Patinka skaičiuoti svetimus pinigus, ypač kai sumos – milijoninės? Taip, ypač tada, kai pajamas augina vartotojų pinigai, cirkuliuojantys didžiųjų Lietuvos įmonių kraujo apytakoje. Vis dėlto darbuotojų algalapiai jose – ne stebuklingi.
„Orlen Lietuva“, „Thermo Fischer Scientific Baltics“, „Maxima LT“ ir „Girteka logistics“. Tai keturios įmonės, kurių pajamos praėjusiais metais perkopė milijardą eurų. Jos, kaip ir 2020-aisiais, neapleido didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių lyderio pozicijų, nors gavo mažesnį pelną.
Registrų centro duomenimis, pagal 2021-ųjų pardavimo pajamas „Maxima LT“ vietomis apsikeitė su biotechnologijos įmone „Thermo Fischer Scientific Baltics“. Nors prekybininkai pernai gavo kone 1,76 mlrd. eurų pajamų – 70 mln. eurų daugiau nei užpernai, biotechnologai juos aplenkė, užsidirbę 1,94 mlrd. eurų.
Pirmoje pozicijoje išlikusi naftos produktų perdirbėja „Orlen Lietuva“ pardavimo pajamas pernai išaugino iki 4,26 mlrd. eurų, o tai 1,8 mlrd. eurų daugiau negu užpernai.
Penktoje vietoje pagal pardavimą atsidūrė „Ignitis“ – ši energijos tiekimo įmonė gavo 862 mln. eurų pajamų ir pakilo aukštyn iš pernykštės 12-os vietos.
Didžiausios algos – kitur
Į didžiausių įmonių 50-ką, remiantis Registrų centro bei „Sodros“ duomenimis, patenka vos penkios įmonės, kur atlyginimų mediana – visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, – perkopė 3 tūkst. eurų. Smalsu, kuriose?
Įmonė „AVAD Baltic“, kuri yra „Apple“ įgaliotasis platintojas, pernai gavo apie 350 mln. eurų pajamų. Šįmet birželį joje dirbo 31 žmogus. Atlyginimų mediana joje iki mokesčių siekė 6463 eurus.
Bendrovėje „SBA Home“, pernai uždirbusioje 493 mln. eurų, šių metų birželį dirbo 80 žmonių, o atlyginimų mediana sudarė 4923 eurus.
Metalo produkcijos prekybos namuose „MBZ-Baltija“ pajamos pernai siekė kone 229,6 mln. eurų. Vasaros pradžioje juose dirbo 6 žmonės – jų atlyginimų mediana buvo 4136 eurai.
Telekomunikacijų bendrovėje „Tele2“, kurioje birželio mėnesį dirbo 149 žmonės, mediana siekė 4043 eurus.
Elektroninės komercijos startuolyje „Vinted“ tuo pat metu dirbo 1030 darbuotojų. Atlyginimų mediana joje buvo 3412 eurų.
„Mercedes-Benz“ automobilių prekybos įmonėje „Veho Lietuva“ birželį darbavosi 193 žmonės, jų atlyginimų mediana siekė 3140 eurų.
Dosniausiųjų dešimtukas
Didžiosios įmonės nėra tie darbdaviai, kurie moka didžiausias algas. Daugiausia Lietuvoje uždirba žmonės, dirbantys arba informacinių technologijų, arba atsinaujinančios energetikos srityse.
„Sodros“ duomenimis, dešimtyje įmonių, sumokėjusių šiemet birželį didžiausias algas, visų darbuotojų pajamų vidurkis sudarė 10,7–27,4 tūkst. eurų.
Pasak „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič, didžiausios algos šiemet birželį buvo laboratorinės įrangos tiekimo bendrovėje „Linea Libera“, kurioje dirbo 32 žmonės. Bendras visų jų algų vidurkis sudarė per 27,4 tūkst. eurų.
„Pažiūrėję į praėjusių laikotarpių įmonės duomenis matome, kad gegužę vidutinis darbo užmokestis joje siekė tik 1133 eurus. Atlyginimas šioje įmonėje padidėja tam tikrais laikotarpiais.
Tikėtina, kad tuomet išmokamos tam tikros išmokos, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus“, – kalbėjo M.Kozič.
20,36 tūkst. eurų atlyginimų vidurkis, šiųmečio birželio duomenimis, buvo 4 darbuotojus turinčioje ir vėjo jėgainių parkus valdančioje bendrovėje „Aukštaitijos vėjas“.
Maždaug po 19,12 tūkst. eurų uždirbo 4 oro transporto bendrovės „Intertecus“ darbuotojai.
14,78 tūkst eurų. Tokia vidutinė alga birželio mėnesį buvo išmokėta 12-ai šildymo ir vėsinimo sistemas gaminančios „Viessmann“ atstovybės darbuotojų.
„Hitachi Energy Estonia“ atstovybė, turinti 4 darbuotojus, jiems sumokėjo 14,34 tūkst. eurų dydžio algas. Kone tokia pati vidutinė alga birželį buvo ir Austrijos farmacijos bendrovės „Takeda“ atstovybėje, kurioje dirbo 9 žmonės.
Po 13,76 tūkst. ir 13,52 tūkst. eurų. Tiek atitinkamai gavo keturi „Apple Lithuania“ darbuotojai ir septyni, dirbantys „Focus Logistics“ įmonėje.
Maždaug po 12,54 tūkst. eurų algos gavo 6 kino produkcijos platinimo „Acme grupė“ darbuotojai.
Didžiausias algas mokėjusių įmonių dešimtuke esanti farmacijos bendrovė „Medison Pharma Lithuania“ 6 darbuotojams mokėjo 10,71 tūkst. eurų vidutinę algą.
Neišvengė didelių nuostolių
Didžiųjų įmonių lyderė, Mažeikiuose veikianti lenkų valdoma naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ pernai augino ir pardavimo pajamas, ir pelną, kuris per 2021-uosius padidėjo kone pusantro karto – iki 76 mln. eurų.
Bet šie metai įmonei nėra ypač dosnūs. Savo atskaitose ji nurodo, kad šiemet antrojo ketvirčio pajamos siekė 1,704 mlrd. JAV dolerių (1,67 mlrd. eurų) ir buvo didesnės nei tuo pačiu laiku pernai, kai jos siekė 1,165 mlrd. JAV dolerių (1,14 mlrd. eurų ), – pajamas augino šių metų pavasarį sparčiai didėjusios pasaulinės naftos žaliavos ir naftos produktų kainos.
Vis dėlto naujausioje finansinėje ataskaitoje įmonė nurodė, kad grynasis nuostolis per balandį–birželį išsipūtė net iki 209 mln. JAV dolerių (205,3 mln. eurų). Aiškinama, kad turto vertė sumažėjo dėl nestabilios geopolitinės padėtis pasaulyje ir ateities naftos rinkos vertinimų nepastovumo.
Kiek uždirba „Orlen Lietuva“ gamyklos darbuotojai?
Birželį atlyginimų mediana joje buvo 2514,88 euro, neatskaičius mokesčių, vidutinis atlyginimas – 3743,68 euro. Koncerne dirbo 1458 žmonės.
Pajamos smarkiai didėjo
Kokie veiksniai perstumdė kitas didžiąsias įmones Registrų centro duomenų lentelėse ir kokią įtaką tai padarė darbuotojų algoms? O gal šių metų pardavimo tendencijos – jau visai kitokios?
Anot „Thermo Fischer Scientific Baltics“ atstovo Egidijaus Jaseliūno, pagrindinė pajamų augimo priežastis 2021 m. buvo su pandemija susijusių produktų gamyba ir didžiulis jų poreikis.
„COVID-19 diagnostikai gausiai naudojami „Thermo Fischer“ kompanijai priklausančiose įmonėse gaminami produktai, Vilniuje esančios mūsų bendrovės – taip pat: mūsų gaminami komponentai yra naudojami PGR metodu grįstuose molekuliniuose COVID-19 diagnostikos testuose.
Taip pat gaminame reagentus, kuriuos naudoja RNR technologija grįstas vakcinas kuriančios ir gaminančios kompanijos, o 2020 metais pastatytas naujas gamybos pastatas leido padidinti šių reagentų gamybos apimtį“, – paaiškino E.Jaseliūnas.
Didėjo ir kitų bendrovės gaminamų reagentų pardavimas, nes valstybės bei verslas skiria daugiau lėšų moksliniams tyrimams bei biotechnologijų sektoriui.
Sunki pandemijos letena
Didžiausias pardavimo pajamas auginusių įmonių penkiasdešimtuke „Maxima LT“ išliko didžiausias darbdavys – joje, šiųmečio birželio duomenimis, dirbo 12 490 žmonių – dvigubai daugiau nei antroje vietoje pagal darbuotojų skaičių esančioje „Iki“ parduotuvių tinklą valdančioje „Palink“.
Trečioje pozicijoje pagal pajamas atsidūrusi „Maxima LT“ padėties nedramatizuoja.
Pasak bendrovės komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, nors pernai tebesitęsė pandemija ir įvairūs su ja susiję veiklos ribojimai, pardavimo pajamos nuosaikiai augo – jos padidėjo 4,2 proc. ir sudarė 1,759 mlrd. eurų.
„Vis dėlto didėjančios pajamos nekompensavo pernai smarkiai padidėjusių veiklos sąnaudų.
Laikėmės tvarios verslo augimo krypties, tad daugumai „Maximos“ darbuotojų buvo keliami atlyginimai, atsakingai kūrėme saugią darbo aplinką bei rūpinomės klientų saugumu, o išaugusias sąnaudas dengėme iš savo pelno – neperkėlėme jų pirkėjams“, – paaiškino E.Dapkienė.
Pasak jos, ir pernai, ir šiemet teko imtis įvairių priemonių tam, kad pavyktų išlaikyti kuo mažesnes prekių kainas.
„Pastaruosius trylika mėnesių, kaip rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė, būtent mūsų prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjai galėjo už mažiausią kainą įsigyti pigiausių maisto prekių krepšelį“, – sakė E.Dapkienė.
Keitė ir struktūrą
„Maxima LT“ praėjusiais metais uždirbo 84,7 mln. eurų grynojo pelno – 135 mln. eurų mažiau nei 2020-aisiais.
Pasak E.Dapkienės, užpernai „Maximos“ finansinius rezultatus smarkiai koregavo struktūriniai pokyčiai, o didžiąją dalį bendrovės uždirbto grynojo pelno sudarė dividendai, gauti iš susijusios bendrovės „Lincoln Land Erste“.
O štai „Maximos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai sumenko 3 proc. – iki 172,8 mln. eurų.
„Pelningumo mažėjimui didžiausią įtaką padarė 2021 metais smarkiai padidėjusios veiklos sąnaudos – ypač pabrango prekių transportavimas ir komunalinės paslaugos.
Nepaisant to, daugumos „Maximos“ darbuotojų baziniai atlyginimai pernai buvo padidinti – papildomai darbo užmokesčio fondui skirta 8 mln. eurų.
Taip pat išmokėta kone 18 mln. eurų (4 mln. eurų daugiau nei užpernai) skatinamųjų premijų. Iš viso vidutinis „Maximos“ darbo užmokestis pernai padidėjo dešimtadaliu“, – sakė E.Dapkienė.
Šių metų pradžioje bazinės algos didintos 90 proc., arba daugiau negu 10 tūkst. darbuotojų, o spartesnį jų augimą šiemet pajuto mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Šiais metais „Maximos“ darbo užmokesčio fondas papildomai didinamas beveik 13 mln. eurų.
Brangios energijos įtaka
Į viršų šovusios „Ignitis“ įmonės atstovas Artūras Ketlerius patikino, kad ir šių metų pirmąjį ketvirtį, kaip ir pernai, pajamas augina rinkoje smarkiai išaugusios gamtinių dujų ir elektros energijos kainos.
„Šis kainų augimas didino ir „Ignitis“ sąnaudas. Poveikį pelningumui taip pat turėjo realizavęsi elektros energijos ir gamtinių dujų finansiniai išvestiniai sandoriai“, – sakė A.Ketlerius.
Paklaustas apie algas, jis aiškino, kad visoje „Ignitis grupėje“ galioja bendra atlygio keitimo sistema.
Atlygis darbuotojams keičiamas kartą per metus – tai priklauso nuo darbo rinkos tendencijų ir šalies atlygio vidurkio pokyčių, taip pat nuo kiekvieno darbuotojo individualių tikslų.
Keitimas nėra siejamas su padidėjusiomis pajamomis dėl gerokai išaugusių kainų rinkoje.
Didžiausias pokytis – viename sektoriuje
„Sodra“ paskelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų ir siekė 1753 eurus. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 122 eurais.
„Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą. Vis dėlto ir socialinio draudimo išmokos, ir atlyginimai turėjo amortizuoti didelę kainų šuolio dalį – didėjo tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo pajamos“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Didžiausias – per 16 proc. – darbo pajamų augimas užfiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kur atlyginimų vidurkis siekia 1132 eurus, ir informacijos ir ryšių veikloje, kur gaunama vidutiniškai 2769 eurai iki mokesčių. „Informacijos ir ryšių sektoriuje vyksta kova dėl darbuotojų. Būtent čia per metus įvyko didžiausias pokytis – apdraustųjų skaičius padidėjo beveik 7 tūkstančiais (17 proc.)“, – teigė „Sodros“ analitikė.
Apdraustųjų daugėjo kompiuterių programinės įrangos kūrimo įmonėse, interneto ir reklamos paslaugas teikiančiose įmonėse. Per metus 4 tūkstančiais padaugėjo informacinių technologijų ir ryšių specialistų. Jų vidutinės darbo pajamos siekė 3426 eurus prieš mokesčius (apie 2 100 eurų į rankas).
Įdomiausi pokyčiai – prekyboje
Jekaterina Rojaka,
„Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė
„Nors didžiausias poveikis COVID-19, karantino ir verslo apribojimų jau yra praeityje, versle įvyko tektoniniai pokyčiai, kurie vis dar jaučiami nagrinėjant įmonių finansus.
Top-50 pastebimai susilpnėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių pozicijos. Jeigu pernai jos dominavo (27 pozicijos iš 50), tai pagal 2021 metų pajamas tokių buvo 24.
Sumažėjo ir apdirbamosios gamybos lyderių (nuo 11 iki 9), augo informacijos ir ryšių bet transporto ir logistikos srities banginių.
Kaip ir ankstesniais metais, pernai pažangą parodė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tarp TOP monių dar smarkiau įsivirtinusi ir pagal 2021 metų pajamas aplenkusi „Maxima LT“.
Vertinant viso penkiasdešimtuko įmonių-lyderių finansus, pajamos per metus ūgtelėjo beveik penktadaliu – 19,3 proc. (iki 25,3 mlrd. eurų) ir jau gerokai aplenkė 2019 m. rodiklį (22,1 mrd. eurų).
Kita vertus, darbuotojų skaičius susitraukė 6,7 proc., arba 4,2 tūkst., o per dvejus metus stambiausiose įmonė darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 12 tūkst., nes įmonės, investuodamos į gamybą ir automatizuodamos procesus, gerino produktyvumą.
Iš individualių įmonių – į top-50 įšoko Ignitis Gamyba, realizuojanti savo plėtros planus, taip pat į lyderius grįžo Apranga, APB (49 vieta, 2020 m. – 53, o 2019 m. – 46).] Įdomiausi pokyčiai vyko didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – dar labiau savo pozicijas sustiprino į top-dešimtuką patekęs Vokietijos kapitalo tinklas „Lidl Lietuva“ (pernai užėmė 14 poziciją), į viršų pajudėjo ir RIMI – abidvi įmonė pastaruoju metu intensyviai investavo į automatinius sprendimus bei automatines kasas.
Šiemet, įmonių pajamoms turės įtakos prieštaringi veiksniai: aukšta infliacija generuos didesnes pajamas, tačiau krentantys vartotojų lūkesčiai ir verslo pasitikėjimo rodikliai bei niūresnės nuotaikos ES turės ribojančio poveikio įmonių finansams, kuris labiausiai bus jaučiamas rudenį.“
50-ies didžiausių Lietuvos įmonių pajamos
Pavadinimas - Pardavimo pajamos (2021 m. eurais) - Darbuotojų skaičius - Atlyginimų mediana (2022 m. birželis)
„ORLEN Lietuva“ 4263826000 1458 2514,88
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ 1941513774 1886 2213,73
„Maxima LT“ 1759492000 12490 1065,88
„Girteka logistics“ 1146825930 1618 2453,98
„Ignitis“ 862286000 349 2053,27
„Palink“ 718964000 6085 1113,25
„Viada LT“ 688207189 1191 1286,29
„Sanitex“ 618214252 1214 1432,95
„Achema“ 590290000 1254 2414,87
„Norfos mažmena“ 587312625 3440 1361,39
„Lidl Lietuva“ 578338000 2875 1404,07
„NEO Group“ 544527381 233 2107,42
„Energijos skirstymo operatorius“ 533134000 2530 2061,24
„Rivona“ 511944828 1087 1495,02
„SBA Home“ 493708000 80 4923,52
„Baltic Petroleum“ 430710061 622 1197,68
„Telia Lietuva“ 420794000 2029 2363,66
„Baltic Agro“ 409873887 220 2111,67
„Rimi Lietuva“ 394992972 3299 1033,35
„LTG Cargo“ 389817000 2218 188,1
„AVAD Baltic“ 350396000 31 6463,41
„Vičiūnai“ ir Ko 335542463 156 1734,16
„Veho Lietuva“ 324598283 193 3140,67
„Hegelmann transporte“ 305544605 1389 1587,6
„Tele2“ 298044000 149 4043,03
„ACC Distribution“ 296671000 203 2426,22
„Agrochema“ 296132746 426 1407,67
„Ignitis gamyba“ 295201000 346 2388,12
„Eurovaistinė“ 278337000 1553 1882,09
„Neste Lietuva“ 267952644 39 2739,36
„Fleet union“ 256888957 11 2318,7
„Freda“ 253995858 898 2251,54
„ME Trailers“ 250647125 52 2765,65
„Bitė Lietuva“ 248786000 1039 2347,94
„Vinted“ 245268640 1030 3412,27
„ME transportas“ 236854806 1153 1232,46
„Prekybos namai BMZ-Baltija“ 229594489 6 4136,46
„EVD“ 228190000 192 1291,74
„Metruna“ 222987514 15 2703,58
„Orion Global pet“ 218476000 130 2683,64
„Lytagra“ 218471012 670 1817
„SCT Lubricants“ 214215375 189 2380
„Limedika“ 213779982 360 1605
„Lietpak“ 208792518 664 2342,88
„Vlantana“ 208727199 2023 1279,76
Valstybinių miškų urėdija 205878835 2798 1569,96
„Mineraliniai vandenys“ 198476715 281 2280
„Tete-a-tete“ kazino 194498511 437 1697,25
„LTG Infra“ 191863000 2590 1684,7
„Nemuno vaistinė“ 191362110 1333 2070,67
Šaltinis: Registrų centras, įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt Atlyginimų mediana – visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimas, neatskaičius mokesčių (2022 m. birželio mėn. duomenys).
