„Laikas ėjo, o prieš porą metų aš dar neturėjau jokios specialybės. Buvo neramu“, – pratarė R.Tumas.
Neramu, nes baigęs mokyklą jis bandė studijuoti buhalteriją, ir netruko įsitikinti, kad skaičių mokslas ir nuolatinis darbas prie stalo – ne jam.
Tad Rimvdys pasirinko visai kitą kelią: 2020-aisiais Visagino technologijos ir verslo profesiniame mokymo centre (PMC) ėmė mokytis mechatronikos, o neseniai, rugpjūčio viduryje, rankose jau laikė profesinio mokymo diplomą.
„Turiu ne tik diplomą. Turiu ir darbą“, – patikino R.Tumas, kuris specialybės mokėsi Lietuvoje dar neįprastu būdų – pagal pameistrystės programą.
Profesinėje mokykloje jis kaupė teorines žinias, o pameistriu dirbo Kaune esančioje automobilių elektronikos komponentų gamybos įmonėje „Continental Automotive Lithuania“.
Iš pradžių jis buvo pameistrys-technikas, antrais mokslo metais perėjo į įmonės mokymų skyrių, o besimokydamas užsitikrino ir darbo vietą – šiuo metu Rimvydas yra technikų pamainos vadovas.
Pasak Visagino technologijos ir verslo PMC direktoriaus Vytauto Petkūno, „Continental“ įmonėje Kaune mechatronikos poros metų mokymo programą baigė vienuolika pameistrių. „Svarbu ne tik tai, kad sėkmingai baigėsi pameistrystės mokymas, svarbu ir tai, kad ši įmonė nuo rugsėjo 1-sios formuoja naują 25 pameistrių grupę šiems mokslo metams“, – patikino V.Petkūnas.
Štai tokiu būdu, – dirbant kartu su patyrusiais meistrais ir mokantis teorijos, Lietuvoje jau galima įsigyti tam tikrų specialybių.
Patikimas mokymo būdas
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, pameistrystė – senas tradicijas turintis mokymo būdas. Šimtmečiais amatų buvo mokomasi dirbant kartu su meistrais, pavyzdžiui, kalviais, audėjais, staliais, kepėjais, juvelyrais.
Tačiau šiais laikais, kai amatų beveik nebeliko, pameistrystė kaip mokymosi forma sunkiai skinasi kelią, nes profesijos tapo įprasta mokytis auditorijose bei laboratorijose.
„Pameistrystė tuo patraukli, kad mokomasi ne iš vadovėlių. Didžioji dalis mokymosi proceso vyksta įmonėje, dirbant kartu su meistrais, o auditorinis mokymas sudaro mažą mokymo programos dalį“, – paaiškino I.Balnanosienė.
Pasak jos, pameistrystė kaip mokymo forma naudinga ir darbdaviams, ir patiems pameistriams. Pirmiesiems – dėl to, kad mokiniaio dirbami įgyja įgūdžių, o tam, kad jie tobulėtų, darbdaviai gali skirti įvairių užduočių ir taip užsiauginti būsimą darbuotoją.
Pameistriams – jie įgyja praktinių, specifinių žinių, būtinų dirbant su tam tikrais įrengimais, o po mokslų – iš karto įsidarbinti.
Teisės aktai – sutvarkyti
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, teisės aktai, reglamentuojantys pameistrystę kaip mokymo būdą, jau yra sutvarkyti.
Yra parengtas tvarkos aprašas, numatantis, kaip organizuojamas profesinis mokymas pagal pameistrystės formą („Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašas“), priimti reikalingi Profesinio mokymo įstatymo bei Darbo kodekso pakeitimai.
„Pameistrystė – tai darbas mokantis, o tokiame mokymo procese dalyvauja trys šalis: darbdavys, profesinė mokykla ir mokinys.
Pagal Darbo kodekso reikalavimus įmonė pasirašo su pameistriu darbo sutartį, jam moka atlyginimą, paskiria mokytoją – meistrą, ir tuo pat metu pameistriui mokykla sudaro mokymo planą. Taigi teorijos mokomasi profesinėje mokykloje, o patirties įgyjama dirbant įmonėje“, – apie tai, kaip veikia pameistrystės sistema, aiškino A.Kudarauskienė.
Ar profesijos meistrai nenustums pameistrių į šalį? Ar pameistriai – netinginiaus? Ar abu dirbs kolegiškai? Ko gero – tai klausimai, kurie rūpi visoms trims sutarties šalims.
„Detalios stebėsenos neatlikome, bet pastebime, kad vis daugiau įmonių suinteresuotos priimti į darbą pameistrius, nors jie mokydamiesi kuriam laikui ir turi atsitraukti nuo darbų. Tai – patrauklu, nes įmonės įveikia darbuotojų trūkumo problemą.
Be to, subsidijuojame dalį darbo užmokesčio – pagal numatytą finansavimo schemą pameistrystės projektams finansavimą gauna profesinio mokymo centrai ir atsiskaito su darbdaviu.
Tam, kad tokia mokymo sistema Lietuvoje galėtų veikti be valstybės finansinės paramos, dar reikia laiko. Taip jau yra Vokietijoje ir kitose šalyse, turinčiose ilgametes pameistrystės tradicijas, ateityje taip bus ir mūsų šalyje.
O dabar svarbu, kad gaudamas valstybės paramą darbdavys įžvelgtų pameistrystės naudą, nors jam ir kyla šiokių tokių nepatogumų, nes reikia ir mokymo meistrą paskirti, ir išteklius perskirstyti“, – paaiškino viceministrė.
Patirtimi dalinosi vokiečiai
Lietuviai neišradinėjo dviračio. Anot viceministrės, maždaug prieš ketverius metus, rengiant Pameistrystės organizavimo aprašą, buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų sąjungos atstovai. Svarbu buvo negaišti laiko kuriant naujoves, bet perimti Vokietijos patirtį – pameistrystė kaip mokymo modelis joje taikomas ypač seniai.
Dabar, kai pameistrystė įsibėgėjo, anot A. Kudarauskienės, galima pastebėti, kad labiausiai tokiam mokymo būdui Lietuvoje prijaučia inžinerinės pramonės įmonės.
„Gamyba yra tas sektorius, kuriam trūksta kompetenciją turinčių darbuotojų. Įmonėse sparčiai vyksta skaitmenizacija, vadinasi, žmonės turi įgyti naujų gebėjimų, todėl pramonės sektorius pameistrystės mokymo programose dalyvauja gausiausiai.
Matome šių mokymo būdų, prigijusių ir sveikatos priežiūros, ir socialinių paslaugų sektoriuose, draudimo bei finansų sektoriuose – taip pat“, – sakė viceministrė.
Šiuo metu pameistrystę kaip mokymo būdą taiko maždaug pusė profesinio mokymo mokyklų. Rugsėjo 1-ąją mokiniams klases atvers 43 profesinio mokymo mokyklos.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=EjTe-G6ac50.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
