„Progą laimėti elektrinį dviratį turėjo kiekvienas iš daugiau negu 30 tūkst. „EKO lenktynių“ dalyvių, kurie vasaros pradžioje stojo prie starto linijos ir pradėjo interaktyvų edukacinį žaidimą. EKO čempionais tapo tik patys aktyviausi ir atkakliausi. Trims iš jų burtu keliu atiteko vertingiausi žaidimo prizai – elektriniai dviračiai“, – pasakoja „EKO lenktynes“ inicijavusios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
EKO čempionai jau planuoja žaliąsias keliones
Trys vertingiausi prizai šiemet iškeliavo į Klaipėdą, Varėnos rajoną ir Vilnių. Kiti žaidimo dalyviai dar laimėjo kino prenumeratas, elektronines skaitykles ir kitų gėrybių.
Visi elektrinius dviračius laimėję EKO čempionai tvirtino, kad yra tarp 9 iš 10 Lietuvos žmonių, kurie aktyviai naudojasi užstato sistema ir rūpinasi aplinka. Vieni laimėtojai teigė, kad apie USAD vasaros iniciatyvą žinojo iš ankstesnių metų ir šiemet nusprendė pakartoti patirtį, praplėsti žinias. Kitus į „EKO lenktynes“ įtraukė šeima, tad prizas tarsi vainikavo azartišką vasaros pramogą.
„Elektrinio dviračio nesu išbandęs, tiesą sakant, dabar net paprasto neturėjau. Bet laimėjau „EKO lenktynes“, tad mielai važinėsiu ir planuosiu keliones“, – teigė Marius Tverijonas iš Vilniaus. Elektrinius dviračius šiemet dar laimėjo Akvilina Budreikaitė iš Klaipėdos ir Kristina Keršienė iš Varėnos rajono.
Didžiausias privalumas – nauda sveikatai
Lietuvoje į grupes socialiniuose tinkluose besiburiantys elektrinių dviračių entuziastai teigia, kad ši transporto priemonė skatina žmones judėti labiau negu paprastas dviratis.
Anot jų, su pradėti judėti ir ugdyti sveiką įprotį su elektriniu dviračiu yra paprasčiau – nereikia nuogąstauti dėl savo fizinio pasirengimo.
Pusdienio pasivažinėjimas, įkalnės ir dešimtys įveiktų kilometrų nesukels didelio raumenų nuovargio, dėl kurio kitą dieną būtų sunku išlipti iš lovos ir skaudėtų kūną. Pernelyg didelio krūvio padeda išvengti reguliuojamas elektrinis variklis, kuris gali įsijungti tada, kai tampa sunku.
Tačiau tai nereiškia, kad ši transporto priemonė visiškai neduoda darbo. Kad kūnas dirba ir organizmas stiprėja, įrodė ne vienas tyrimas. Pavyzdžiui, JAV moksliniame leidinyje „Journal of Medical Internet Research“ prieš kelerius metus paskelbtas straipsnis aprašo studiją, kuri įrodo, kad elektrinius dviračius naudojantys žmonės net nejausdami pasiekia tokį patį fizinio aktyvumo lygį kaip ir asmenys, kurie mėgsta važinėtis įprastais kalnų dviračiais. Sėkmingai deginamos kalorijos, treniruojama širdis, suaktyvinama kraujotaka ir deguonies įsisavinimas, didesnė ištvermė ir daugiau laimės hormonų – tai pagrindinės naudos, kurias įvardijo tyrimą atlikę mokslininkai.
Ryškesnė vasara
Vasara ant dviračio – tarsi neatsiejama vaikystės dalis. Tačiau suaugus šis malonumas neretai primirštamas. Kartais tam yra objektyvių priežasčių – važiuojant dviračiu patiriamas fizinis skausmas. Užtat elektrinis dviratis tokią kančią gali pastebimai sumažinti arba net pašalinti. Kiekviena kelionė gali būti lengva, net jeigu priešakyje laukia ne viena įkalnė ir ilga atkarpa be sustojimų. Elektrinis variklis padidina tiek galią, tiek ištvermę. Tad visada galima būti tikram, kad tikslas bus pasiektas nenusiplūkus, o tiesiog mėgaujantis važiavimu.
Daugiau energijos
Todėl šiltą vasaros rytą važiuodami į darbą su elektriniu dviračiu mažiau suprakaituosite, nors organizmą pabudinsite geriau negu puodelis kavos. Širdis ims plakti aktyviau, smegenys gaus daugiau deguonies – biurą pasieksite su energijos užtaisu, bet be prakaito upelių. O važinėtis dviračiu gamtoje – dar didesnis malonumas ir nauda sveikatai. Švarus oras, raminanti žaluma ir lengvas fizinis krūvis sukuria puikų derinį ir leidžia efektyviai pailsėti, išvalyti mintis ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
Daugiau sutaupytų pinigų
Ilgainiui elektrinis dviratis gali padėti sutaupyti pastebimą sumą pinigų. Tereikės įkrauti elektrinę bateriją, bet tai tikrai nekainuos tiek, kiek pilnas automobilio degalų bakas. Dabar, kai benzino, dyzelino ir dujų kainos siekia aukštumas, kiekviena kelionė kur kas greičiau tuština sąskaitą arba piniginę. Tuo tarpu dviratis suteikia progą tuos pinigus skirti kitiems dalykams, nes vienu įkrovimu su juo galima nuvažiuoti nuo 30 iki 80 kilometrų. Miestų centruose, kur neretai automobilių eismas yra apribotas, o stovėjimas – gan brangus, kelionė dviračiu gali būti ir greitesnė, ir pigesnė.
Be taršos ir be triukšmo
Kiekviena kelionė yra draugiška aplinkai, nes į elektrinis dviratis neskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Yra apskaičiuota, kad vien Lietuvoje kasmet į atmosferą išmetama per 20 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų2, didžiausia dalis (apie trečdalis) tenka transporto sektoriui. Transporto keliama tarša labai prisideda prie klimato kaitos, o automobilių pilnos gatvės – ir sveikatai kenksmingi triukšmo šaltiniai. Tad kiekviena kelionė dviračiu vietoj automobilio – žalias žingsnis pirmyn.
„Vasara yra pats geriausias metas pradėti gyventi tvariau ir tobulinti savo įpročius. Kiekviena kelionė dviračiu lemia švaresnį orą, o kiekviena grąžinta užstato pakuotė – švaresnę aplinką ir sutaupytus gamtos išteklius. Tai labai svarbu, nes vasarą gaiviųjų ir kitų gėrimų paklausa smarkiai išauga, susidaro ypač daug vienkartinių gėrimų pakuočių atliekų. Visos užstato pakuotės gali būti perdirbtos ir virsti naujais gaminiais“, – atkreipia dėmesį „EKO lenktynes“ inicijavusios įstaigos USAD vadovas G.Varnas.
Trečius metus iš eilės vasarą edukacinį interaktyvų žaidimą „EKO lenktynės“ organizavusi USAD kvietė burtis ir žaisti su draugais, papildyti savo bagažą žiniomis apie klimato kaitą, žmogaus veiklos poveikį aplinkai, žiedinę ekonomiką, ekologiją ir kt. USAD vadovas įsitikinęs, kad žaidimo populiarumas kaip ir įprotis grąžinti tarą rodo augantį visuomenės sąmoningumą ir skatina tolesnę pažangą – tvarų gyvenimo būdą, aplinkos tausojimą, bendruomeniškumą.
Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:
Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2021 metus surinkta ir perdirbti perduota per 655 mln. vienkartinių pakuočių.
