Raudoname vagonėlyje – originalūs blynai
Jie dar nežinojo, kad tas verslas greičiau prancūziškas negu lietuviškas ir kad trečiadienis – pirmoji „raudonojo vagonėlio“ darbo diena šioje ramioje miestelio vietoje išsinuomotame sklype. Nežinojo, ir ko galbūt neįprasto paragauti čia gaus. Vienas vagonėlio šeimininkų, 23-jų Dovydas, per kelias minutes specialioje keptuvėje iškepė po ypatingą 40 cm diametro blyną vien tik iš grikių miltų ir vandens, o viduje užlankstė šiek tiek kumpio, išsilydžiusio sūrio ir po kiaušinį. Trynys – skystas.
„Nebijokite jo paleisti šakute – bus kaip padažas“, – linkėdama gero apetito, ankstyviems to ryto klientams patarė Dovydo mama Rima Criou. O iš gėrimų, sakė, geriausia obuolių sidras, bet, jei jo nėra, tinka obuolių sultys, tiesa, irgi truputį „pagazintos“ – burbuliukai priduoda savotiško žaismo.
„Kam nepatinka tokie blynai – prašom su šokoladu arba daržovėmis, o gal norit „be nieko“, tik truputį sviestu pateptų?“ – pridūrė kad ir su akcentu, bet puikiai lietuviškai šnekantis Rimos vyras prancūzas Olivier. Lietuvių kalbos jis pramoko per užmegztus ryšius su lietuviais. Vedinas verslo, susijusio su jachtų įrangos, ypač virvių laivams ir keltams, pardavimu, 2000-aisiais pirmąkart prancūzas atvyko į Klaipėdą. O vieną kartą atvyko ir pasiliko.
„Pamilau Lietuvą, pajūrio kraštą ir... Rimą“, – atviravo Olivier.
Trisdešimt metų jis dirbo britų kompanijoje, o dabar – pats sau, mat 2008-aisiais atidarė marketingo ir konsultavimo įmonę, kuri maketuoja katalogus jachtų tema, 9-iose šalyse, įskaičiuojant Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Skandinaviją, samdo vertėjus. Olivier kilęs iš Prancūzijos Bretanės. Kaip atviravo, plonyčiai grikių miltų blynai, kuriems tešla brandinama 6 valandas, yra tarsi šio regiono vizitinė kortelė – kone kiekviena šeima ten turinti specialias blynų keptuves ir čirškina juos, kol pabosta.
„Išmokęs iš mamos, šį patiekalą aš gaminu nuo pat vaikystės. Mudviejų su Rima sūnus, dabar jau 14-metis Armandas, – taip pat kepa nuo 5-erių. Pamenu, kad pasiektų keptuvę, reikėdavo virtuvinę kėdę pritraukti“, – juokėsi O.Criou.
Norėtų pritraukti ir vietos bendruomenę
Visa skaniųjų blynų paslaptis – itin smulkiai sumalti grikių miltai, kurių verslininkai triskart per metus ant palečių parsigabena iš Prancūzijos. Dalį iškepa, dalį parduoda Klaipėdoje savo atidarytoje prancūziškų produktų krautuvėlėje, Armando sugalvotu pavadinimu „Miam miam“, kas lietuviškai reiškia „Niam niam“. Esą jeigu blynus pabandytum iškepti iš Lietuvos parduotuvėse parduodamų stambesnio malimo miltų, nepavyktų tokie ploni, o, bandant užlankstyti įdarą, lūžinėtų.
Toje parduotuvėje, kurioje prekiaujama prancūziškais produktais, daugiausia sukasi Rima. Anksčiau ji buvo kirpėja. „Ir dabar, kai sutinku žmogų, taip, kaip dizaineris apžvelgia drabužius, aš – plaukus ir vyrų barzdas“, – juokėsi ji.
Savo kepamais blynais šeima spėjo išgarsėti ir Klaipėdoje, ir visame pajūrio krašte, bet labai norėtų įtikti ir vietiniams darbėniškiams. „Prieš pusantrų metų apsigyvenom gražioje Darbėnų vietoje, Miško gatvėje pasistatę namą. Miestelis – patinka, bendruomenė irgi gera, atrodo draugiška, bet nedrąsi“, – apibūdino Rima.
Anot jos, per ką tik čia nuvilnijusias Petrines – eilės prie maisto prekystalių. Žmonių daug, bet „anims rek keptuos dounas so česnako, šašlyku, „Švyturi“ alaus“ , o štai blynų – ne, neįsiūlysi, turbūt, kad neįpratę.
„Šaukdama kviesdama nors veltui paragauti, klausiau, ar ant kelių turiu atsiklaupti, bandžiau ten viesulą sukelti – ne be reikalo tėvas yra sakęs „no i kū ta atsėgėmosi, a ne cėguona vaks?“ – bet šįkart ne ką telaimėjau“, – pasakojo iš Skuodo rajono, Lenkimų, kilusi žemaitė. Ji įsitikinusi: žmonės prie naujovių pripranta per edukacijas ir laiką. Tikisi, kad taip ir Darbėnuose bus.
Neretai šeima kepti blynų yra kviečiama pas draugus, į renginius arba į įmonių privačius vakarėlius. O šiemet liepos 14-ąją, kada minima Prancūzijos nacionalinė diena, riedėjo iki Vilniaus, turėjo garbės svečius vaišinti Prancūzijos ambasados rezidencijoje Turniškėse.
„Reikėjo iškepti apie 250 blynų! Variau be sustojimo prakaitą braukdamas, mat ir lauke vasarą karšta, ir prie keptuvės“, – šypsojosi Dovydas.
