Svarbiausia užduotis – pažinti žmogų
Papuošalus galima išsirinkti trijose parduotuvėse, esančiose Vilniuje, Šiauliuose ir Mažeikiuose, tačiau norintys individualaus papuošalo pageidauja susitikti su pačiu V.Jonučiu akis į akį. Tad nors juvelyras gyvena Šiauliuose, jam dažnai tenka važinėtis į Palangą, Klaipėdą, Kauną, Vilnių, Rygą ar kitus miestus.
Susitikus aptariami norai, detalės, metalų ir akmenų kiekis, kaina. Pasak juvelyro, šie susitikimai itin svarbūs, tuo metu jis stengiasi kuo labiau pažinti žmones.
„Neužtenka tik mokėti sulenkti metalą ir įdėti akmenį. Turi būti komunikabilus, mokėti bendrauti, prieš gaminant dirbinį ištraukti iš kliento tai, ką būtina žinoti: koks jo socialinis sluoksnis, šeimos statusas, kuo jis gyvena, koks jo hobis.
Pavyzdžiui, kalbantis išsiaiškinau, kad viena mano klientė turi 5 dukras. Kadangi pats augau 7 vaikų šeimoje, suprantu, jog svarbu yra neišskirti nė vieno, visi visko turi gauti vienodai. Tad nusprendėme pagaminti visoms dukroms vienodas gulbes, o mamai – kiek didesnę. Juk gulbė yra meilės ir ištikimybės simbolis. Tai labai sentimentalu“, – prisiminė V.Jonutis, paminėdamas, jog su klientais kuria artimą ryšį, todėl daugelis jų tampa draugais ar net ištikimais partneriais.
Simbolius šeimoms norėtų kurti dažniau
Kurti būtent individualius užsakymus V.Jonučiui patinka labiausiai, o jei klientai pageidauja ne tik išskirtinumo, bet ir nori įprasminti kokį nors simbolį, juvelyras ir pats nekantrauja išvysti galutinį rezultatą.
„Sulaukiu klientų, susigrąžinusių grafų titulus ir norinčių visai giminei pagaminti žiedus ar pakabukus su herbais. Tai turi tęstinumą, gimus naujam šeimos nariui papuošalas su herbu užsakomas ir jam.
Arvydas Sabonis taip pat yra mano klientas. Kartu sukūrėme jų šeimos apyrankę, kurią dabar turi visi nariai. Kai Domantas Sabonis sukūrė šeimą, jo žmonai taip pat gaminome tokią pačią apyrankę. Mane „veža“ tokie užsakymai.
Norėčiau, kad Lietuvoje prigytų tradicijos, jog kokius nors papuošalus, kaip amuletus, pavyzdžiui, nešiotų mama, tada perduotų juos dukrai, o ji – savo vaikams. Kad tai eitų iš kartos į kartą, iš rankų į rankas. Juk tai šitaip gražu“, – sakė jis.
Visgi V.Jonutis kartais sulaukia klientų, prašančių kaip nors įkombinuoti į papuošalą atsineštus ilgai saugotus akmenis, jiems svarbius ne tik finansiškai, bet ir emociškai. Tokiais atvejais juvelyras net turi pasiūlymą: „Yra žmonių, įsitikinusių, kad juvelyrams akmuo gali būti reikalingas, kad jie gali jį pakeisti kokiu nors kitu. Jei matome, kad žmogus dėl to abejoja, baiminasi, pagaminus papuošalą pakviečiame klientą pastovėti šalia meistro ir savo akimis įsitikinti, kad įdedamas būtent tas, o ne kitas akmuo.“
Gali stabdyti papuošalo gamybą ir imtis naujo
Tačiau V.Jonutis pripažino, jog retkarčiais klaidų nepavyksta išvengti net ir profesionalams. Šią kaltę jis prisiima sau: „Galbūt neskyriau pakankamai laiko žmogui pažinti.“
Jis pasakojo apie tuos atvejus, kada su papuošalais tiesiog „prašovė“. Tarkime, susitikęs ir pasikalbėjęs su viena kliente jis buvo įsitikinęs, kad šiai puikiai tiks klasika. Bendravimas nenutrūko ir papuošalo gamybos metu, o vis labiau pažįstant žmogų V.Jonutis suprato, kad išties jai reikėjo modernaus stiliaus dirbinio. Tada jis gamybą sustabdė ir ėmė derinti papuošalo projektą su kliente iš naujo.
Užsieniečiai randa dėl išskirtinumo
V.Jonutis papuošalus kuria jau nuo 1986 m. ir pats madų niekada nesivaiko, nes tai, kas „ant bangos“, gali vienam klientui tikti, o kitam – ne, todėl mieliau papuošalą kuria būtent konkrečiam žmogui. Visgi per tiek metų jis pastebėjo, kad gyventojai į tai žvelgia kiek kitaip. Viskas vyksta bangomis: ateina metas, kada daugelis ieško išskirtinių, vienetinių papuošalų, o kartais išvydę reklamose patinkančius – visi panorsta vienodų.
Tačiau „Premiere“ dirbiniai gaminami itin mažomis serijomis – parduotuvių lentynose nugula vos apie 3–10 papuošalo vienetų. Jei tai individualus užsakymas – greičiausiai tokio parduotuvėse niekada ir neišvysite.
„Esame sulaukę užsakymo ir iš JAV. Moteris pati susirado mus ir užsisakė apyrankę. Aš jos net paklausiau, kodėl perka iš mūsų, juk JAV visko yra tiek daug, tikrai yra iš ko rinktis. Bet ji sakė ieškojusi originalumo, išskirtinumo, ko nebūtų matoma ant kiekvieno kampo, o „Gucci“, „Tiffany“ ar kitų garsiausių prekės ženklų gaminius jau nešioja kone visi“, – prisiminė pokalbį V.Jonutis.
Viliasi, jog juvelyrika taps giminės verslu
Juvelyrikos keliu pasuko ir viena iš V.Jonučio dukrų. Verslininkas sakė niekada vaikų nespaudęs rinktis šią profesiją, tačiau tokiu dukros sprendimu džiaugiasi. Kaip jis teigė, būtų liūdna, jei visa tai, ką jis sukūrė ir per tiek metų užaugino, nebūtų tęsiama ir nueitų užmarštin.
„Jau ir anūkų turiu, kurie labai panašūs į mane. Tikiuosi, kad užaugę jie pasirinks mano kelią ir galės pratęsti tai, ką darau. Žinoma, nė vieno neįkalbinėsiu, bet jeigu jie šį kelią pasirinks, tam tikrai pritarsiu.
Kiek yra didelių įmonių, patirdavusių ir pakilimų, ir nuopuolių, jas perpirkdavo ar ateidavo jas valdyti naujos kartos su naujomis idėjomis. Daug kas keisdavosi, bet vardas išlikdavo. Norėčiau, kad ir mano verslas nebūtų tik trumpalaikis projektas, o turėtų tęstinumą“, – viliasi kūrėjas.
Sunkius laikotarpius išnaudoja kūrybai
O per tiek darbo metų V.Jonučiui tikrai teko susidurti ir su didesniais, ir mažesniais sunkumais. Pavyzdžiui, per pandemiją sušlubavo rubinų, smaragdų, safyrų, vežamų dažniausiai iš Kolumbijos, Afrikos, Azijos šalių, tiekimas. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje gyventojai stabtelėjo ir papuošalų užsakymų sumažėjo.
Tačiau tokiais periodais juvelyras niekada nenuleidžia rankų, o kaip tik jas dar labiau įdarbina – kuria naujas papuošalų kolekcijas, mokosi, tobulinasi, atnaujina inventorių, parduotuves. Jis visada tiki, o ir praktika parodė, kad galų gale viskas išeina į gerą, sunkumai baigiasi ir žmonės bei ekonomika atsigauna, tik reikia tuos sudėtingesnius laikotarpius išlaukti. Tad, anot jo, neverta sėdėti ir nervintis, nieko nedaryti, kai tą laiką galima išnaudoti kūrybai.
„Kartais pats gyvenimas mus išveda į šviesą, tik reikia daryti tai, ką gali geriausiai, – savo sėkmės paslaptimi pasidalijo V.Jonutis. – Kai kuriems lemta uždaryti verslus, bet galbūt tie žmonės tiesiog darė ne tai, ką turėtų. Viską lemia žmogaus išmonė, charakteris, požiūris į gyvenimą, profesionalumas.“
