„Džiaugiamės, kad jau šeštus metus puoselėjame gražią tradiciją. Visą vasarą kolegos žurnalistai rašė publikacijas ir kūrė vaizdo siužetus apie smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, kurie Lietuvoje imasi įgyvendinti pačius netikėčiausius sumanymus. Istorijų šiemet yra bemaž 50.
Komisija, kuriai pirmininkauja finansų analitikas Marius Dubnikovas su kitais nariais, į skirtingas nominacijas rinko penkis nugalėtojus skirtingose kategorijose: „Už drąsą rizikuoti“, „Už mokslo ir žinių įgyvendinimą versle“, „Metų atradimas“, „Šeimos verslas“, „Socialinis verslas“. Vieną nugalėtoją išrinko portalo lrytas.lt skaitytojai. Turėjome daugiau nei 7 tūkst. žmonių balsavimą – jie išrinko savo favoritą“, – apie projektą pasakojo naujienų portalo lrytas.lt Verslo skyriaus redaktorius.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ M.Dubnikovas taip pat džiaugėsi, kad jau antrus metus tenka dalyvauti šiame projekte. „Ten pamatai, kokia laki yra lietuvių fantazija, ir kaip gali net neįtikėtinos istorijos tapti verslo modeliais. Sakantiems, kad nėra įkvėpimo arba nežinantiems, kaip pradėti verslą, rekomenduoju tiesiog paskaityti šias naujienų portalo lrytas.lt rengiamas publikacijas“, – kalbėjo jis.
V.Radžiūnas antrino, kad neretai verslo idėjos skamba išties neįtikėtinai, bet verslininkai įrodo, kad tai įmanoma.
Vis tik ankstesniais metais organizatoriai pasigesdavo nominantų į mokslo, žinių ir inovacijų sritį, tačiau šiemet tokių verslų jau daugiau. Pasak V.Radžiūno, pastebima ir tai, kad Lietuva išlieka žemės ūkio kraštas – netrūksta verslų gamtos, turizmo ir žemės ūkio srityse.
„Džiugina tendencijos, kad būsimieji verslininkai baigia studijas Lietuvoje, o tuomet inovacijas geba pritaikyti versle“, – pastebėjo vienas iš „Verslo geno“ vadovų. Nemažai projekto dalyvių, kuri grįžę iš emigracijos į Lietuvą investuoją sukauptą kapitalą ir kuria naujas darbo vietas.
Tuo metu M.Dubnikovas teigė, jog Lietuva nuo pasaulinių tendencija tikrai neatsilieka. „Pasaulinės tendencijos yra labai aiškios – pagrindinis viską keičiantis etapas yra pandemija. Pandemija leido pasiekti žmones greičiau, efektyviau ir visais kitais būdais, kurie anksčiau nebuvo taikomi.
Šiai dienai trinasi geografinės ribos, sienos tarp šalių ir būdamas Lietuvoje savo produkciją gali parduoti kad ir Naujojoje Zelandijoje“, – pastebėjo jis.
„Tad verslas įgyja formas, apie kurias ilgai negalėjome net pagalvoti, verslas atsiveria plačiai – būdamas Lietuvoje turi mažesnę nei 3 mln. rinką, bet turi ir 500 mln. Europos Sąjungoje arba milijonus kitur pasaulyje. Skaitmenizacija jungiasi su tradiciniais verslais“, – dėstė finansų analitikas. Juo labiau, kad skaitmenizacija tobulėja, nors vyresnes kartos žmones kartais tai vis dar gąsdina.
„Prisiminiau gana linksmą istoriją iš aprašytų, kuomet vienas verslininkas, turėdamas sendaikčių parduotuvę važiuoja į Vokietiją, atsiveža daiktus ir vienas iš tų daiktų – stalas. Vėliau tą stalą iš į sendaikčių parduotuvę atvykęs vokietis jį nusipirko ir vėl parsivežė į Vokietiją“, – linksmą istoriją prisiminė V.Radžiūnas.
Portalo lrytas.lt Verslo skyriaus redaktorius atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje veikiantys 85 tūkst. smulkių ir vidutinių verslų yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Iš užsienio grįžę žmonės pavargsta dirbti kitiems, tad čia grįžę iškart sukuria savo verslus.
Šiais metais projekte galėjo dalyvauti verslai, gyvuojantys 1–10 m. Įprastai per šį laikotarpį išsigryninama, ar verslas bus pajėgus veikti ir toliau.
Kita vertus, su energetikos krize susiduriantiems verslams šiuo metu kaip niekad svarbus išgyvenimo klausimas.
M.Dubnikovas taip pat pritarė, kad verslininkams tenka galvoti apie išgyvenimą, tačiau pastebimas ir kitas ryškėjantis požiūris.
„Keičiasi mąstymas tuo, kad žlugus vienam verslui, ko gero, galvoje jau sukasi mintys apie antrąjį. Pasirinkę verslininko kelią žmonės supranta, kad bus patys atsakingi už savo likimą ir pajamas. O kad nepavyks per pirmuosius penkerius metus – galimybė milžiniška, nes pusė ar net daugiau įmonių nustoja veikti.
Šioje vietoje turi atsistoti, pasipurtyti ir toliau veikti. Galimybių teorija, kad vystant verslą kažkada pasiseks, – suveikia“, – komentavo pašnekovas.
Šių metų „Verslo geno“ projekto komisiją sudarė: Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M.Dubnikovas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų departamento direktorė Patricija Reut, „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas, alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys bei naujienų portalo lrytas.lt Verslo skyriaus vadovas Vytenis Radžiūnas.
Rugsėjo 28 d. vyks „Verslo geno“ apdovanojimų renginys, iškilmingą ceremoniją transliuos ir „Lietuvos ryto“ televizija.
