiems žmonėms įveikti vargus, susijusius su plaukų ir galvos odos priežiūra, pirmiausia pagaminome kelių rūšių aliejaus serumus.
Šių gaminių niša nebuvo užimta, o ir šiuo metu Europoje ji nėra užversta šiais produktais“, – atsakė Antanas.
Kiti produktai, sugulę į elektroninę parduotuvę, buvo kelių rūšių eterinis aliejus ir hidrolatai – aromatinis augalų vanduo.
„Šioje nišoje yra povandeninių slenksčių, ant kurių galima parklupti, – patikino pašnekovas. – Pavyzdžiui, lietuvių kalba levandų eterinis aliejus teturi vieną – būtent tokį pavadinimą, tačiau levandų yra kelių rūšių, ir jų botaniniai pavadinimai skiriasi.
Kadangi šių augalų tėviškė yra Prancūzija, joje ir gaminamas grynas jų eterinis aliejus, todėl būtent jo gamintojus ir susiradome.
Tas pats yra ir su kitų rūšių eteriniu aliejumi. Išsiaiškinome, kuo prekiaujame Lietuvoje, ir pakėlėme produktų kokybės kartelę aukščiau, ieškodami geriausio botaninio jų varianto“.
Gaminti svetur – pigiau
Ir vis dėlto kaip galima tapti kosmetikos gamintoju Lietuvoje neturint savo gamybos laboratorijos?
„Tai ir yra sunkiausia užduotis. Iš pradžių neturėjome patirties, todėl pirmiausia susiradome laboratorijas Jungtinėje Karalystėje, vėliau – ir Vokietijoje.
Pirmiausia jose užsakėme gaminius pagal standartines, bazines, formules: šampūnų, plaukų kondicionierių, kremų.
Išbandę jų poveikį vertinome, kokių sudėtinių dalių juose trūksta, bet kad sugebėtume tai daryti, mokėmės.
Nesu chemikas, bet mums padėjo laboratorijose dirbantys chemikai, iki šiol bendradarbiauju su mokslininkais. Mano draugė baigė natūralios kosmetikos gamintojo profesinio mokymo programą tam, kad galėtų kurti receptūras. Kartu lankėme kursus užsienyje, važinėjome į laboratorijas“, – pasakojo verslininkas.
Dabar A.Mališausko pagrindinis darbas yra parūpinti žaliavų, išsiųsti jas verslo partneriams, o sulaukus produktų užklijuoti ženklinimo reikalavimus atitinkančias etiketes.
„Lietuvoje taip pat yra pora įmonių, turinčių aprobuotas laboratorijas, bet, įvertinę jų paslaugų kainas ir galutines gamybos sąnaudas, pasirinkome esančias užsienyje“, – paaiškino Antanas.
Pasikeitė pirkėjų įpročiai
„Gamtos lašo“ produktai iki šiol nesibrovė į realių parduotuvių lentynas. Jais prekiaujama ten, kur ir numatė vietą A.Mališauskas, – elektroninėje parduotuvėje.
Tokiai prekybai savitą paslaugą padarė pandemija. Mat elektroninė parduotuvė atsirado kaip tik tuo metu, kai apskritai prekyba, užgriuvus COVID-19 ir karantinui, ėmė keltis į elektroninę erdvę. „Anksčiau ir pats turėjau elektroninės komercijos projektų – kūriau elektronines parduotuves, rūpinausi jų saugumu, tad jutau ir tai, kad žmonės ne itin jomis pasitiki.
Vis dėlto pandemija pakeitė įpročius. Pirkėjai tapo aktyvūs, nebebijodavo užduoti klausimų internetu. Anksčiau, jei kildavo sunkumų perkant ką nors interneto svetainėse, traukdavo į įprastas parduotuves“, – sakė jis.
Pasak Antano, nėra tokių produktų, kurių gamybos būtų tekę atsisakyti.
„Mano verslo nuostatos gal truputį neįprastos. Nesiekiu didelio produktų pelningumo, nes man svarbiau išsaugoti pirkėjus, kad pabandę jie vėl grįžtų.
Tai yra viena priežasčių, kodėl pasirinkome ekonominės klasės gaminių pakuotes. Jos yra pigesnės, todėl mažesnė ir galutinė produktų savikaina, bet jų kokybė dėl to nenukenčia“, – paaiškino jis.
Tuo tarpu sustojusi prekyba sojų vaško žvakėmis – tai pandemijos palikimas. Jos metu sutriko kai kurių žaliavų tiekimas, dagčių žvakėms – taip pat, o ir „Brexit“ tam pakišo koją. Buvęs dagčių gamintojas kol kas – nepasiekiamas, ir pirkėjams vaikinas nenori siūlyti prastesnių produktų, nes kokybė nuviltų klientus.
„Taip būna ir su kitais produktais. Jeigu dėl tiekimo sutrikimų pritrūksta kurios nors žaliavos, tenka stabdyti gamybą, kol pavyksta joms atrasti ne prastesnę alternatyvą“, – paaiškino pašnekovas.
Tad ar galima iš tokios veiklos pragyventi, net jei tenka dirbti vienam?
„Patirtis liudija, jog taip. Bet kad tai pavyktų, tenka pamiršti laisvadienius. Kita vertus, tai jau tapo gyvenimo būdu.
Įsitikinau ir tuo, kad kiekviename versle nedera pamiršti svarbiausios sudėtinės jo dalies – žmonių lūkesčių. Trumpalaikio ir greito pelno troškimas sumažina verslo gyvybingumą“, – tikino A.Mališauskas.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta puslapyje Verslo genas 2023.
kosmetikos priemonės^Instantgamyba
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.