Meistrai dirba tik legaliai
Ši platforma skirta elektroninėms ir fizinėms parduotuvėms, turto valdytojams, butų ūkiams, administratoriams ir jų klientams. Visas jos „grožis“, šypsosi G.Jankus, slypi API (aplikacijų programavimo sąsajos) integracijoje į el. parduotuvę.
Pirkdamas televizorių el. parduotuvėje, kurios internetiniame puslapyje yra platformos API įskiepis, klientas gali vienu mygtuko paspaudimu užsisakyti platformos meistrų montavimo paslaugas jam patogiu laiku.
„Šitaip sprendžiama ir parduotuvių problema – joms nebereikia turėti meistrų visoje šalyje, kad sumontuotų klientams techniką, – ir klientų problema – jie gali lengviau planuoti savo laiką ir nebijoti dėl savo turto, nes jam yra draudimas ir garantijos.
Taip pat platforma naudinga ir pačiam verslui – pavyzdžiui, jei reikia tvarkyti nekilnojamojo turto objektus. Dabar verslas gali per minutę užsisakyti reikalingą meistrą – tiesiog mūsų puslapyje įveda, ką, kur ir kada reikia padaryti, ir jam automatiškai priskiriamas paslaugos teikėjas.
Pasaulyje yra kitų panašių platformų, tačiau nė viena jų neteikia paslaugų verslui ir jų klientams. Privatiems klientams turime programėlę ir internetinį puslapį, kuriame jie gali užsisakyti daugiau nei iš 150 paslaugų“, – idėją aiškino G.Jankus.
Šiuo metu visi meistrai į platformą registruojasi per programėlę, kurioje turi užpildyti klausimyną – pateikti savo informaciją ir sutikti su tam tikromis sąlygomis. Visa tai jie gali padaryti nuotoliniu būdu per kelias minutes.
Tačiau jie, pabrėžia verslininkas, turi dirbti legaliai – visi paslaugų teikėjai platformoje dirba su individualios veiklos pažymomis, yra įregistravę mažąją bendriją (MB) arba turi įmones. Visi atsiskaitymai vyksta tik pavedimais – platforma automatiškai išsiunčia sąskaitas, mokėjimus.
„Taip pat draudikai apdraudė mus 1 mln. eurų Lloyd's civiliniu draudimu – apdrausti ne tik meistrai, bet ir klientų turtas. Draudimas galioja, kai įvyksta žala, tačiau jų beveik nėra ir jos minimalios. Tokiu atveju klientui priskiriame kitus meistrus, kurie atvyksta ir viską sutvarko. Dėl to esame padarę 24/7 klientų aptarnavimo skyrių – klientai ir meistrai gali kreiptis į mus vos iškilus problemai.
Tikėjausi, kad bus blogiau, bet yra geriau. Maniau, kad bus daugiau probleminių užsakymų, bet taip nėra turbūt dėl to, kad labai daug besiregistruojančių atkrenta, nes neturi individualios veiklos ar įmonės. O užsiregistravę yra patikrinami, ar jų tapatybės tikros, ar jie tikrai turi individualias veiklas ar įmones.
Taip pat platformoje veikia vertinimo sistema – galima įvertinti meistrus žvaigždutėmis ir komentarais, kas labai padėjo jiems pasitempti. Juk jei jie gaus neigiamą įvertinimą, tikėtina, kad gaus ir vis mažiau užsakymų“, – pasakojo jis.
Idėja gimė vystant kitą verslą
Prieš įkurdamas platformą G.Jankus versle nebuvo naujokas – su partneriu buvo įkūrę „Vaidilos“ teatrą ir klasikinių koncertų organizaciją „Vaidilos klasika“, dar turėjo ir kitų verslų. Visgi teatrą jis nusprendė parduoti, nes norėjo verslo, kurio neribotų sienos ir dienos.
„Šiandien verslo plėtrai turime visą pasaulį. Veikiame visoje Lietuvoje, jau 10 miestų Lenkijoje ir plečiamės į dar 30, taip pat numatyta plėtra į Vokietiją, Prancūziją ir kitas šalis. Šiuo metu turime jau virš 700 paslaugos teikėjų“, – šypsosi jis.
Idėja įkurti „Discontract“ G.Jankui kilo dar turint „Vaidilos“ teatrą. „Turėjome problemą: mums reikėdavo, kad būtų atlikta labai daug įvairių smulkių darbų, pavyzdžiui, po klasikinio koncerto reikėdavo sutvarkyti elektros lizdą ar po renginio nudažyti sienos lopinėlį, nes kažkas nubraukdavo dažus nešdamas daiktus.
Tačiau rasti meistrą, kuris viską sutvarkytų rytojaus dieną, būdavo beveik neįmanoma – reikėdavo labai daug skambinti ir ieškoti žmogaus. Taip pat būdavo neaiškios kainos – vieną kartą pas vieną meistrą kaina didesnė, o kitą kartą jau mažesnė, todėl būdavo sunku planuoti, kiek viskas kainuos. Tada supratau, kad ne aš vienas turiu tokią problemą, o ir kiti verslininkai“, – prisiminė verslininkas.
O pritraukti meistrus registruotis į platformą paskatino karantinas. Iki jo, anot G.Jankaus, paslaugų teikėjai buvo pripratę, kad turi savo klientų ratą ir jiems to užtenka, tačiau per karantiną įvyko lūžis – žmonės ėmė sparčiau mokytis naudoti technologijas, ėmė registruotis į įvairias platformas ir gauti papildomas pajamas.
Be kita ko, meistrai ėmė suprasti, kad baigiasi „juodų pinigų“ era, kad, gaudami skaidrias pajamas, jie gali gyventi geriau.
Be skaičių veiklos nesiimtų
Tačiau į naują verslą G.Jankus tikina nenėręs stačia galva. Ateiti į jį su partneriu ruošėsi pusę metų – analizavo rinkos dydį, ar yra poreikis tokiam verslui, kalbėjosi ir su pačiais verslininkais, naudojosi EK statistika žiūrėdami, kokia yra situacija su turinčiais individualią veiklą, žiūrėjo, kiek pinigų žmonės statistiškai išleidžia buičiai.
„Be statistikos ir skaičių nepradėčiau nė vieno verslo – esu pasiryžęs nerti į iššūkius, bet be skaičių sėkmingai išvystyti veiklą yra labai maža tikimybė. Jie nurodo, kiek rinkos gali „paimti“ ir kiek gali iš jos uždirbti, padeda priimti sprendimus.
Kai galiausiai išsigryninome, kad platformų poreikis auga, pamatėme, kad meistrų sritis dar neišspręsta, tik tada su partneriu priėmėme sprendimą parduoti „Vaidilos“ teatrą ir pradėti kurti „Discontract“, – kalbėjo jis.
Platformą jiedu metus kūrė iš savų investicijų – pradžiai prireikė 150 tūkst. eurų – ir lygiagrečiai bandė pritraukti investicijas. Pirmasis programėlės variantas buvo sukurtas per 9 mėnesius, o pirmoji investicija pritraukta per metus.
G.Jankus kurti verslą Lietuvoje sako ryžęsis dėl rinkos specifikos. Esą rinka Lietuvoje pradėta formuoti jau gana seniai, lietuviai yra technologiškai pažangūs – dauguma yra imlūs technologijoms, naudojasi įvairiomis platformomis, programėlėmis, greitai prie jų pripranta – todėl tokioje rinkoje galima patogiai testuoti ir kurti verslą, kuris plėstųsi į kitas šalis.
„Jei būtume bandę nauja platforma iš karto „paimti“ visą Lenkijos rinką, tam 1 mln. eurų tikrai nebūtų užtekę, nes būtų reikėję iš karto išeiti į 80 miestų, turėti juose meistrus, iš karto užsakyti reklamą visoje šalyje.
O Lietuva yra puiki „smėlio dėžė“, joje rinkos lyderiu galima tapti su mažesnėmis investicijomis. Galų gale dabar verslo partneriai pas mus ateina jau ir patys, nes supranta, kokią naudą gali iš mūsų gauti“, – aiškino verslininkas.
Kurdamas verslą jis sako, kad nesijaučia padaręs rimtų klaidų, o tik pasisėmęs pamokų. Išmoko dirbti su partneriais, patarėjais verslo klausimais, samdyti profesionalius teisininkus, kurie kurtų paslaugų sutartis, kas padėjo stabiliau pradėti veiklą. Taip pat jis džiaugiasi, kad per dešimtmetį, dar dirbdamas su kitais verslais, subūrė investuotojų ratą aplink save, kas pravertė imantis naujos veiklos.
Nors turėti verslo partnerį ir nėra būtina, bet, G.Jankaus teigimu, tai labai padeda verslo pradžioje sutaupyti, jei jis turi verslui kurti būtinų kompetencijų. O vėliau, pritraukus investicijas, drauge galima verslą plėsti greičiau.
„Investuotojų pradžioje turėti irgi nėra būtina, tačiau jų visgi reikia. Be jų galima labai apriboti savo plėtrą, o tada kitas verslininkas, pritraukęs investicijų, greičiau padaro tai, ką norėjo padaryti dirbantis be jų“, – atkreipė dėmesį jis.
Pradedantiems kurti savo verslą G.Jankus pataria pirmiausia išsigryninti idėją, išanalizuoti rinką, paskui – susitikti su investuotojais, su kuriais per pokalbį bus galima suprasti, ar idėja yra gera. „Taip pat yra daugybė organizacijų, pavyzdžiui, „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“, kuriose galima rasti informaciją, kaip pritraukti investicijas, kokių yra fondų.
Yra ir įvairių akceleravimo programų, kurios, neturint versle patirties, suteikia pradedančiajam mentorių ir padeda pritraukti investicijų – ne vienas sėkmingas verslininkas, kurio verslas dabar jau veikia keliasdešimtyje šalių, šitaip pradėjo savo kelią.
O svarbiausia pradėjus verslą yra taupyti: leisti pinigus protingai. Reikia testuoti, kur panaudoti jie atneš daugiausiai naudos, ir leisti juos ten. Taip pat svarbu nepaleisti savo idėjos – priimti kitų nuomonę, patarimus, bet nepamesti savo kelio“, – dalinosi patirtimi verslininkas.
