Norėjo gyventi gamtos apsuptyje
Užaugę Kauno rajone, bet būdami miškininkai Leonaičiai visada žinojo, kad norės gyventi ne mieste, o kur nors arčiau gamtos. Taip prieš šešerius metus sutuoktiniai įsigijo sodybą Kaišiadorių raj. ir šalia jos ėmė auginti įvairias gėrybes.
„Nusprendėme pabandyti mažame šiltnamiukyje užsiauginti ką nors, bet mums daržovių užaugo per daug. Tada nusprendėme į krepšelius sudėti įvairių daržovių ir nuvežti jas draugams. Vėliau ir draugų draugai ėmė jas pirkti“, – portalui lrytas.lt pasakojo Edmundas.
Pasak Aistės, taip žinia apie jų derlių ėmė sklisti iš lūpų į lūpas, atsirado daugiau norinčiųjų pirkti daržoves, tad teko ir daugiau jų auginti. Taip po truputį ir gimė verslas, pavadintas „Laimingų daržovių ūkiu“.
Šiuo metu Edmundas dirba ir miškininku privačioje įmonėje, ir pluša savo ūkyje, o štai Aistei savo darbą teko mesti ir visas jėgas skirti daržovių auginimui.
„Anksčiau čia po savo pagrindinių darbų atvažiuodavome padirbėti, palaistyti. Kai būdavo sausros, galvodavome, o Dieve, kam mes tiek visko apsiėmėme daryti. Bet atvažiuojame čia, pabūname kelias minutes, pasivaikščiojame, atsiranda ir jėgų, ir noro dirbti. Juk čia taip gera, tai dabar dirbu tik čia“, – kalbėjo Aistė.
Augina tūkstančio metų veisles
Kaip sako Leonaičiai, jie augina kone viską, tačiau daržovės čia ne tokios, kokias esame įpratę matyti parduotuvėse. Jos – senų paveldo veislių. Kaip sutuoktiniai sakė, paprastas auginti būtų neįdomu, ieškota užmirštų skonių.
„Kai kurioms veislėms 1000 metų, pavyzdžiui, burokėlio. Jis panašus į morką. O morkų, kurias auginame, veislei apie 300 metų. Tos morkos baltos“, – paminėjo Edmundas, pasakodamas, kad sėklas tenka vežtis iš kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos.
„Puoselėjame gamtą tausojančią žemdirbystę, nenaudojame jokių mineralinių trąšų, nieko neskubiname, kaip gamta duoda, taip“, – papildė Aistė.
Kiekvieną savaitę jie skelbia, kokias daržoves užaugino ir kokį gėrybių krepšelį, sveriantį apie 10 kg, sukomplektuos. Krepšeliuose visada randamos svarbiausios daržovės – bulvės, agurkai, pomidorai, svogūnai, česnakai, burokėliai, morkos, moliūgai, kukurūzai ir dar daug kitų.
Sutuoktiniai teigė norintys, jog žmonės patys daržovių nesirinktų, o imtų visa tai, kas įdėta krepšelyje. Taip jie skatina visus vartoti kuo daugiau ir skirtingų daržovių.
„Tai mūsų misija“, – paminėjo A.Leonaitienė. – Kai kurie sako, kad nežino, ką daryti su baklažanu ar poru, todėl jų ir nenori. Tačiau mes geriau patarsime, kaip juos pagaminti, kad žmonės pabandytų, paragautų, negu išimsime juos iš krepšelio.“
Norėtų supažindinti su tuo kitus
Daugelis Leonaičių klausia, ar nenorėtų jie plėsti ūkį, auginti daugiau daržovių, tačiau Aistė purto galvą: „Ne, nenoriu. Noriu suspėti pati su visais klientais pabendrauti, gauti grįžtamąjį ryšį. Nenoriu pramonės.“
Visgi su laiku Leonaičiai planuoja tapti ir edukaciniu ūkiu, kad žmonės atvažiuotų į vietą ir patys nusiskintų norimas daržoves, parodytų vaikams, kaip jos auga.
Moteris pasakojo, jog svajoja įkurti takelius su įvairiais kambariais, vienuose būtų galima pasivaikščioti po įvairius paviršius basomis, kituose – ieškoti augalų, daržovių.
„Dažnai vaikai net neįsivaizduoja, kaip auga pomidoras, nežino, kad bulvė gali augti po šiaudais ar kad morka gali būti juoda.
Jiems vienas malonumas patiems išsikasti bulves iš po šiaudų, rasti pomidorus su ragais arba nusiskinti baklažaną. Man žmonės pasakojo, kad viena mergaitė, nusiskynusi baklažą, net ėjo su juo kartu miegoti, apsikabino jį ir nepaleido“, – juokėsi Aistė.
