Sužavėjo desertai be varškės ir kitų gyvulinės kilmės ingredientų
Vilniaus universitete lietuvių kalbos filologijos ir suomių kalbos studijas baigusiai Ievai pagal specialybę bent kol kas dar neteko dirbti. Tik paskutiniais studijų metais mokėdama suomių kalbą pusmetį darbavosi banke, užsiėmė tekstų vertimu, pavaduodavo mamą pašte. O nuo Marijampolės kilusi ir į marčias į Alytaus rajoną, Burbiškių kaimą, prieš devynerius metus atitekėjusi augino dvi dukras Emiliją ir Mariją, kurioms dabar septyneri ir penkeri metai.
„Aš ir mano vyras Lukas visada domėjomės ir domimės sveika gyvensena, nevartojame pieno produktų, dar didesnis domėjimasis sveiku gyvenimu atsirado gimus vaikams. Nors mano vyras ūkininkas, dabar laiko šešiasdešimt karvių, bet mūsų šaldytuve pieno produktų nėra. Turime tik didelį pieno šaldytuvą, skirtą laikyti parduodamam pienui. Mūsų pirmagimė turėjo alergijų, jai negalėjome paduoti blynų, pagamintų su kiaušiniais ir pienu. Reikėjo galvoti, kaip ne tik iškepti jai tinkamus blynus, bet ir pagaminti kitą maistą“, – prisiminė Ieva.
Vienąkart jai teko dalyvauti moterų stovykloje ir ragauti desertus be varškės ir kitų gyvulinės kilmės ingredientų. Moteris iš pradžių net negalėjo patikėti, kad be šių produktų galima sukurti tokį skanumyną. Grįžusi į namus pabandė pati pagaminti veganišką tortą dukros gimtadieniui ir Ievos nuostabai – pavyko. Jis buvo tikrai skanus ir greitai suvalgytas.
Kadangi Ieva negalėjo pamiršti moterų stovykloje pajausto ragautų desertų skonio, ilgai nelaukusi veganiškų desertų gamybos paslaptis išsiaiškino vienuose mokymuose.
„Pagalvojau, kad mokymai bus naudingi dėl savęs ir šeimos. Juk visi mes norime saldumynų ir nepagalvojame, kad galima juos pagaminti be kiaušinių, pieno produktų, miltų ir be rafinuoto cukraus“, – sakė Burbiškių kaimo gyventoja.
Pirmais jos pagamintais veganiškais saldumynais mėgavosi šeima. Tačiau moteriai, įsigijusiai reikalingus trintuvus šiems saldumynams gaminti, kilo noras tokiu būdu susikurti sau darbą. Kaip pati sako, ne verslą, nes taip vadinti nenorinti: „Man tas žodis tiesiog baugus, nes reikia pereiti per daug įsitikinimų, kadangi mums suformuotas įvaizdis, kaip turi atrodyti verslas ir koks būna verslininkas. Tad šį žodį, tiesą sakant, aš pratinuosi. Aš dirbu sau ir tiek, kiek noriu, nesiekdama didelių pajamų. Man darbas turi teikti malonumą, turi būti erdve tobulėti.“
Iš pradžių gamino namų virtuvėje ir nedideliais kiekiais
Prieš dvejus metus Ieva veganiškus saldumynus pradėjo gaminti vyro senelių nuosavo namo virtuvėje ir nedideliais kiekiais. Tam įgijo reikiamus leidimus ir individualios veiklos pažymą, o gaminiams parinko „Skonių giraitės“ pavadinimą, kuriuos galima rasti taip besivadinančioje „Facebook“ paskyroje bei internetinėje svetainėje www.skoniugiraite.lt.
„Savo namų virtuvėje įsirengiau šaldymo vitriną, lauke pasistačiau pavėsinę. Šaldymo vitrina ir palapinė buvo ta įranga, kurią įsigijau tam, kad galėčiau prekiauti pirmame festivalyje. Prisipažinsiu, tikrai bijojau išeiti iš komforto zonos, kai veganiškus saldumynus gaminau tik savo poreikiams. Galvojau, kad gali nepasisekti, nes vis tiek reikėjo ir investuoti, ir dirbti negailint laiko. O kas bus, jei mano gaminiai nesulauks paklausos“, – savo pirminius svarstymus mena Burbiškių kaimo gyventoja.
Pirmas jos didesnis veganiškų saldumynų pristatymas ir pardavimas vyko viename Zarasuose surengtame trijų dienų festivalyje „Zero Waste“. Jo metu Ieva pardavė visus nusivežtus veganiškus desertus, o jų nusivežė nemažai – apie 100. Šis skaičius gal ir nėra labai didelis, bet tokiems desertams tikrai nemažas.
Svarbiausia, I.Marcinonienės tvirtinimu, kad visi ragavę desertus buvo nustebinti tiek skoniu, tiek išvaizda. Tai dar labiau skatino moterį tęsti pradėtą darbą, o dalis pirkėjų pas ją grįžo kaip klientai.
Gavo europinę paramą verslo pradžiai
Ieva nusprendė teikti paraišką gauti Europos Sąjungos fondų paramą verslo pradžiai. Ir jai pasisekė. Gavusi paramą įsirengė atskirą virtuvę veganiškiems saldumynams gaminti, įsigijo reikalingą įrangą, automobilį.
„Norėdama plėsti gamybą arba turėjau gauti europinę paramą, arba sumanymo apie plėtrą atsisakyti“, – teigė Ieva.
Šį pavasarį ji tapo bendradarbystės centro Alytuje „Spiečius“ nare, kur verslus įkūrę žmonės, dalyvaudami įvairiose mokymų programose, gauna nemažai naudingų žinių ir motyvacijos siekiant savo tikslų.
Pasak moters, ji šiuo metu dalyvauja aštuonių mėnesių mentorystės programoje, kuri iš tiesų padeda išeiti iš šiokio tokio sąstingio, įkvepia tikėjimo pasiekti nusimatytus tikslus.
Populiariausi šešių skonių desertai
Šiandien I.Marcinonienės „Skonių giraitėje“ populiariausi šešių skonių desertai. Tai naminiai legendiniai „Snickers“ su žemės riešutais ir datulių karamele, balto anakardžių kremo desertai su avietėmis, su juodaisiais serbentais, su juodaisiais serbentais ir kakava, su braškėmis ir matcha arbata, tiramiso skonio, taip pat aviečių ir kokoso desertai be riešutų.
Nemažai užsakymų sulaukiama ir dviejų rūšių batonėliams, iš kurių vieni, savo skoniu primenantys žinomus ir daugelio pamėgtus „Twix“, gaminami iš kokoso miltų, migdolų riešutų karamelės bei naminio šokolado.
Panašių skonių kaip desertus Ieva gamina ir veganiškus tortus. Tačiau, moters pastebėjimu, desertai yra populiaresni nei tortai.
I.Marcinonienės teigimu, ji veganiškiems desertams gauna ir individualių užsakymų, pavyzdžiui, pagaminti be riešutų ar kažkokių sėklų, be vienos ar kitos rūšies riešutų, ar kitų įprastai į sudėtį patenkančių ingredientų.
Kodėl jos veganiški saldumynai turi paklausą? Moteris įsitikinusi, kad juos perka ne tik augalinį maistą vartojantys žmonės, bet ir ieškantieji alternatyvų įprastiniams saldumynams: „Savo produktais man tenka prekiauti ne tik Alytuje, bet ir Vilniuje, Kaune, Druskininkuose vykstančiose šventėse. Žmonės tikrai jais domisi ir perka. Gal ir pasigirsiu, bet Alytaus krašte veganiškų saldumynų daugiau niekas negamina. Galbūt paklausūs ir dėl to, nes nuolat skelbiu, kad beveik kiekvienas norintis gali jų užsisakyti.“
Yra noras bendradarbiauti su kavinėmis ir mažomis parduotuvėmis
Anot Ievos, desertus ir tortus ji siunčianti per autobusų siuntų skyrių. Taip jie yra nukeliavę ne tik į Vilnių ar Kauną, bet ir tolimesnius Lietuvos miestus – Palangą, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Plungę, Mažeikius.
Dabar I.Marcinonienės planuose – bendradarbiauti su kavinėmis ir mažomis parduotuvėmis, kurios galėtų parduoti jos veganiškus saldumynus.
Viena kavinė Trakuose jau laukia Ievos gaminių ir šią vasarą turėtų pradėti jais prekiauti. Reikia tik pagaminti etiketes, kuriose būtų nurodyta veganiškų saldumynų sudėtis.
Moters manymu, kitas jos vietoje galbūt jau būtų išplėtojęs šių produktų verslą, bet jai tai nėra aktualiausia: „Man patinka kurti šiuos nišinius, išskirtinius produktus, o jei dar gali kažkiek užsidirbti, tai jau labai gerai. Čia jau toks darbas – kiek įdėsi, tiek turėsi. Aš tikrai džiaugiuosi, kad žmonėms patinka mano pagaminti saldumynai. Tikrai jaučiuosi savo darbu atradusi save, nors jis negali pakeisti nei šeimos, nei vaikų, kas man yra svarbiausia gyvenime.“
